Draudikai pataria kelyje, pamačius vairavimo mokyklos automobilį, laikytis nuo jo saugaus atstumo arba lėtais ir apgalvotais manevrais jį apvažiuoti. Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje, net 9 iš 10 incidentų, į kuriuos patenka besimokantys vairuotojai, nutinka dėl per staigaus stabdymo. Tačiau pagal Kelių eismo taisykles (KET), tokiu atveju atsakomybė tenka ne mokomojo automobilio, o iš galo važiavusiam vairuotojui.
Dažniausios avarijų priežastys su mokomaisiais automobiliais
„Susidūrimus su mokomaisiais automobiliais dažnai lydi patyrusių vairuotojų apmaudas dėl besimokančiųjų vairuoti klaidų“, - teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. Nepasitenkinimą didina ir tai, kad dažniausios avarijos nutinka dėl staigaus stabdymo, o tokiu atveju kaltu pripažįstami būtent vairuotojai, kurie nesilaikė saugaus atstumo nuo važiuojančio priekyje. Kita situacija, kuri erzina vairuotojus, yra pernelyg lėtas važiavimas, kuris atrodo saugesnis besimokančiajam, bet gali sukelti avarines situacijas.
Nepatyrusių vairuotojų klaidos
- Staigus stabdymas.
- Pedalų sumaišymas.
- Ženklų nepastebėjimas.
- Sankryžoje įvažiavimas į netinkamą juostą.
Patyrusių vairuotojų kantrybės trūkumas
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ instruktoriaus Dariaus Zakarausko nuomone, avarijų kaltininkais kelyje kartais tampa ne tik patys mokiniai, bet ir patyrę vairuotojai, kuriems pritrūksta kantrybės ar tiesiog dėmesingumo. „Žmonės prieš sukdami pamiršta du kartus pažiūrėti į kitą pusę, išsuka iš šalutinio kelio nepristabdę arba įjungia posūkius jau pabaigę manevrą. Tačiau didžiausia bėda - tolerancijos trūkumas“, - teigia D. Zakarauskas. Jis pabrėžia, kad dažnas vairuotojas pamiršta, kaip pats prieš dešimtmetį ar daugiau mokėsi vairuoti. Norint persirikiuoti, mokiniams tenka ilgai laukti, kol atsiranda automobilis, kuris sustoja ir praleidžia mokomąjį, o užgesus prie sankryžos, iškart pasigirsta raginimo signalai, kurie tik dar labiau išblaško.
Pasak vairavimo instruktorių, pasitaiko ir tokių situacijų, kai įniršę vairuotojai privažiuoja prie mokinių ir atsidarę langą juos aprėkia arba siūlo važiuoti vairavimo mokytis į mišką. Nors vairavimo instruktorius turi papildomus pedalus, veidrodėlius, reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, tai ne visada padeda išvengti nelaimingų atsitikimų.
„Rigvedos“ istorija ir inovacijos
Didžiausias Lietuvoje mokymo centras „Rigveda“ duris atvėrė prieš 33 metus, o dabartinis jos vadovas Rimvydas Krocas įmonei vadovauti pradėjo prieš 15 metų. Iki tol mokymo centrui vadovavo lietuvių kalbos mokytoja. Tuomet „Rigveda“ turėjo vos du ar tris filialus ir keturis instruktorius.
Pokyčiai darbo kultūroje
Pasak R. Kroco, anuomet vyravo kitokia darbo kultūra - pasitaikydavo, kad vairavimo instruktoriai „neoficialiai“ mokydavo pažįstamų ar kaimynų vaikus, o įmonės transportą naudodavo asmeniniams reikalams. „Per kelerius metus mums pavyko iš esmės pakeisti šią praktiką ir suburti komandą, kuriai svarbiausia profesionalumas bei pagarba mokymo procesui“, - sako R. Krocas.
Technologiniai sprendimai ir klientų aptarnavimas
Atveriant naujus filialus, vairavimo mokykloms itin svarbūs tampa inovatyvūs technologiniai sprendimai, leidžiantys išlikti konkurencingiems. Pasak direktoriaus, šiandien vien patrauklios kursų kainos, patogios mokyklų vietos miegamuosiuose rajonuose ar identiškų mokomųjų transporto priemonių, kaip „Regitroje“, - nebepakanka. Lemiamą vaidmenį atlieka ir aukštos kokybės klientų aptarnavimas. „Nuo pirmojo kontakto priklauso, ar žmogus pasirinks mus, ar ieškos kitų vairavimo mokyklų“, - teigia direktorius.
„Kasdien per visus 30 filialų gauname šimtus užklausų tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu, todėl skambučių valdymas - didelis iššūkis“, - sako R. Krocas. „Skirtingai nei skambučių centre, pas mus nėra atskiro operatoriaus, kuris galėtų perimti skambutį, kai kolega užimtas, todėl siekdami tobulinti aptarnavimo procesus, pradėjome bendradarbiauti su „Tele2 Verslui“ ir įsidiegėme išmaniąją skambučių valdymo sistemą. Tai leido ženkliai sumažinti praleistų skambučių skaičių, nusibrėžti ribas, per kiek laiko turime perskambinti klientui ir analizuoti kiekvienos dienos situaciją. Net pagalvojau, kiek klientų neperskambindavome atgal. Tad ši paslauga įmonei kuria be galo didelę vertę ir ženkliai prisideda prie nuolatinio augimo, dėl ko aš ypatingai džiaugiuosi. Be jos tikrai ne visi klientai sugebėtų su mumis susisiekti“, - šypteli R. Krocas.
Kurioziškos ir pavojingos situacijos mokymo procese
Kurioziškų situacijų mokymo centre netrūksta. Instruktoriai pripažįsta, kad jų darbe net ir rimtus iššūkius neretai lydi komiški momentai. Pasak R. Kroco, kasdienybės išbandymų sąrašas ilgas: nuo intensyvios konkurencijos rinkoje, pasitaikančių konfliktinių situacijų, ar tėvų, pageidaujančių dalyvauti pamokoje siekiant įsitikinti, jog jų vaikas mokomas tinkamai.
Eismo įvykiai ir atsakingumas
Pasitaiko ir eismo įvykių, kuriuos, pasak R. Kroco, dažniausiai sukelia ne mokiniai, o kiti eismo dalyviai: „Dažnai kiti vairuotojai viršija leistiną greitį ir piktinasi, kai mokomoji transporto priemonė juda lėčiau, nepaisant to, kad mokinys joje tiesiog laikosi Kelių eismo taisyklių. Susidaro įspūdis, kad trukdome eismui, na, arba lakstūnams vairuotojams.“
Vyriausiasis „Rigveda“ instruktorius Darius Zakarauskas, dirbantis įmonėje 16 metų, prisimena atvejį, kai po eismo įvykio teko kviesti policiją: „Atvykusi jauna pareigūnė iš įpročio paprašė mokinės vairuotojo pažymėjimo, nors ji vairavo mokomąją transporto priemonę, o šalia sėdėjau aš, kaip instruktorius. Net pareigūnės kolega nusijuokė supratęs, kad ji iš įpročio pareikalavo dokumento net nepagalvojusi, kad mokinė jo dar neturi.“
Incidentas Marijampolėje
Ryte Marijampolėje, per vairavimo pamoką, 20-metė mergina vietoj stabdžių paspaudė greičio pedalą ir mokomasis automobilis rėžėsi į sieną. Sužalota ir vairuotoja, ir instruktorius. Marijampolės policijos atstovė Ieva Rinkevičiūtė teigia, kad „greičiausiai taip ir bus, kad iš streso nepasirinko tinkamo pedalo, ir rytinis pikas, eismas didesnis. Ir mergina pasirinko ne tą pedalą ir paspaudė vietoj stabdžių greičio“. Apgadinta ir mokomoji transporto priemonė, ir siena. Avariją patyrusio 30-mečio instruktoriaus kolega sako, kad tokie incidentai nutinka nedažnai ir viskas įvyko per kelias sekundes, instruktorius nebespėjo sureaguoti.
Moksleivio girtumas ir instruktoriaus atsakomybė
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ mokomąjį automobilį 30-metis vaikinas įsėdo Šilainiuose. Ir drauge su instruktoriumi suko ratus Kauno gatvėmis. Paaiškėjo, kad ne vieną kilometrą jis įveikė būdamas gerokai apsvaigęs. O yla iš maišo išlindo, kai automobilį visai kitoje miesto pusėje prie Dainų slėnio sustabdė reidą čia surengę policijos pareigūnai. Kauno kelių policijos viršininkas Vigintas Lukošius sako, kad mokinys buvo patikrintas ir matuoklis parodė, jog jis neblaivus. Alkotesteris parodė vidutinį girtumą - 1,63 promilės.
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ vadovas Rimvydas Krocas sako, kad jų 27-erių metų darbo praktikoje tokio incidento niekada nėra buvę, ir Lietuvoje turbūt nėra buvę, kad instruktorius yra blaivus, o mokinukas neblaivus. Kaip tokio apsvaigimo nesuprato instruktorius, yra mįslė. Tačiau šis vairavimo mokyklos vadovui sakė, kad jaunuolis elgėsi normaliai, nesvirduliavo, o ir alkoholio tvaiko nesijautė. Moksleivio girtumo nepastebėjusiam instruktoriui skirta 40 eurų bauda.
Besimokančių vairuoti gerbimas ir atstumo laikymasis
Vairavimo mokyklos „Rigveda“ vyriausiasis instruktorius Darius Zakarauskas sako, kad didžioji dalis vairuotojų, susidūrusių su tokia situacija, ima reikšti savo nepasitenkinimą automobilio garso signalais, gestais ir netgi necenzūriniais žodžiais. O tai tik viena situacija iš šimtų galimų, kasdien nutinkančių besimokantiems vairuotojams.
Vairuotojų elgesys ir jo įtaka mokiniams
Kiekvieną dieną į kelius išrieda šimtai vairavimo egzaminams besiruošiančių žmonių. Jie sėda prie lengvųjų automobilių, sunkvežimių vairo, sėdasi ant motociklų. Natūralu, kad būsimas vairuotojas dar neturi pakankamai patirties, kad išvengtų netikėtų situacijų. Tą patvirtina ir D. Zakarauskas. Vairavimo instruktorių neramina daugybės vairuotojų elgesys, su kuriuo jis susiduria kiekvieną darbo dieną. „Per kiekvieną pamoką pasitaiko bent 1-2 vairuotojai, kurie yra nepatenkinti. O savo nepasitenkinimą jie rodo įvairiai. Tiesa, dažniausiai atsidarę langą šaukia: „Kaip tu mokini?“ Na, o mokom mes tik pagal taisykles važiuoti, o tie nepatenkinti vairuotojai dažniausiai patys net nesuvokia, kad pažeidžia taisykles“, - pasakojo instruktorius.
Atstumo nesilaikymas - pagrindinė problema
Kaip pagrindinę probleminę situaciją, kurią vairuotojai sudaro tiek patys sau, tiek ir naujai besimokantiems vairavimo, instruktorius D. Zakarauskas įvardija distancijos nesilaikymą. „Atstumo nesilaikymas yra didžiulė problema - prie mokomųjų mašinų vairuotojai labai prilimpa, labai šalia važiuoja. Na, o mokiniai, visko būna, gali sumaišyti akceleratoriaus pedalą su stabdžiu arba atvirkščiai. Atitinkamai, nei iš šio, nei iš to mokinys gali tiesiog sustoti. O kiti vairuotojai būna tam nepasiruošę“, - kalbėjo D. Zakarauskas. Būtent dėl to ir kyla nemaloni situacija, kai mokomajam automobiliui užgesus, kiti vairuotojai susinervinę ima reikšti savo nepasitenkinimą. „Daugiausiai ir pypsina tie, kurie būna prie pat privažiavę ir jau negali apvažiuoti mokinio, kurio automobilis užgeso“, - sako instruktorius. Todėl pagrindinis patarimas, kurį gali duoti instruktorius, yra laikytis saugaus atstumo.
Paulinos ir Igno patirtys
Paulina, kuri dar visai neseniai pati kelis kartus per savaitę sėsdavo už mokomojo automobilio vairo, pasakoja: „Per visą mokymosi laiką buvo daug situacijų, kad kiti vairuotojai reikšdavo savo nepasitenkinimą, tikriausiai per kiekvieną pamoką. Buvo, kad pypina, aplenkia, rodo gestus įvairius, labai nemalonu, bet instruktorius visada nuramindavo, kad nereikia kreipti dėmesio į tokius...“ Neseniai išlaikiusi vairavimo egzaminą, Paulina prisipažįsta, kad pati stengiasi vengti besimokančiųjų: „Už vairo sėdu beveik kasdien. Aišku, tenka susidurti su besimokančiais vairuotojais, tai stengiuosi jų vengti ir praleisti, ir atstumo pasilaikau, nes dar pati visai neseniai buvau ta mokinukė, kuriai viskas neaišku, o ir reakcijos kartais pritrūkdavo.“ Jai pritaria ir motociklo vairavimo egzaminui besiruošiantis Ignas: „Jau ketvirti metai vairuoju automobilį, tai susiduriu su mokykliniais automobiliais dažnai. Aš žiūriu į juos kaip į ganėtinai pavojingus, visada įleidžiu, užleidžiu, nes žinau, kad jie gali elgtis neprognozuojamai.“
Motociklininkų mokymas
Apie nemalonias situacijas, rengiant motociklininkus, pasakoja ir vairavimo mokyklos „Rigveda“ instruktorius Ramūnas Bernotas. Pasak jo, gana dažnai pasitaiko incidentas, kai ten, kur važiuoti leidžiama 50 km/h, o mokomasis motociklas važiuoja 45 km/h, kiti vairuotojai bando juos aplenkti, neretai įlenda tarp instruktoriaus ir mokinio motociklų. Tokiose situacijose vairuotojai ima gazuoti, stabdyti, taip sukeldami kurioziškas, o kartais net pavojingas situacijas.
Bendra situacija keliuose ir ateities perspektyvos
Nors vairavimo instruktoriai kiekvieną dieną mato dešimtis nepagarbos vieni kitiems atvejų keliuose, jie sako, kad bendra situacija po truputį gerėja. „Reziumuojant bendrai, pastebiu, kad pati vairavimo kultūra gerėja, vairuotojai tampa šiek tiek kantresni, mandagesni“, - džiaugiasi D. Zakarauskas. Susidarius kamščiams miestuose vairuotojai vis dažniau užleidžia vieni kitus, vis mažiau stengiasi užkišti automobilį.
Jaunoji karta ir mokymo iššūkiai
R. Krocas pastebi, kad per kelerius metus reikšmingai pasikeitė klientai ir jų įpročiai. „Praeityje jaunuoliai vairuoti pradėdavo anksčiau, pasitaikydavo, kad pasiimdavo tėvų automobilį ir išvažiuodavo pas draugus, o ir patys tėvai lengvesne ranka vaikams leisdavo sėsti už automobilio vairo be pažymėjimo. Todėl į vairavimo kursus jaunuoliai ateidavo jau turėdami bent minimalių įgūdžių. Šiandieninė karta - kitokia. Jie spontaniškesni, turi įvairių pomėgių, yra kūrybingi, tačiau kartais stokoja elementarių žinių ir supratimo. Pavyzdžiui, būna, kad negalint atvykti į vairavimo pamoką jie net nepagalvoja, kad ją reikia atšaukti ir pranešti vairavimo instruktoriui“, - sako jis.
Šiuolaikinius jaunuolius mokyti vairuoti reikia daugiau pastangų, nes jie lengvai išsiblaško, sunkiau užbaigia pradėtas pamokas ne dėl sudėtingumo, o dėl to, kad atsiranda kitų, labiau viliojančių veiklų. „Kartais susidaro įspūdis, kad vairuotojo pažymėjimo labiau reikia tėvams nei vaikams. Dažnas reiškinys, jog į pamokas ateina tik tėvų paraginti, o tokiais atvejais motyvacijos trūksta, pamokos praleidžiamos, o ir dirbti su tokiais mokiniais tampa sudėtinga“, - pripažįsta vadovas.
„Rigvedos“ indėlis į mokymo procesą
Nepaisant šių iššūkių, „Rigveda“ stengiasi sukurti mokymosi aplinką, kuo labiau atitinkančią „Regitros“ sąlygas ir kartu draugišką mokiniui. Naudojamos identiškos transporto priemonės, navigacijos, kameros, netgi mokoma vairavimo tais pačiais maršrutais, kad prieš egzaminą mokiniai jaustųsi kuo užtikrinčiau. Instruktoriai taip pat dalyvauja „Regitros“ egzaminuose kartu su mokiniais, sėdi gale, stebi egzaminą, analizuoja mokinių veiksmus kartu su egzaminuotojais ir tik dėl to, kad mokiniai patirtų kuo mažiau streso. „Tai suteikia daugiau vidinio saugumo, padeda išlaikyti ramybę ir sustiprina pasitikėjimą savimi laikant egzaminą“, - pabrėžia R. Krocas.
Per metus „Rigveda“ mokymo centras visuose 30 filialų paruošia daugiau nei 10 000 mokinių, kurių gretose ypatingai daugėja moterų motociklininkių. Šiais metais Kaune, greta vieno didžiausių automobilių srautų šalyje, Kauno Vakarinio aplinkkelio, A5 magistralinio kelio ir vos kelių kilometrų nuo egzaminų bazės „Regitroje“, statomas visiškai naujas 3500 m2 „Rigveda“ mokymo centras su 10 000 m2 mokomąja aikštele, praktine laboratorija, visų mokomųjų transporto priemonių autoservisu, plovykla, elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Jis taps vienu didžiausių įmonės padalinių visoje Lietuvoje, o atidarymas planuojamas jau kitų metų vasarą.
Nelaimingi atsitikimai ir jų pamokos
Lygiai prieš keturis mėnesius, balandžio 24-ąją, visą Lietuvą sukrėtė tragiška nelaimė. Tuomet lietingą sekmadienio popietę Vilniuje, ant Valakampių tilto, susidūrė trys automobiliai: BMW, „Toyota“ ir „Audi“. Ši nelaimė iškart pareikalavo trijų jaunuolių gyvybių. Kitą dieną mirė ir paskutinė BMW automobilio keleivė.
Tragedija Naujojoje Vilnioje
Vilniuje pats nuriedėjęs automobilis pervažiavo moterį, nuo labai sunkių sužalojimų ji mirė. Automobilį palikusiam vairuotojui gresia baudžiamoji byla: vyras sako jį pastatęs tvarkingai, dėl ko mašina nuriedėjo, jis nežino. Į eismo įvykį Naujojoje Vilnioje atsiųstos net dvi greitosios. Iš pradžių buvo pranešta, kad mašina kliudė pėsčiąją, ji esą sąmoninga. Tačiau atvažiavę medikai moterį rado labai sunkios būklės, greičiausiai ją jau buvo ištikusi mirtis ir medikai iškvietė reanimacinę brigadą. Paaiškėjo, kad nei viename automobilyje vairuotojų nebuvo. „Toyota“ atriedėjo iš kiemo, nulaužė medelį, pervažiavo moterį ir atsirėmė į prie kelkraščio pastatytą „Volvo“. Medikai sako, kad mašina sutraiškė maždaug 60-ies metų moterį, labai smarkiai sužalota galva. „Toyota“ vairuotojui gresia baudžiamoji byla ir laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Avarija Rokiškio sankryžoje
Vienoje Rokiškio sankryžoje ketvirtadienį įvyko eismo nelaimė, kurioje susidūrė automobiliai „Volvo“ ir BMW. Pastarasis automobilis po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į tvorą kieme. Laimei, šįkart žmonės eismo įvykio metu nenukentėjo. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė „Rokiškio Sireną“ informavo, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad „Volvo“ automobilio vairuotojas nepraleido pagrindine gatve važiavusio BMW automobilio, todėl pastarasis ir rėžėsi į tvorą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o vairuotojai buvo blaivūs.
Kitame incidente, įvykusiame rugsėjo 20 d. apie 12 val., Jonas Dovydėnas, gimęs 1939 m., automobiliu „VW Passat“ važiavo šalutiniu keliu. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje jis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „BMW 330“, kurį vairavo vyras, gimęs 1992 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas „VW Passat“ vairuotojas J. Dovydėnas ir kartu važiavusios keleivės, gimusi 1952 ir 1943 m. Visi nukentėjusieji buvo gydomi ligoninėje. Po trijų dienų buvo papildomai pranešta, kad Rokiškio rajone avarijoje sužalotas 86-erių metų J. Dovydėnas ligoninėje mirė. Pirminiais duomenimis, būtent žuvusysis galėjo būti atsakingas dėl šios skaudžios avarijos. J. Dovydėnas ir kartu su juo buvusios moterys tą lemtingą šeštadienį vyko į Rokiškį su kilnų tikslu - įteikti Liudo Dovydėno (J. Dovydėno tėvo) vardo premijos geriausio 2025-ųjų Lietuviško romano autorei.
Jonas Dovydėnas gimė 1939 m. vasario 12 d. Kaune. Jis buvo žinomo išeivijos rašytojo Liudo Dovydėno sūnus. 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Jis buvo fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys ir mecenatas.
Mopedo ir automobilio susidūrimas
Kitame Rokiškio incidente, įvykusiame penktadienio popietę, apie 14 val., sankirtoje susidūrė automobilis „Volkswagen Sharan“ ir mopedas. Abi transporto priemonės važiavo ta pačia kryptimi - Juodupės gatve nuo Bajorų sankryžos. Automobilio vairuotojas pasakojo, kad sankryžoje norėjo sukti į dešinę, tačiau dėl pažymėtos pėsčiųjų perėjos ir signalinių kūgių turėjo apvažiuoti juos įvažiuodamas į kairiąją eismo juostą ir posūkio manevrą į dešinę pusę atlikti iš kairiosios juostos. Būtent atliekant posūkį, mopedo vairuotojas trenkėsi į dešinįjį automobilio šoną. Vyro teigimu, smūgis tikrai nebuvo stiprus, tačiau mopedo vairuotojas griuvo ant šono. Nors iš pirmo žvilgsnio vaikino sužalojimų nesimatė, jis buvo nugabentas į Rokiškio rajono ligoninę.