UAB „Rūta“ yra vienas seniausių ir garsiausių saldainių fabrikų Lietuvoje, puoselėjantis ilgaamžes konditerijos tradicijas. Šiaulių kraštas, būdamas vienas iš carinės šokolado pramonės centrų, tapo šios įmonės lopšiu, o jos lietuviškas pavadinimas simbolizuoja gilias nacionalines šaknis. Fabrikas siūlo išskirtinės kokybės šokoladą ir jo gaminius, kurie yra puikus šventinio vakaro akcentas, o taip pat šiltas suvenyras draugams ir verslo partneriams užsienyje. Kaip sakė UAB „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas, nors kakava ir šokoladas visame pasaulyje yra vienodi, iš jų galima išgauti daugybę skirtingų skonių, kuriuos kuria protas, širdis ir rankos.
„Rūtos“ saldainių fabriko istorijos ištakos
„Rūtos“ istorija prasidėjo Šiauliuose. 1911 metais šiaulietis Antanas Gricevičius kartu su partneriu Jonu Vaitkumi įkūrė saldainių fabriką, pavadintą „Birutė“. Po poros metų A. Gricevičius su žmona Juzefa ant nedidelio medinio namelio sienos prikalė iškabą - saldainių fabrikas „Rūta“. Tai buvo šios šeimos verslo ištakos, o įmonės lietuviškumas liudija jos tautiškas vardas.
1928 metais buvo pastatyti keli mūriniai pastatai, suteikę galimybę plėsti ir tobulinti gamybą. Įmonės šeimininkas Antanas Gricevičius turėjo įgimtą konditerio talentą: tarpukario Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose jo sukurti saldainiai net keturis kartus buvo įvertinti aukso medaliais. Tarptautinio pripažinimo „Rūtos“ saldainiai sulaukė 1929 metais, pelnydami Didįjį prizą Italijoje, o 1931 metais - aukso medalį Didžiojoje Britanijoje.
1938-1939 metais metinė konditerijos gaminių gamybos apimtis „Rūtoje“ išaugo iki 600 tonų. Gerą paklausą tarp pirkėjų turėjo vestuviniai saldainiai su specialiomis etiketėmis. Saldainių gamybai buvo naudojamos tiek vietinės, tiek importinės žaliavos. Sirupas, uogos, vaisiai, sviestas, o vėliau ir cukrus buvo vietiniai, naudojami karamelės gamybai. Pieną „Rūtai“ pristatydavo Šiaulių apylinkių gyventojai, tarp kurių buvo ir liaudies poetas Jovaras, skyręs keletą eilėraščių „Rūtos“ fabrikui. Be Jovaro, saldainiams reklamuoti eiles kūrė ir Kazys Binkis. Buvo sukurtos ištisos eilių serijos, pavyzdžiui, penkių rūšių vestuviniams saldainiams: „Jaunoji“, „Pamergė“, „Kvieslys“, „Kraičvežys“, „Svočia“.
1938 m. spalio 5 d. Prekybos departamentui buvo pateiktas „Rūtos“ fabriko prašymas įregistruoti prekių ženklą: „Rūtos atvaizdas ir žodis „Rūta“. Spalio 15 d. buvo išduotas liudijimas Nr. 5295 išimtinai teisei naudotis šiuo prekių ženklu.
Tarpukariu „Rūtos“ fabrikas rūpinosi savo darbuotojais, organizuodavo jiems šventes ir gegužines. Pavyzdžiui, 1937 m. gegužę, fabriko darbininkai ir tarnautojai vienbalsiai pritarė pasiūlymui aukoti vienos dienos uždarbį Ginklų fondui, kas buvo džiuginantis ir vieningas indėlis į svarbią idėją.
1938 metais Prekybos registre buvo įregistruotas Lietuvių saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“, kurio savininkas buvo A. Gricevičius. Gamykla įsikūrusi Šiauliuose, Tilžės g. 133, gamino įvairių rūšių saldainius ir šokoladą. Fabrikas turėjo ir parduotuvių skyrius: dvi saldainių krautuves Šiauliuose (Tilžės g. Nr. 129 ir Vilniaus g. 140) bei dvi Kaune (Laisvės al. Nr. 61 ir Laisvės al. Nr. 56).
Šiuolaikinė veikla ir produkcijos asortimentas
Šiandien UAB „Rūta“ toliau puoselėja tarpukario tradicijas ir siūlo pirkėjams originalią, išskirtinio skonio produkciją. Įmonė gamina per 300 pavadinimų saldainių, o gamybos procesuose dalyvauja 7 gamybos cechai ir apie 230 darbuotojų. Bendrovė didžiuojasi savo technologinėmis ir mikrobiologijos laboratorijomis, kuriose nuolat kuriamos naujos receptūros ir tikrinama žaliavų, pusgaminių bei gatavų produktų kokybė.
Pirkėjai vertina „Rūtos“ produktus už jų kokybę, skonį ir platų pasirinkimą. Nors kainos kartais gali atrodyti aukštos, kokybė ir skonis dažnai nukelia kainą į antrą planą. Firminėse parduotuvėse Šiauliuose ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) galima rasti saldainių, kurių nerasite niekur kitur. Aptarnavimas firminėse parduotuvėse yra puikus, pardavėjos visada su šypsena ir pasirengusios padėti. Daugelis pirkėjų džiaugiasi galimybe įsigyti šokolado didelėmis plytomis, ypač tinkančiomis kepiniams.
UAB „Rūta“ produkcija yra pelniusi daugybę Lietuvos ir tarptautinių parodų medalių. Net 12 rūšių saldainiai ir jų rinkiniai buvo apdovanoti konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliais, tarp jų ir „Želė saldainiai su uogomis“. Tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „BAF 2006“ dražė „Žara“ pelnė diplomą, o saldainių rinkinys „Rūta“ - medalį. Šis rinkinys 2009 metais Maskvoje vykusioje tarptautinėje parodoje „PRODEXPO“ buvo apdovanotas sidabro medaliu, o 2010 metais bronzos medalį pelnė saldainių rinkinys „Gintaro kelias“.
Inovacijos, technologijos ir aukščiausi kokybės standartai
Dabartinė „Rūtos“ įmonės kryptis - natūralūs produktai. „Rūta“ siūlo įvairiausių skonių ir rūšių gaminius: nuo želė saldainių su šaltalankiais ar šermukšniais iki ypatingojo skonio dražė su džiovintomis aktinidijomis, braškėmis ar mėlynėmis. Dėl aukštųjų technologijų šios uogos nepraranda vertingųjų maistinių medžiagų, vitaminų ir išsaugo puikų skonį, kvapą bei išvaizdą.
„Rūta“ su partneriais pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti liofilizacijos technologiją. Šis procesas leidžia uogoms ir vaisiams, vakuume džiovinamiems itin žemoje (-80°C) temperatūroje, išlaikyti tą patį tūrį, formą, skonį, kvapą ir vitaminus. Nors tai yra ganėtinai brangi technologija, reikalaujanti per 10 kg šviežių uogų 1 kg liofilizuotų braškių pagaminti, ji naudojama ne tik braškėms, bet ir Lietuvoje auginamoms aktinidijoms, kurios vitamino C kiekiu daug kartų lenkia citrusinius vaisius.
Įmonė nuolat kuria naujas inovacijas, naudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir bendradarbiaudama su šalies universitetais bei institutais. Būtent tai padėjo sukurti technologiją, leidžiančią pratęsti saldainių galiojimo laiką, naudojant natūralius priedus - vitaminus C ir E.
Naujausios mokslinės technologijos garantuoja aukštą gaminių kokybę. Tačiau ją užtikrinti nėra lengva, nes šokoladas ir saldainiai yra jautrūs aplinkos poveikiui produktai. Optimaliausia juos sandėliuoti ar transportuoti palaikant pastovią 18°C temperatūrą. Per aukšta temperatūra gali ištirpinti šokoladiniam glaistui naudojamą kakavos sviestą, o tai „papuoš“ saldainį pilkomis apnašomis. Pilkos apnašos atsiras ir tuomet, jei gaminiai bus laikomi drėgnoje aplinkoje - ims kristalizuotis juose esantis cukrus.
Kokybiškos produkcijos gamybą įmonėje užtikrina ir itin aukšta sanitarija. Į fabriko cechus darbuotojai įleidžiami tik su specialia apranga ir perėję dezinfekcinius kilimėlius. Visi privalo nuolat dėvėti apsauginę kepurę, pirštines, kaukę, plauti ir dezinfekuoti rankas.
Eksporto iššūkiai ir pakuočių tendencijos
Pasak UAB „Rūta“ direktoriaus A. Gluodo, per metus įmonė pagamina apie 1500 tonų produkcijos, iš kurios apie 20 procentų skiriama eksportui. Daugiausia saldainių siunčiama į Vokietiją ir Estiją, šiek tiek mažiau - į Rusiją, Latviją, Lenkiją. Nedidelės saldumynų partijos taip pat keliauja į lietuviškas parduotuves Anglijoje, Airijoje ir JAV.
Nors įmonė norėtų plėsti eksportą, užkariauti itin konservatyvias Vakarų Europos rinkas yra sudėtinga. Įsitvirtinti Prancūzijos, Italijos, Belgijos ar Šveicarijos parduotuvių lentynose praktiškai neįmanoma, nes ten šokolado ir saldumynų pramonė turi šimtametes tradicijas, o pirkėjai yra stiprūs savo šalies prekių ženklų patriotai. Prekės ženklo reklamavimas ir populiarinimas užsienyje reikalauja milijoninių investicijų, kurias gali sau leisti tik didžiosios tarptautinės kompanijos. Be to, egzistuoja įvairių šalių specifika. Pavyzdžiui, nusiuntusi bandomąją produkcijos partiją į Japoniją, „Rūtos“ įmonė sulaukė japonų kritikos dėl joduotos druskos naudojimo, kuri vertinama tik Europoje, o japonams, kurių raciono dalį sudaro švieži jūros produktai, jodo nereikia.
Puikiu šokoladu garsėjančių šalių rinkas saugo ir itin griežti saldainių bei šokolado kokybę kontroliuojantys normatyvai. Šveicarijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje joks gaminys negali būti vadinamas šokoladu, jei jame yra nors lašas kitokių augalinių riebalų nei kakavos sviestas. Be to, vakarietiški saldainiai dažnai būna su lazdyno riešutais.
„Rūtai“ pavyko „prisijaukinti“ išrankius Vokietijos saldainių valgytojus. Pasak direktoriaus A. Gluodo, sėkmę lėmė asmeninės pažintys: vienos žinomos Vokietijos konditerijos įmonės vadovas, viešėdamas pas draugus Lietuvoje, buvo pavaišintas „Rūtos“ saldainiais. A. Gluodas pridūrė, kad užsieniečius labiausiai domina ekologiška įmonės produkcija. „Rūta“ buvo pirmasis Lietuvos saldainių fabrikas, pasiūlęs smaližiams ekologišką produkciją.
Saldainis vilioja ne tik puikiu skoniu ir aukšta kokybe, bet ir spalvinga pakuote. Kai kurios ypač dailios ir prabangios dėželės gaminamos Prancūzijoje, kiekvienos kaina siekia iki 5 eurų. Pastebimos ir saldainių etikečių bei dėžučių mados: kuklų ir santūrų dizainą mėgsta Vakarų europiečiai, o Rytų Europoje patinka ryškiaspalvės pakuotės. Todėl UAB „Rūta“, ieškodama gražiausius saldainių „drabužėlius“ kuriančių dizainerių, dairosi ir į kaimyninę Latviją. Kuo gražesnė pakuotė, tuo perkamesni saldainiai.
„Rūtos“ fabriko atsiliepimai ir visuomenės dėmesys tarpukariu
Tarpukariu, dėl pavyzdingo fabriko įrengimo ir savininko Antano Gricevičiaus vaišingumo, beveik visos ekskursijos, atvykusios į Šiaulius iš kitur, būtinai aplankydavo „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriką. Nuo 1935 metų iki 1939 metų vasaros fabriką aplankė 199 ekskursijos.
Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1935 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė lankytojų ir ekskursantų atsiliepimus apie „Rūtos“ įmonę ir jos gaminius:
- „1935. V. 20. Kražių „Žiburio“ gimnazija (48 asm.) aplankė „Rūtos“ saldainių fabriką. Su džiaugsmu ragavo lietuviško darbo saldainius ir, jei Dievulis leis, ir ateityje maloniai juos patys ragaus ir kitiems siūlys.“
- „1935 m. V 21 d. Panevėžio Žydų gimnazijos V-os klasės (16 asm.) ekskursija aplankė „Rūtos“ fabriko patalpas. Susipažinome su visais darbais.“
- „1935. V. 3 d. Pakapės ir Lingailių per. mok. IV-to skyriaus mokiniai (15 žm.) aplankė „Rūtos“ fabriko skyrius, paragavo „Rūtos“ saldainių ir nustebo įrengimais.“
- „1935. VI. 4. Š. m. liepos 18 d. Gruzdžių jaunalietuvių apylinkės nariai aplankėme garsųjį Lietuvos saldainių fabriką „Rūtą“ Šiauliuose ir susipažinome su moderniu fabriko įrengimu, švariai ir higieniškai atliekamu darbu. Todėl linkime ir toliau „Rūtos“ fabrikui gaminti savo valstybei ir užsieniams patinkamus saldainius.“
1936 m. liepos mėn. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ pranešė, kad „Rūta“ vėl buvo apdovanota aukso medaliu didžiojoje žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune už aukštos kokybės gaminius. Į šią parodą „Rūta“ buvo atvežusi aštuonias naujų saldainių rūšis. Iki to laiko fabrikas už savo gaminių aukštą kokybę iš viso buvo gavęs jau 12 medalių, iš kurių 2 - iš Anglijos.
1937 m. rugpjūčio mėnesį laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Ko tūkstančiai žmonių važiuoja į Šiaulius. Vieta Šiauliuose, kuri traukia į save žmones ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš tolimojo užjūrio - Amerikos. Tokia vieta Šiauliuose - garsusis „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas.“ 1938 m. gruodžio 6 d. Šiaulių miesto statybos komisija net išdavė leidimą Juzefai Gricevičienei statyti mūrinį dviejų aukštų gyvenamąjį priestatą Šiauliuose, Tilžės g. 131, patvirtinus šio statinio projektą.
tags: #ridas #sturas #atsiliepimai