Ridos klastojimas - tai nusikalstama veikla, kuri ne tik tiesiogiai kenkia automobilių pirkėjams, bet ir sukelia reikšmingų finansinių nuostolių visai ekonomikai. Remiantis 2018 m. Europos Parlamento ataskaita, ridos klastojimo sukelti nuostoliai Europos Sąjungoje gali siekti nuo 1,31 mlrd. iki 8,77 mlrd. eurų per metus.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atlikto tyrimo rezultatai patvirtina šią problemą, parodant, kad net ir konservatyviausiais skaičiavimais, ES šalys kasmet praranda apie 5,3 mlrd. eurų dėl šios veiklos. Tikrieji ekonominiai nuostoliai gali būti dar didesni, kadangi nemaža dalis ridos klastojimo atvejų lieka neišaiškinti.
Sunkumai įrodant ridos klastojimą
Automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis pabrėžia, kad įrodyti ridos klastojimo faktą yra itin sudėtinga. Tai palengvina tai, kad šalys nesidalija automobilių duomenimis, o didelė dalis ridos įrašų nėra suskaitmeninta, kas sudaro palankias sąlygas šiai nesąžiningai praktikai. Vienintelis patikimas būdas nustatyti suklastotą ridą - remtis istoriniais automobilio ridos duomenimis.
Finansiniai nuostoliai Lietuvai
Lietuvoje ridos klastojimas kasmet atneša daugiau nei 46 mln. eurų nuostolių. Pirkėjai, įsigydami transporto priemonę su pakoreguotu odometru, vidutiniškai permoka 22,4 proc. automobilio vertės. Tai reiškia, kad 10 000 eurų vertės automobilis su suklastota rida gali būti parduodamas už 8 000 eurų, o pirkėjas permoka daugiau nei 2 000 eurų. Kuo brangesnis automobilis, tuo didesni pirkėjo nuostoliai - prabangių automobilių pirkėjai gali permokėti dešimtis tūkstančių eurų.
M. Buzelis pastebi, kad pirkėjai, siekdami automobilių su mažesne rida, dažnai tampa sukčių aukomis. Sumažinta rida sukuria iliuziją apie geresnę automobilio būklę, nors klastojama tiek ekonominės, tiek aukštesnės klasės automobilių rida. Dėl ridos klastojimo Lietuvos ekonomika kasmet netenka 46,2 mln. eurų.
Ridos klastojimo įtaka skirtingose Europos šalyse
Tyrimas atskleidė, kad ridos klastojimas Rytų Europoje daro mažesnę įtaką naudotų automobilių kainoms, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis. Didžiausius nuostolius patiria Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos vairuotojai. Jungtinė Karalystė kasmet dėl šios problemos praranda apie 1,4 mlrd. eurų, Prancūzija - 1,14 mlrd. eurų, o Vokietija - 1,1 mlrd. eurų.
M. Buzelis akcentuoja, kad ridos klastojimas yra opi problema, kainuojanti ES šalims milijardus eurų. Nors ES institucijos pripažįsta problemos rimtumą, konkrečių sprendimų dar nėra, todėl automobilių pirkėjai turėtų patys rūpintis, kad įsigytų transporto priemonę su tikra rida. Automobilio istorijos ataskaita gali padėti atskleisti ridą klastojimo faktus, leisti įvertinti automobilio vertę ir galbūt derėtis dėl kainos. Taip pat svarbu atsiminti, kad suklastota rida gali signalizuoti ir apie kitas paslėptas problemas.
PATARIMAI VAIRUOTOJAMS: kaip suvaldyti automobilį
Pokyčiai Lietuvoje: nauja tvarka dėl ridos klastojimo
Nuo 2023 m. liepos 8 d. įsigaliojo pakeitimai, kurie turėtų užkirsti kelią transporto priemonės ridos klastojimui. Atnaujintuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose atsirado naujas punktas, aiškiai apibrėžiantis odometro rodmenis.
Odometro rodmenų naujovės
Pagal naują tvarką, techninės apžiūros metu užfiksuoti odometro rodmenys negali būti mažesni už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotus rodmenis. Išimtys taikomos tik tais atvejais, kai odometras pasiekė maksimalią rodytiną ridą ir pradėjo skaičiuoti nuo nulio, arba kai odometras buvo pakeistas dėl gedimo, ką turi patvirtinti atitinkamas darbų atlikimo aktas.
Laipsniškas griežtėjimas
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) patarėjas Simonas Mažionis paaiškino, kad nuo 2023 m. liepos 8 d. nepagrįstas ridos sumažėjimas techninės apžiūros metu bus traktuojamas kaip nedidelis trūkumas. Tačiau ši taisyklė galios tik dvejus metus - iki 2025 m. liepos 7 d. Po šio pereinamojo laikotarpio nepagrįstas ridos sumažėjimas bus laikomas dideliu trūkumu, dėl kurio automobilis negalės dalyvauti eisme, nes techninės apžiūros centrai neišduos leidimo pažymos.
Šis sprendimas priimtas siekiant suteikti laiko automobilių savininkams, kurie galėjo įsigyti transporto priemonę su suklastota rida nežinodami. Pereinamuoju laikotarpiu LTSA sieks detaliau įvertinti ridos sumažėjimo mastą ir priežastis, taip pat skatins vairuotojus domėtis automobilių rida ir istorija.
Pasekmės vairuotojams
Jei techninės apžiūros metu bus nustatytas nepagrįstas ridos sumažėjimas, su automobiliu bus leidžiama važiuoti tik dvejus metus. Pasibaigus šiam terminui, automobilis negalės dalyvauti eisme, kol neatitiks nustatytų reikalavimų. Patikros metu bus lyginami faktiniai odometro rodmenys su duomenimis Centralizuotojoje techninės apžiūros duomenų bazėje.
Odometro keitimo atveju, jei jis buvo atliktas dėl gedimo, darbų atlikimo dokumentas nebus privalomas. Svarbiausia, kad rodoma rida nebūtų mažesnė nei buvusi užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu. Bet koks ridos keitimas bus atspindėtas techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje.
Ridos klastojimo pasekmės draudimo srityje
Ridos atsukimas yra problema, su kuria susiduria ir draudimo bendrovės. Jei eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio remonto kaštai viršija 75 proc. jo rinkos vertės, žala atlyginama pagal rinkos vertės ir liekanų vertės skirtumą. Automobilio rida gali lemti 10-15 proc. jo vertės, todėl suklastojus ridą, nukentėjusysis gali gauti mažesnę išmoką, nors už automobilį mokėjo daugiau.
Nors manoma, kad naujesniuose automobiliuose su skaitmenizuota sistema ridos klastojimas yra sudėtingesnis, tai tereikalauja šiek tiek žinių ir įrangos.
Teisinės ir vartotojų teisių aspektai
Nuo 2023 m. liepos 8 d. įsigalioję nauji reikalavimai techninės apžiūros stotyse nustatytą nepagrįstą ridos sumažėjimą traktuoja kaip didelį trūkumą. Šie pokyčiai taikomi transporto priemonėms, kurios yra ar buvo įregistruotos Lietuvoje ir turi techninių apžiūrų istoriją. Pagrindinis tikslas - mažinti nepateisinamus transporto priemonių ridos sumažėjimo atvejus. Vienintelė pateisinama išimtis - kai odometras pasiekia maksimalią rodytiną ribą.
Jei techninės apžiūros metu nustatomas didelis trūkumas dėl ridos sumažėjimo, automobilio savininkas turėtų kreiptis į automobilių remonto dirbtuves. Specialistai, naudodami diagnostinę įrangą, gali nustatyti faktinę transporto priemonės ridą, tikrindami automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD) atmintyje kaupiamą informaciją.
Kiekvieno vizito į remonto dirbtuves metu paslaugos teikėjas ir klientas privalo užpildyti užsakymo paraišką, kurioje oficialiai užfiksuojama paslauga ir planuojami darbai. Bet koks ridos keitimas bus atspindėtas techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastebi ženkliai išaugusį skundų dėl naudotų automobilių skaičių. Dauguma skundų išnagrinėjami pirkėjo naudai, tačiau svarbu atidžiai skaityti ir tinkamai užpildyti pirkimo-pardavimo sutartis. Daugiausia problemų kyla, kai pirkėjai nesigilina į sutarties sąlygas ir tinkamai nepažymi trūkumų.
Yra verslininkų, padedančių apgautiems pirkėjams. Jie pabrėžia, kad reikia nurodyti konkrečius transporto priemonės trūkumus, o ne tik bendrus apibendrinimus. Dažnai slepiami brangiai kainuojančių remontų defektai, pavyzdžiui, variklio ar pavarų dėžės problemos.
Patarimai perkant naudotą automobilį
Planuojantiems įsigyti automobilį, patariama atkreipti dėmesį į skelbimo detalumą, pardavėjo bendravimo manierą ir VIN kodo pateikimą. Net ir atlikus pirminę automobilio apžiūrą, rekomenduojama jį pristatyti profesionaliam meistrui, kuris galės įvertinti jo būklę kokybiškiau.
Teisminiai procesai dėl paslėptų defektų ir ridos klastojimo nėra reti. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo bylą, kurioje pirkėjui priteista kompensacija už paslėptus defektus, o pardavėjui teks aiškintis dėl mokesčių vengimo ir ridos klastojimo. Kitas pavyzdys iš Kauno apygardos teismo, kur pirkėjas, įsigijęs automobilį už daugiau nei 24 tūkst. eurų, susidūrė su daugybe defektų, kurių šalinimui išleido kelis tūkstančius eurų.
Teismas konstatavo, kad nors automobilis praėjo techninę apžiūrą, tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog jis neturi paslėptų trūkumų. Kai kurie defektai galėjo atsirasti dėl natūralaus nusidėvėjimo arba būti matomi plika akimi jau pirkimo dieną. Pardavėjas buvo įpareigotas padengti dalį pirkėjo ieškinio ir apmokėti dalį defektų šalinimo išlaidų.