„RENAULT Safrane“ debiutavo 1992 m., pakeisdamas „Renault 25“. Šis prabangus automobilis, gamintas iki 2000 m., buvo „Renault“ gamybos programos flagmanas, į kurį buvo sudėta viskas, kas geriausia buvo sukurta per dešimtmetį prancūzų automobilių pramonėje.
RENAULT Safrane istorija ir pozicionavimas rinkoje
„Safrane“ pakeitė įžymųjį modelį „Renault 25“, gamintą nuo 1983 m. Abu šie giminaičiai panašūs konstruktorių ideologija - abu buvo renkami vienu kėbulo variantu: 5 durų hečbekai. Nepaisant to, kad „Safrane“ kėbulas tikrai primena sedaną, jis turi 5-as duris gale, o ne bagažinės dangtį. 465 litrų talpos bagažinė yra ypač tinkama didesniam bagažui, tačiau „Safrane“ nebuvo sugalvotas kaip šeimos automobilis. Jis sukurtas tam, kad žmogus galėtų laisvai keliauti arba dirbti pakeliui į biurą, jei jį veža asmeninis vairuotojas.
Išvydęs dienos šviesą 1992 metais, „Safrane“ stabiliai įsitvirtino „Renault“ modelių flagmano vietoje. Europoje automobilis buvo įvertintas labai palankiai. Savo geriausiais laikais jis užėmė 4 vietą pagal pardavimus savo klasėje, kurioje įsitvirtinę tokie „banginiai“, kaip E-klasės „Mercedes-Benz“, 5 serijos BMW ir „Audi A6“. Priešingai, nei jo pirmtakai, „Safrane“ iki šiol populiarus Prancūzijoje, o tai apsprendžia šio didelių gabaritų hečbeko vis dar aukštą kainą. „Safrane“ tėvynėje įgijo valdininkų, aukštų valstybės tarnautojų automobilio įvaizdį.
Modernizacijos ir patobulinimai
Per visą savo „gyvavimo“ laikotarpį „Renault Safrane“ pergyveno dvi atjaunėjimo fazes: nuo 1992 m. iki 1996 m. rugsėjo ir nuo 1996 m. spalio iki 2000 metų. Automobilio modernizavimas buvo naudingas. Jis buvo pradėtas komplektuoti su naujais varikliais, atlikta keletas techninių pakeitimų, kiek pasikeitė kėbulo išvaizda:
- Nauja chromuota radiatoriaus apdaila.
- Nauji priekiniai ir galiniai žibintai (ilgųjų šviesų spindulys pailgėjo 30 cm, o šviesos pluoštas - praplatėjo).
- Aerodinamines savybes pagerino priekinis integruotas bamperis.
- Pasikeitė ir variklio dangtis.
Pagal „Renault“ matavimus, „Safrane“ gyvavimo ciklas buvo ilgas - daugiau nei 8 metus, kai įprastai kompanija keičia savo modelius maždaug kartą per 6 metus. Tai paaiškinama tuo, kad prancūzų inžinieriai turėjo pateikti pasauliui kažką ypatingo, kas galėtų sudominti pirkėjus, kurie nenori pirkti vokiškos „klasikos“ ir trokšta ekstravagantiško ir originalaus automobilio.
Renault Safrane Biturbo Dyno Tuning & test
Variklių gama
„Safrane“ buvo komplektuojamas su įvairiais varikliais, atsižvelgiant į gamybos metus ir modelio atnaujinimus.
Benzininiai varikliai
Iki 1996 m. „Safrane“ buvo komplektuojami su „J“ serijos varikliais:
- 2 litrų darbinio tūrio J7R: perimtas iš „Renault 25“, tik šiek tiek perdirbtas, ypač - įpurškimo sistema. Šis variklis buvo 8 ir 12 vožtuvų, 110 ir 115 AG atitinkamai. J7R pasirodė per silpnas beveik 1,5 tonos sveriančiam automobiliui.
- 2,2 litro darbinio tūrio J7T: gamintas taip pat su 8 ir 12 vožtuvų. 12 vožtuvų versija pasitaiko dažniau, nes jos galia - nuo 120 iki 130 AG (priklausomai nuo to, kuriai valstybei pagamintas automobilis). Tokia galia - pakankama tam, kad automobilis būtų dinamiškas ir ekonomiškas (11-12 l/100 km mieste). J7T variklis, atsiradęs dar „Renault 25“ gamybos pabaigoje, įrodė savo efektyvumą ir patikimumą (300 tūkst. km).
Pats galingiausias „Safrane“ variklis buvo 170 AG 3 litrų darbinio tūrio V6 (Z7X). Devintajame dešimtmetyje toks galingumas buvo laikomas neblogu. Jis suteikdavo automobiliui geras dinamines savybes, tačiau kuro sąnaudos mieste išaugdavo iki 15 l/100 km.
1993 m. lapkričio mėn. „Renault“ pagamino labai galingą Biturbo variklį, kurio galia - 250 AG. Tai buvo tas pats Z7X, tačiau jame buvo sumontuotos dvi mažos inercijos turbinos. Tokia konstrukcija leido išvengti „turboduobės“ (pastebimai sulėtinto įsibėgėjimo) ir pavertė automobilį į savotišką „pabūklą“.
Po 1996 m. modernizacijos „Safrane“ variklių gama visiškai pasikeitė, išskyrus 3 litrų Z7X variklį. „Renault“ pradėjo naudoti „Volvo“ variklius, pritaikytus „Safrane“:
- 4 cilindrų 136 AG 2,0 l. variklis.
- 5 cilindrų 170 AG 2,5 l. variklis.
Šie „Volvo“ varikliai yra labai jautrūs aušinimo skysčio kokybei, o dėl prastos kokybės aušinimo skysčio labai greitai suyra cilindrų bloko galvutės tarpinės.
Kai „Renault“ vadovybė nutarė luktelėti dėl „Safrane“ pakeitimo kitu modeliu, pirkėjus buvo galima suvilioti tik su 3 l. 210 AG V6 „L7X“ varikliu. Šis variklis jau buvo išbandytas „Laguna I“ automobilyje ir buvo gana patikimas.
Dyzeliniai varikliai
Dyzeliniai „Renault Safrane“ varikliai visuomet buvo mėgiami pirkėjų. Automobiliuose, gamintuose iki 1996 m., buvo naudojami:
- 2,1 l. (J8S) darbinio tūrio variklis su turbovariantu: senas, naudotas „Renault 25“, „Espace“, todėl puikiai pažįstamas ne „Renault“ dilerių servisų mechanikams.
- 2,5 l. (S8U) darbinio tūrio agregatas: pagamintas „Iveco“. Jis - „ilgaamžis“, tačiau jo karteris yra žemai ir jis yra sunkus. Jei netvarkingi amortizatoriai, būtina sumontuoti plieninę karterio apsaugą.
Po 1996 m. modernizacijos iš „Laguna“ buvo perimtas ir 2,2 l. J8T dyzelinis variklis. Tai - retai pasitaikantis variklis, gaminamas prancūzų taksi automobiliuose, nes naudoja mažai kuro ir yra pakankamai galingas (115 AG).
Transmisija ir pakaba
Pavarų dėžės
„RENAULT Safrane“ dažnai buvo komplektuojamas su automatine pavarų dėže. Pradžioje prancūzai neturėjo savo gamybos „automato“, todėl kreipėsi į vokiečių gamintoją ZF. Vokiečiai pasiūlė jau „Volkswagen Corrado“ ir kai kuriuose „Audi“ modeliuose naudojamą AD4 serijos pavarų dėžę. Ši pavarų dėžė pasirodė esanti nepatikima ir nepavykusi, o jos remontas buvo sudėtingas.
Po atsinaujinimo į „Safrane“ pradėtos montuoti japonų gamybos automatinės pavarų dėžės, kurios taip pat buvo montuojamos į „Volvo“ automobilius. Šios dėžės, jei yra tinkamai prižiūrimos, jokių problemų nesukelia, tačiau taip pat nėra remontuojamos.
Galingojoje „Safrane“ versijoje Z7X ir po 1996 m. buvo montuojama senoji automatinė pavarų dėžė ZF, tačiau ji buvo šiek tiek perdirbta. Puiki alternatyva „automatui“ - 5 pavarų mechaninė „Renault“ gamybos pavarų dėžė „PK“. Ji puikiai pritaikyta aktyvaus pasivažinėjimo mėgėjams. Visą eksploatacijos laikotarpį nereikia keisti jos tepalo, tačiau kontroliuoti tepalo lygį yra būtina.
Pakaba ir vairavimo sistema
Servisų specialistų nuomone, „Safrane“ pakaba - gana gerai sukonstruota ir patikima. Priekinė McPherson tipo pakaba sudaryta iš amortizatorinių stovų ir trikampių skersinių svertų su vertikaliais sailent-blokais, yra skersinio stabilumo stabilizatorius.
Vairo konstrukcija įprasta - kolonėlė ir hidro stiprintuvas, suteikiantis galimybę keisti stiprinimo jėgą priklausomai nuo važiavimo greičio. Ramiai važinėjant, vairo kolonėlė be problemų tarnauja 150-200 tūkst. km. Viena iš nemalonių vairo mechanizmo ypatybių - vairo kardano rūdijimas, kuris pasireiškia pastebimai sunkesniu vairo sukinėjimu. Kad kardano mechanizmai nestrigtų, reikia reguliariai (maždaug kiekvienos techninės apžiūros metu) vairo kardano judančias dalis patepti tepalu.
Interjero ir saugumo ypatybės
„RENAULT Safrane“ salono apdailos medžiagos - puikios kokybės. Erdvaus salono ergonomika - labai gera. Salonas įrengtas taip, kad vairuotojas ir keleiviai nejustų netgi mažiausio diskomforto. „Renault Safrane“ iš karto pirkėjui pateikiamas puikiai sukomplektuotas. Po 1996 m. „kosmetinės operacijos“ „Safrane“ salonas praktiškai nepakito. Šiek tiek kitokia vairo išvaizda, kurio dešinėje atsirado magnetolos valdymo pultas. Į labiau suprantamas buvo pakeistos kai kurios mygtukų piktogramos.
Nuo 1997 m. į standartinį įrangos paketą įtrauktos 10 litrų talpos šoninės oro pagalvės. „Renault Safrane“ išsiskyrė ir tokiomis naujovėmis, kuriomis tuo metu negalėjo girtis kiti automobilių gamintojai, išskyrus „Chrysler“ - „Ergomatic“ sėdynės. Nuo 1995 m. „Safrane“ pradėtos montuoti priekinės oro pagalvės (standartinė komplektacija). Todėl nereikia stebėtis, kad toks pat automobilis, pagamintas metais anksčiau, gali kainuoti brangiau: juk tada „AirBag“ būdavo montuojama už papildomą mokestį.
Elektronikos ypatumai
„Safrane“ gali būti aprūpintas visa įmanoma elektros įranga, kuri turi būti tinkamai prižiūrima. Po priekinėmis sėdynėmis yra labai daug elektros blokų (ne tik sėdynių reguliavimo), kuriems rudens-žiemos laikotarpiu labai kenkia vanduo ar nuo batų ištirpęs sniegas. Elektros prietaisų darbo sutrikimai būdingi automobiliams, pagamintiems iki 1996 metų. Jie susiję su laidų kontaktų oksidavimusi arba supuvimu. Mažiausiai atspari drėgmei yra laidų „kasa“, nutiesta iki priešrūkinių žibintų.
Dauguma „Safrane“ elektros laidų sujungimų dažniausiai būna apjungti po 5-6 laidus. Tokiuose apjungimuose neretai nelieka kontakto, o tai sąlygoja kai kurių elektros prietaisų darbo sutrikimus. Servisų specialistų nuomone tokių sutrikimų priežastis sunku aptikti, todėl autoelektrikai problemos sprendimui sugaišta daug laiko. Pačioje „Renault“ kompanijoje „Safrane“ pramintas „12 kilometrų laidų“, kas rodo daugybę elektros įrangos elementų.