„Renault Megane“ (2005) atsiliepimai ir patarimai

„Renault Megane“ - automobilis, kuris per savo gyvavimo istoriją spėjo pabuvoti ir geriausiu Europos automobiliu, ir pirmuoju savo segmento atstovu, pelniusiu maksimalų 5 žvaigždučių „EuroNCAP“ įvertinimą už saugumą. Per 21 metus nuo savo pasirodymo 1995 metais, pakeisdamas „Renault 19“, „Megane“ spėjo užsitarnauti populiarumą ir Lietuvos vairuotojų tarpe. Su šiuo automobiliu „Renault“ pristatė tokius dabar įprastus dalykus, kaip beraktės sistemos ar panoraminiai stikliniai stogai.

„Renault Megane“ evoliucija ir dizainas

Nors pirmosios kartos „Megane“ išsiskyrė provokuojančiu dizainu, trečiosios kartos kūrėjams buvo uždėtas apynasris. Apvalią Kim Kardashian sėdimąją pakeitė santūriai atrodantys dizaino elementai, kurie netgi priversdavo kvestionuoti „Renault“ dizainerių fantazijos galimybes. Ypač penkiadurio hečbeko pavidale, tačiau, kaip rodo „Volkswagen Golf“ ar „Opel Astra“ pavyzdžiai, santūrumas retkarčiais gali būti tiesiausias kelias į sėkmę.

Radikalių pokyčių „Renault“ specialistai nesiėmė ir judančių detalių departamente. Trečioji „Megane“ karta buvo suprojektuota ant patobulintos, antros kartos „Megane“ platformos. Paprastutę išvaizdą ir konstrukciją papildė ir pakankamai elementarus interjeras. Jame nėra prancūziškiems automobiliams būdingų eksperimentų. Net ir prietaisų skydelis minimalistinio stiliaus, kurį perprastų net ir penkiametė torpeda su dvejomis kojomis, tačiau prancūzai yra vieninteliai, kurie sugebėtų pagirtinai išpildyti minimalizmo temą.

Salono įranga ir komfortas

Aukščiausios įrangos lygio, pavyzdžiui, „Bose“ versijos, turi kokybiškesnes medžiagas salone, o nedidelis kiekis pigesnių plastikų yra prancūziškai subtiliai pamaskuotų. Gerai veikia „Bose“ erdvinio garso sistema. Ilgiau pasėdėjus viduje galima įsitikinti, jog šiame įrangos lygyje medžiagos parinktos kokybiškesnės. Dėl neblogos garso izoliacijos ir modernaus dyzelinio variklio salone nesigirdi motoro, tačiau kartais erzinti gali triukšmaujantis ventiliatorius.

Vairas malonus rankai, sėdynės patogios, medžiaginės apmušalų kombinuotos su oda, o vairuotojo krėslas dar ir su masažo funkcija. Šoninis sėdynių palaikymas vertinamas skirtingai - kai kurie nurodo, kad norint patogiai sėdėti, reikia būti stambesniam arba važiuoti ramiau. Ergonomikai didelių priekaištų nėra, išskyrus durelių porankio mygtukus, kurie kai kuriems vairuotojams gali būti nepatogiai pozicionuoti.

Individualistams patiks tradiciniai „Renault“ automobilio personalizacijos pasiūlymai - penkias apšvietimo spalvas galima parinkti tiek ekranams (abu 7 colių skersmens ir atrodo dar didesni), tiek įvairiose salono vietose sumontuotiems apšvietimo elementams. Multimedijos įrangą su „R-Link 2“ sistema, pažįstama iš ankstesnių „Renault“ testų, patogu valdyti vertikaliai suprojektuotame centriniame ekrane, tačiau pati sistema yra tikrai per daug komplikuota. Pirmą kartą ją išvydusiam teks paskirti laiko studijavimui, nes įvairiausių pasirinkimų ir netrumpiausių kelių iki jų yra gerokai daugiau nei galėtų būti. „R-Link 2“ girtina už praktišką ir gražiai atrodančią 3D navigacijos sistemą bei galimybę individualizuoti parinktis pagal savo įgeidžius.

Apibendrinant galima sakyti, kad automobilio interjeras ganėtinai komfortiškas, o nedidelės erzinančios smulkmenos nublanksta ir prieš praktiškumo aspektą: „Megane“ hečbekas siūlo įspūdingą savo klasėje 434 litrų talpos bagažinę ir labai patogų įsėdimą ant galinės sėdynės pro plačias dureles. Reikia pažymėti, kad tokios talpos bagažinėje atsarginio rato nerasite, tik padangos remonto komplektą, o už tikrą ratą reikia susimokėti papildomai.

Variklių gama ir techninės charakteristikos

Per 8 gamybos metus šis „Renault“ modelis buvo komplektuojamas su keturiais skirtingais benzininiais, keturiais dyzeliniais varikliais ir 22-ejomis šių variklių variacijomis. Patys silpniausi motorai turėjo 5 laipsnių mechanines pavarų dėžes, šiek tiek galingesni - 6 laipsnių agregatus. 1,6 ir 2 litrų benzininiai varikliai galėjo turėti bepakopes „CVT“ pavarų dėžes, 110 AG dyzelis - „EDC“ dvigubos sankabos pavarų dėžę, o 150 AG dyzelis - 6 laipsnių tradicinę, hidraulinę automatinę pavarų dėžę.

Benzininiai varikliai

Pačiu saugiausiu pasirinkimu laikomas 1,6 litro atmosferinis, benzinu maitinamas motoras. Jis nebus toks vikrus kaip modernūs analogai su turbinomis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atmosferinio motoro priežiūra atsipirks su kaupu. Šis variklis kone idealiai tiks tiems, kas važinėja mieste arba per vienerius metus nuvažiuoja vos keletą tūkstančių kilometrų.

Kitas variantas - 1,2 litro benzininiai varikliai, kurie nemėgsta trumpų kelionių. Nesudegusios kuro liekanos gali nusėsti ant cilindro sienelių ir kartu su alyva pro tarpą tarp stūmoklio ir cilindro patekti į alyvos karterį, atskiesdamos alyvą. Šios problemos pasekmė - velniop išėję stūmoklio žiedai. Ši problema, kartu su gamintojo rekomenduojamu alyvos keitimo laikotarpiu, siekiančiu 30 000 kilometrų, automatiškai variklį vedė link savidestrukcijos. Net ir pati geriausia alyva pasaulyje pačias vertingiausias savybes praranda po maždaug 20 000 kilometrų. „Renault“ norėdama išspręsti šią problemą, pakoregavo tam tikrų sistemų darbą, kurios turėdavo užtikrinti, jog variklis darbinę temperatūrą pasiektų gerokai greičiau ir efektyviau. Taip pat buvo atsižvelgta į vartotojų nusiskundimus dėl per didelio alyvos suvartojimo ir paskirstymo grandinės įtempėjo. Variklio alyvą būtina keisti kas 15 tūkst. kilometrų tiek benzininiams, tiek dyzeliniams varikliams.

Dyzeliniai varikliai

Ilgųjų distancijų čempionams „Renault“ taip pat turi ką pasiūlyti. Optimaliausios dyzelinės jėgainės tūris siekia 1,9 litro (130 AG, 300 Nm). Šimtmetį gaminama „F9“ dyzelinių variklių šeima pasižymi kantrumu ir itin mažomis eksploatacijos išlaidomis. Bandytas „Megane“ su 1,6 litro darbinio tūrio turbodyzeliniu varikliu išvysto maksimalią 130 AG galią prie 4000 aps./min., o 320 Nm maksimalų sukimo momentą pasiekia jau prie 1750 aps./min. Galia priekiniams ratams perduodama per šešių laipsnių mechaninę pavarų dėžę. Gamintojai deklaruoja, kad 100 km/val. greitį šis „Megane“ gali pasiekti per 10 sekundžių.

Dyzelinių variklių silpnoji vieta - purkštukai, tad rekomenduojama atlikti jų patikrą. Daugelis mitų apie purkštukų gedimus paneigiami tinkama priežiūra: reguliarus kuro filtro keitimas kas 10 000 km ir kokybiško kuro naudojimas yra būtini. 1.5dCi 60 kW ir 74 kW varikliai labai ilgai tarnauja, jei naudojama kokybiška alyva (Elf).

Važiavimo savybės ir valdymas

„Renault“ pavyko užtikrinti puikų pakabos darbą ir subalansuotą važiavimą. „Megane“ yra labai paklusnus, posūkius gliaudo it riešutus. Važiuoklė saikingai triukšminga, rimtesniems bildesiams išgauti reikalingas mūsų kraštų pavasaris, su savo duobėmis. Vairo mechanizmas - labai tikslus, valdymas vyksta trumpais ir adekvačiai priimamais judesiais. Perjungus į sportinį važiavimo režimą visi pojūčiai dar labiau užaštrėja, bet dėl to automobilis neįgauna jokio perdėto kietumo ar brutalumo požymių - pakaba sureguliuota tiksliame įsivaizduojamame taške, kur susilieja sportas ir komfortas, o ir kėbulo standumas posūkiuose neišgąsdins nė vieno vairuotojo.

Gamintojai tikina, kad su „4Control“ visų keturių vairuojamų ratų sistema automobilio valdymas dar pagerėja: keletu laipsnių pasisukantys galiniai ratai padeda sumažinti apsisukimo laipsnį manevruojant mieste arba padidina stabilumą važiuojant greitkeliu (sukasi ta pačia kryptimi, kaip ir priekiniai, kai važiuojama greičiau nei 80 km/val.). Tačiau ši sistema montuojama tik sportiškajame „Megane GT“. Automobilis mielai būtų sportiškas, tik rankinis pavarų mechanizmas jam tampa geru apynasriu - sankabos kelias per ilgas, pavarų svirtis nuo vienos pozicijos iki kitos taip pat įveikia nemažą atstumą ir šitaip, gaištant laiką, atima nemenką dalį azarto.

Palyginus su didesniuoju „Talisman“, šįkart ypatingai didelių skirtumų (na, gal tik išskyrus sportinį režimą) tarp vairavimo režimų, kuriuos leidžia pasirinkti sistema „Multi-Sense“, nesijaučia. „Comfort“ pasirinkimas iškart įjungia vairuotojo sėdynės masažą, „Sport“ režime salono ir ekranų apšvietimas paraudonuoja, o variklis tampa tą paraudonavimą išvydusiu buliuku. Standartiniame režime automobilis sureguliuotas elgtis neišsišokančiai, o „Eco“ parinktis liepia užsimaukšlinti beretę ir išvažiuoti į sodą, kur galima pretenduoti užfiksuoti gamintojo deklaruojamą pavyzdinį taupumą - 4,3 litro šimtui kilometrų mišriu režimu. Realiame bandyme pavyko pasiekti 5,3 litro vidurkį, dažniausiai naudojant personalinį režimą, kuriame galima atskirai susiderinti visas sistemas sau tinkamiausiais nustatymais.

Eksploatacijos ypatumai ir dažniausi gedimai

Elektronika

Elektronika yra viena iš dažniausiai minimų „Renault Megane“ problemų. Kai kurie savininkai teigia, kad elektronika yra „tragedija“, nes dažnai užsidega įvairiausios perspėjimo lemputės, sugenda langų pakelėjai, galinio valytuvo varikliukas, langų purkštukų varikliukas. Kiti, eksploatuojantys automobilį 2 metus ir pravažiavę apie 50 tūkstančių km, teigia, kad elektronika negedo nė sykio, ir tiki, kad ji genda tik pas tuos, kurie nusiperka skendusias mašinas.

Elektrinėje dalyje būtina bent kartą metuose patikrinti saugiklių bloko (po kapotu) būklę, nuvalyti apnašas ir oksidus nuo saugiklių, pajudinti kontaktus, ypač po žiemos druskų. Elektronika patikima, tik dažnam „Megane“ susioksiduoja saugiklinės kontaktai variklio skyriuje. Dėl to variklis gali ir neužsivesti. Žinant šią problemą, ją lengva išspręsti panaudojus kontaktų valiklį ir konservantą.

Iki 2014 metų pagaminti modeliai su „TomTom“ arba „R-Link“ multimedijos sistemomis gali pradėti strigti, išmanieji telefonai neprisijungti per „Bluetooth“ jungtį. Tuomet šias problemas galima išspręsti atnaujinus programinę įrangą arba priverstinai perkrauti multimedijos sistemą.

Kėbulas ir salonas

Kėbulas yra cinkuotas, todėl korozijos požymių beveik nėra, o kėbulo dažų ir lako kokybė labai gera - lakas neišblunka, nesilupa ir kėbulas nuolat gražiai blizga. Vandens drenažo kanalai po priekiniu stiklu mėgsta užsikišti, dėl to apsemia valytuvų varikliuką. Kondicionieriaus drenažą taip pat tenka valyti. Užsikimšęs drenažas gali priversti vandenį skverbtis į automobilio vidų: bagažinę, duryse esančias daiktų dėtuves. Ši problema ypatingai dažna universalo kėbulo tipo automobiliuose.

Minkšta salono apdailos plastmasė, todėl salonas nebarška net prie šalčio, tačiau nesaugant greitai susibraižo ir tampa vizualiai negražus. Plastmasės nėra tvirtos, greitai lūžta. Komforto atžvilgiu „Megane“ gautų tik 3 iš 5. Salone triukšminga, garso izoliacija labai silpna. Žiauriai purvinasi slenksčiai, ypač žiemą. Sėdynės patogios, salonas normalus, ganėtinai erdvus. Didžiausias universalo privalumas yra talpumas - laisvai galima vežioti daiktus iki 3 m ilgio viduje, sėdynės lengvai vartosi.

Labai didelis komfortas esant šaltam orui, nes standartiškai sumontuotas elektrinis salono šildymo radiatorius, todėl esant šaltam varikliui iškart pučiamas šiltas oras. Automobilis lengvai užsiveda prie šalčių, net prie -27 laipsnių šalčio užsiveda per 5 sekundes.

Važiuoklė ir pakaba

Automobilio važiuoklė kai kuriems savininkams atrodo per žema ir kabinasi už bet ko. Per metus gali tekti pakeisti kelis šarnyrus ir salinblokus. Visų „Renault Megane“ silpnoji vieta - galinės spyruoklės, kurios dėl nuolatinių, didesnių apkrovų gan greitai susidėvi. Pakaba stabilizuota, nei per kieta, nei per minkšta. Pakabos techninis aptarnavimas nebrangus.

Modeliai pagaminti iki 2010 metų vidurio turėjo brokuotus slėgio daviklius, kuriuos gamintojas pakeitė nemokamai.

Variklis ir transmisija

Daugiau nei 200 tūkst. nuvažiavę automobiliai su dyzeliniais varikliais pareikalaus atkreipti dėmesį į smagratį. „R.S.“ versijų paskirstymo diržą reikia keisti kas 6 metus arba kas 120 tūkst. kilometrų. Pasiekus 5000 sūkių ribą netikėtai pradingusi galia gali reikšti keletą problemų (tai galioja tik 2 litrų benzininiams motorams): patikrinkite uždegimo žvakes, patikrinkite termostatą.

Automatinė pavarų dėžė su 1.6 varikliu gali traukti silpnokai, ypač įjungus kondicionierių. Mieste ir užmiestyje važinėti smagu, bet autostradoje jau trūksta komforto. Dinamika apskritai silpna, automobilis skirtas tik miestui, trasoje pritrūks traukos.

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

• Lengvas valdymas
• Universalai - talpūs ir praktiški
• Itin ekonomiški dyzeliniai varikliai (vidutiniškai 4 l / 100 km)
• Daugelis modelių turi užtektinai komforto įrangos
• Geras kainos ir eksploatacijos kaštų santykis
• Nuostabios „Megane R.S.“ versijos
• Patogios priekinės sėdynės
• Geras pritaikymas prie Lietuvos sąlygų: cinkuotas kėbulas, didelis klirensas, stabilus ir nebrangus techninis aptarnavimas
• Modernus išorės ir puikus vidaus dizainas
• Detalių kaina nedidelė, didelis neoriginalių dalių pasirinkimas
• Labai geras komfortas esant šaltam orui dėl standartiškai sumontuoto elektrinio salono šildymo radiatoriaus
• Patikima elektronika, jei prižiūrimi saugiklių kontaktai

Trūkumai:

• Prastas galinis matomumas
• Erdvė ant galinių sėdynių galėtų būti didesnė
• 1,2 litro benzininis variklis per silpnas ir pernelyg rajus kurui, kelia problemų eksploatuojant trumpais atstumais
• Interjero apdailos medžiagos (minkštas plastikas) greitai susibraižo ir vizualiai atrodo negražiai
• Garso izoliacija - vidutiniška, salone gali būti triukšminga
• Kai kurių savininkų nuomone, elektronika yra tragiška, genda langų pakelėjai, valytuvų varikliukai ir t.t.
• Plastmasės nėra tvirtos, greitai lūžta
• Automobilio važiuoklė gali būti per žema, kabinasi už kliūčių
• Galinės spyruoklės greitai susidėvi
• Vanduo gali prasibrauti į „ABS“ ir „ESP“ modulius, rekomenduojama papildoma izoliacija
• Mechaninės pavarų dėžės veikimas gali atimti važiavimo azartą dėl ilgo sankabos kelio ir didelio pavarų svirties judesio
• Silpna dinamika, ypač su 1.6 varikliu ir automatine pavarų dėže, automobiliui trūksta traukos trasoje

Savininkų patirtis

Daugelis savininkų džiaugiasi ekonomišku dyzelinių variklių veikimu, pavyzdžiui, mieste vengiant kamščių, vidurkis siekia 4.2l/100km. Kiti, važinėjantys kultūringai, pasiekia 6.2-6.3 litro mišriu ciklu. Detalių kainos servise yra priimtinos, nors kai kurie pastebi, kad jos brangesnės nei „Opel“ automobiliams, tačiau dalių pasirinkimas didelis ir viskas yra vietoje.

Vienas savininkas, eksploatuojantis 1,9 dci 96kw universalą jau 4 metus, didesnių išlaidų neturėjo, išskyrus susidėvėjusių diskų ir vieno-kito šarnyro keitimą. Jis teigia, kad automobilis niekada nepavedė nei užvedant, nei važiuojant, o garso izoliacija ir minkštumas džiugina net prie didesnių greičių.

Tačiau yra ir nusivylusių. Vienas savininkas, turėjęs automobilį 0.5 metų, teigia, kad tokio malonumo nekartotų dėl dažnų gedimų: sugedo priekiniai langai, kilo užvedimo problemų dėl elektronikos, sugedo raktelis, automobilio važiuoklė per žema, galiausiai sugedo turbina. Kitas paminėjo, kad per metus pakeitė 3 šarnyrus ir 2 kartus salinblokus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios elektronikos problemos gali būti susijusios su skendusių automobilių įsigijimu. Patyręs vairuotojas, paneigiantis mitus apie elektroniką, teigia, kad pas jį ji negedo nė sykio, ir tiki, kad genda pas tuos, kurie nusiperka skendusias mašinas.

Apskritai, „Renault Megane“ iš kitų kompaktinės klasės automobilių gali išsiskirti kaip tvirtas ir gan patikimas ratuotis. Didžiausias jo išskirtinumas yra milžiniška versijų įvairovė. Rekomenduojama vengti 2008-2010 metais pagamintų modelių ir nepagailėti keleto eurų kokybiškesnei variklio alyvai. Rekomenduojami varikliai: 1,6 VVT (draugauja su dujomis), 1,9 dCi, 2,0 TCe „GT“ arba „R.S. 275 Trophy“.

tags: #reno #megane #2005 #atsiliepimai