Kariniai sunkvežimiai, skirti kariams gabenti, atlieka itin svarbią logistinę funkciją karinėse pajėgose. Jų istorija ir evoliucija atspindi technologinį progresą ir besikeičiančius karinių operacijų poreikius. Nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šių dienų, šios transporto priemonės nuolat tobulėjo, užtikrindamos efektyvų karių ir įrangos judėjimą fronto linijoje ir už jos ribų.
Kariniai sunkvežimiai Pirmojo pasaulinio karo metais
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą sunkvežimių gamyba dar tik formavosi, tačiau karas iškart parodė jų būtinybę kariuomenėms. Prancūzijoje vienas didžiausių gamintojų buvo „Berliet“, kuris dar prieš karą suprojektavo kariuomenei svarbų trijų tonų klasės „CBA“ modelį. Šio automobilio prototipo 80 tūkst. km rida tais laikais buvo neįtikėtinas pasiekimas. 1913 m. „CBA“ modelis kainavo 18 tūkst. frankų, o konkurencinis „Peugeot 505” - 15 tūkst. karo metais, „Berlieta” gamykloje Lione (parengta pagal Amerikos gamyklų modelį) 1917 m. pabaigoje per dieną buvo surenkama 50 „CBA“ modelio automobilių, o tai sudarė pusantro tūkstančio per mėnesį. 1918 m. gamyba sumažėjo iki tūkstančio vienetų per mėnesį, nes tuo pačiu metu gamykla per dieną išleisdavo 16 „Renault” konstrukcijos tankų. „Berliet“ pristatė kariuomenei 25 tūkst. transporto priemonių.
Didžiojoje Britanijoje karo pradžioje Karo Ministerija įvedė standartinius sunkvežimių modelius, o 1915 m. gamyklų kontrolę perėmė Tiekimo Ministerija (Ministry of Supply). Iki karo pabaigos „AEC“ pristatė 10 tūkst. automobilių, „Dennis“ - daugiau kaip 7 tūkst., „Thorncroft“ - 5 tūkst. „J“ modelio sunkvežimių, „Commer“ - daugiau kaip 3 tūkst. keturių tonų sunkvežimių, o „Leyland” - beveik 6 tūkst. trijų tonų sunkvežimių.
Vokietijos pasiekimai sunkvežimių gamybos srityje karo metais atrodė kukliau, palyginti su prancūzų, britų ir ypač amerikiečių (pastarieji 1918 m. išleido 227 tūkst. sunkvežimių). 1914 m. visų keturiasdešimties vokiečių gamintojų produkcija siekė vos 2 239 sunkvežimius. Karo metu vokiečių pramonė kariuomenei pristatė daugiau kaip 40 tūkst. automobilių. 1918 m. lapkritį Kaizerio armija turėjo dvidešimt penkis tūkstančius sunkvežimių, tačiau dauguma jų buvo neeksploatuojami dėl kuro ar gumos trūkumo. Didžiaisiais vokiečių gamintojais buvo „Buessing“, „NAG“, „MAN“, „Mannsesmann-MULAG“. Karo metais „Benz” kasmet išleisdavo daugiau nei 1200 sunkvežimių, o „Daimler” pagamino nuo 605 sunkvežimių 1914 m. Tipiškas karo sunkvežimio modelis turėjo 30-40 AG benzininį variklį ir grandininę ratų pavarą, kurie buvo gumuoti masyvais.
Kariniai sunkvežimiai tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metais
Lietuvos kariuomenės istorijoje pirmasis žinomas sunkvežimis, įsigytas 1918-1940 m. laikotarpiu, buvo 1919 m. birželį nupirktas 18 AG „Fiat“. Tą pačią vasarą buvo nupirkti ir keli šveicariški „Arbenz“ sunkvežimiai. Priėmimo akte pažymėta: „mašinos padyrbtos iš neatatinkančios medžiagos ir tokių būdū tarnauti ylga laika ne gales“. Su laiku sunkvežimių kariuomenėje daugėjo, o juos vairuodavo ne tik kariai, bet ir laisvai samdomi vairuotojai. Automobilių kuopa buvo įsikūrusi buvusioje cerkvėje K. Donelaičio gatvėje, kur 1921 m. atidarytas Karo muziejus. Pirmaisiais metais sunkvežimius kariuomenė įsigydavo pirkdama arba perimdavo kaip trofėjus Nepriklausomybės kovose.
1920 m. lapkritį Širvintų-Giedraičių operacijoje prieš lenkus dalyvavo 18 krovininių ir 2 sanitariniai sunkvežimiai. Tai buvo vienas pirmųjų atvejų, kai mūsų kariai operacijoje panaudojo didesnį kiekį įvairios karinės technikos. Bent keli sunkvežimiai dalyvavo ir 1923 m. Klaipėdos operacijoje.
Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį jaunai Lietuvos Respublikai buvo sunku standartizuotai aprūpinti kariuomenę sunkvežimiais. Todėl kariuomenės garažuose stovėjo įvairiausių modelių technika. 1920 m. sudaryta kariuomenės komisija rekomendavo pirkti vieno ar daugiausiai dviejų gamintojų ir modelių automobilius, tačiau teko naudotis turimomis galimybėmis.
Trečiojo dešimtmečio pirmojoje pusėje kariuomenė turėjo 61 sunkvežimį, iš kurių 52 buvo tinkami naudoti: 35 vokiški „Komnick“, 10 šveicariškų „Arbenz“, 6 škotiški „Albion“ ir 1 amerikietiškas „Packard“. Komisija pasiūlė pirkti dar 28 „Packard“ arba „Albion“. Į 1926-uosius kariuomenė įžengė turėdama 73 sunkvežimius. Parką papildė vokiški „Adler“, „Büssing N. A. G.“, „Horch“, „Opel“, „Audi“, „Mercedes-Benz“, „Loreley“, amerikietiški „Liberty“. Tuo metu nemaža dalis sunkvežimių buvo apleisti ir reikalavo skubaus remonto.
Dešimtmečių sandūroje taip pat buvo perkama sunkvežimių ir jų dalių. 1932 ir 1934 m. įsigyta britiškos technikos: „Leyland Motor Limited“ važiuoklių ir „Morric Commercial“ kėbulų. Kariuomenės automobiliai buvo perkami tik su važiuokle, variklio dangčiu, priekiniais sparnais ir varikliu. Kabinos ir kėbulai buvo gaminami Kauno centrinėse kariuomenės dirbtuvėse, o dalis užsakymų buvo perduodama „Amlitui“ ir kitoms privačioms bendrovėms.
Daugiau lėšų technikai skirta 1935 m., prasidėjus kariuomenės modernizacijai. Kariuomenės vadovybė nutarė įsigyti 45-60 naujų 3-6 t keliamosios galios sunkvežimių. Nors bandymuose geriausiai pasirodė ir techninėmis charakteristikomis tinkamiausias buvo „Mercedes-Benz“ LG 4000, kariuomenė pasirinko pigesnius sovietinius ZIS-6 sunkvežimius. 1936 m. buvo nupirkta po 15 naujų ZIS ir „Ford“ sunkvežimių. Per 1937-uosius įsigyta po 30 vienetų 2-3 t (dviejų ašių) ir 3-4 t (trijų ašių) keliamosios galios „Ford“, 10 švediškų „Volvo LV 94 D“ su dujų generatoriais ir 60 vienetų 4 t keliamosios galios ZIS-6. Sovietų okupacijos išvakarėse Lietuvos kariuomenės sunkvežimių parkas buvo didele dalimi atnaujintas.
Per visą 1918-1940 m. laikotarpį Lietuvos kariuomenėje daugiausia buvo amerikietiškų (daugiausia „Ford“) sunkvežimių, kiek mažiau - sovietinių (daugiausia ZIS-6) ir itališkų (daugiausia „Fiat 15“), dar mažiau - įvairių kitų valstybių (britiškų, vokiškų, švediškų, šveicariškų ir kt.) sunkvežimių. Atsinaujinimo procesą varžė ribotos finansinės galimybės, muitai, viešųjų pirkimų niuansai ir politiniai motyvai. 1939-1940 m. galimybes sunkino šalių tarpusavio blokados ir ilgos norinčių apsipirkti eilės, o Europos valstybių poreikiai pranoko gamintojų galimybes.
1940 m. sovietų kariuomenės dokumentuose nurodyta, kad buvusi Lietuvos kariuomenė turėjo 363 sunkvežimius. Galbūt 1939-1940 m. kariuomenės sunkvežimių poreikis nebuvo pilnai patenkintas, nes dar 1939 m. liepą Tiekimo skyriaus ir Karo technikos viršininkai nurodė, kad sunkvežimių poreikis siekia 410 vienetų. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir naikinant Lietuvos kariuomenę, dalis technikos perėjo okupacinėms pajėgoms, dalis buvo išvežta, o dalis sunaikinta pirmosiomis Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo dienomis.
Šiuolaikiniai kariniai sunkvežimiai ir Lietuvos kariuomenės patirtis
Šiuolaikiniai kariniai sunkvežimiai yra aukštųjų technologijų transporto priemonės, pasižyminčios dideliu pravažumu, patikimumu ir pritaikymu įvairioms misijoms. Dėl šiuolaikinių technologijų ir efektyvaus tarptautinio bendradarbiavimo, kariuomenės gali įsigyti pažangius ir patikimus sunkvežimius už optimalią kainą.
Lietuvos kariuomenė sėkmingai tęsia bendradarbiavimą su NATO Paramos ir pirkimų agentūra, pagal 2015 m. pasirašytą susitarimą. Iš viso numatyta įsigyti 340 naujų „Unimog“ sunkvežimių. Lietuvos kariuomenė jau yra gavusi 88 tokio tipo sunkvežimius. „NATO agentūra, surinkdama poreikį iš visų valstybių, gali vykdyti didesnio kiekio įsigijimus, o tai leidžia gerokai sumažinti vieno vieneto kainą“, - teigia Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Sigitas Dzekunskas.
„Daimler AG“ sunkvežimių projekto vadovas dr. Martinas R. Maieris perdavimo ceremonijos metu pabrėžė šių transporto priemonių patikimumą ir išimtinai ilgą eksploatacijos laikotarpį. Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ sutartyje numatyta logistinė parama 15-ai pirmųjų eksploatacijos metų, taip pat suteikiami specializuoti įrankiai ir testavimo įranga bei kitos garantijos. Bendra šios sutarties vertė - apie 70 mln. eurų.
Šiuolaikinių karinių sunkvežimių svarba logistinėms operacijoms yra neabejotina. Jie užtikrina gebėjimą greitai ir efektyviai permesti pajėgas, tiekti reikiamas atsargas ir palaikyti karines operacijas įvairiomis sąlygomis.
10 geriausių karinių sunkvežimių pasaulyje
tags: #karinis #sunkvezimis #talpinantis #karius