Renault Espace IV: Variklių modifikacijos ir eksploatacijos ypatumai

„Renault Espace“ yra automobilis, sulaukęs įvairių atsiliepimų tarp vairuotojų. Diskusijos dažnai sukasi apie skirtingų variklių pasirinkimą, jų eksploatacijos ypatumus, kuro sąnaudas ir galimas problemas. Ketvirtosios kartos „Renault Espace“ (modelis JKO) debiutavo 2002 metais ir buvo gaminama iki 2014 metų. Tai buvo pirmasis „Espace“ modelis, suprojektuotas ir pagamintas visiškai „Renault“ kompanijoje, naudojant plieninį kėbulą, atsisakius „Matros“ koncerno paslaugų po 18 metų trukusio bendradarbiavimo. Ši nauja transporto priemonė tęsė „Renault“ dizaino kryptį, pradėtą su „Vel Satis“ ir „Avantime“ modeliais. Šis minivenas pasižymi erdviu interjeru, šeimai pritaikytu dizainu ir pažangiausiomis technologijomis.

„Renault Espace IV“ variklių gamos apžvalga

Ketvirtosios kartos „Espace“ pasižymi itin plačia variklių gama, apimančia tris benzininius ir tris dyzelinius variantus, leidžiančius pritaikyti automobilį įvairiems poreikiams ir vairavimo stiliams.

Benzininiai varikliai

Benzininių variklių pasirinkimas apima šiuos modelius:

• 2.0i 16V (140 AG): Tai bazinis variklis, užtikrinantis pakankamą galią kasdieniam važinėjimui.
• 2.0 16V Turbo (165 AG): Šis turbininis variklis pasižymi geresne dinamika ir yra populiarus pasirinkimas dėl savo galios ir santykinai mažesnių kuro sąnaudų, ypač su dujų įranga. Kuro sąnaudos trasoje gali siekti apie 7.8 l/100km, o mieste - apie 10-11 l/100km. Rekomenduojamos tik sekvencinės dujų įrangos, kad būtų išvengta problemų su interkuleriu. Savininkai pastebi, kad turbinos paprastai tarnauja ilgai, jei automobilis tinkamai prižiūrimas.
• 3.5i V6 24V (245 AG): Galingiausias benzininis variklis, skirtas tiems, kurie ieško maksimalios galios ir dinamikos.

Dyzeliniai varikliai

Dyzeliniai varikliai siūlo didesnį efektyvumą ir mažesnes kuro sąnaudas, kas yra svarbu ilgesnėms kelionėms:

• 1.9 dCi: Šis variantas dažnai būna prastesnės komplektacijos ir gali būti šiek tiek per silpnas, ypač kai tenka važiuoti su pilnai pakrautu automobiliu ir daug keleivių. Ankstesni 1.9 dCi agregatai įgijo reputaciją dėl guolių gedimų, turbokompresoriaus problemų ir nepakankamų tepimo sistemų.
• 2.2 dCi: Vienas iš populiariausių variantų, laikomas optimaliu dėl komplektacijos ir kuro sąnaudų. Gamintojo deklaruojamos kuro sąnaudos yra apie 6.3 l/100 km (užmiestyje), 10.3 l/100 km (mieste) ir 7.7 l/100 km (bendros). Tačiau kai kurie savininkai pastebi, kad vidutinės sąnaudos mieste gali siekti apie 10 l/100km, ypač su automatine pavarų dėže. Šis variklis pasižymi pakankama galia ir ekonomiškumu. Kai kurie savininkai susidūrė su turbinos, kondicionieriaus ar generatoriaus gedimais, taip pat minimi elektronikos rūpesčiai. Laiku keičiant tepalus ir atliekant techninę priežiūrą, variklis gali tarnauti ilgai.
• 3.0 dCi: Šis galingas dyzelinis variklis sulaukia neigiamų atsiliepimų dėl patikimumo. Jis dažnai būna komplektuojamas tik su automatine pavarų dėže (APD). Gamintojo deklaruojamos kuro sąnaudos yra didesnės: 7.4 l/100 km (užmiestyje), 13.3 l/100 km (mieste) ir 9.5 l/100 km (bendros). Vairuotojai dalijasi patirtimi, kad mieste variklis sunaudoja apie 8 litrus, o užmiestyje - apie 6 litrus, tačiau dažnai susiduriama su rimtomis variklio problemomis. Dažnai girdima nuomonė, kad 3.0 variklis yra pats blogiausias variantas, nors kiti vairuotojai teigia, kad tokių problemų nepatyrė. Manoma, kad šis variklis nėra „Renault“ gamybos, o galbūt „Isuzu“.

Problemos ir sprendimai su 3.0 dCi varikliu

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria 3.0 dCi variklių savininkai, yra variklio dūminimas baltais dūmais. Paaiškėjo, kad 3.0 dCi dyzelinių variklių blokai gali deformuotis (kraipytis), kas sukelia rimtus gedimus ir klausimus dėl remonto tikslingumo. Pagal turimą informaciją, šie varikliai sunkiai taisomi arba taisomi tik pardavimui.

Variklio keitimo galimybės

Ieškoti gero 3.0 dCi variklio pakeitimui yra sudėtinga, o naujo variklio kaina svyruoja nuo 3000 iki 4000 eurų. Kaip alternatyva svarstomas 2.2 dCi variklio perkėlimas į automobilį su 3.0 varikliu. Tačiau tai reikalauja daugybės papildomų dalių ir modifikacijų, tokių kaip pusasiai, pavarų dėžė (jos kompiuteris, jei automatas), laidai, ECU, klimos kompiuteris (jei skiriasi), kondicionieriaus instaliacija, spidometras, aušinimo žarnos, variklio laidynas, variklio pagalvės, išmetimo sistema, duslintuvas, starteris, generatorius ir kitos smulkmenos. Toks pakeitimas gali būti labai brangus, todėl rekomenduojama ieškoti tvarkingo automobilio, skirto dalims (donoro). Kyla klausimas, ar tvirtinimai dėžei ir varikliui kėbule yra identiški. Meistrams paliekama keli tūkstančiai net ir atliekant tokius pakeitimus. Pasigirsta nuomonė, kad reikia turėti arba didelę piniginę, arba proto, kad imtumėtės tokio projekto. Nors 2.2 dCi variklis (G9T kodas) naudojamas ir „Renault Master“ modeliuose, kur nuvažiuojama 500 000 km be didelių problemų, jo perkėlimas į „Espace IV“ su 3.0 dCi varikliu yra finansiškai neapsimokantis.

„Renault“ dyzelinių variklių evoliucija ir patikimumas

2000-ųjų pradžioje „Renault“ susidūrė su rimta dyzelinių variklių krize. Kol konkurentai gyrėsi patikimais „common rail“ varikliais, „Renault“ kovojo su savo „dCi“ modelių patvarumo problemomis. Ankstesni „Renault“ dyzeliniai varikliai, ypač 1.9 dCi ir ankstyvieji 1.5 dCi agregatai, įgijo reputaciją dėl guolių gedimų, turbokompresoriaus problemų ir nepakankamų tepimo sistemų. „Renault“ negalėjo sau leisti dar vieno gedimo.

2.0 dCi variklis (M9R)

2.0 dCi variklis, viduje žinomas kaip M9R, debiutavo 2006 m. Skirtingai nuo ankstesnių modelių, tepimo talpa buvo gerokai padidinta iki 6,5-7,4 litro, priklausomai nuo versijos. Šis variklis buvo montuojamas įvairiose transporto priemonėse, įskaitant „Renault Laguna“, „Megane“, „Espace“, „Koleos“ ir „Nissan Qashqai“, „X-Trail“ bei „Primastar“. Pagrindinė guolių problema, kamavusi ankstesnius dCi variklius, buvo iš esmės išspręsta. 2.0 dCi sėkmė slypi konservatyvioje inžinerijoje, patobulintame tepime ir pamokose, išmoktose iš ankstesnių gedimų. 2.0 dCi yra įrodymas, kad „Renault“ pasimokė iš savo klaidų.

„Renault Espace IV“ - dizainas, interjeras ir saugumas

„Renault Espace IV“, gamintas nuo 2002 iki 2014 metų, yra ketvirtosios kartos prancūziškas minivenas, garsėjantis savo erdviu interjeru, šeimai pritaikytu dizainu ir pažangiausiomis technologijomis. Šis modelis buvo pirmasis „Espace“, sukurtas visiškai iš plieno (anksčiau buvo naudojamos plastikinės dalys), todėl automobilis tapo tvirtesnis ir saugesnis.

Istorija ir dizainas

Ketvirtosios kartos „Espace“ pristatytas 2003 metais, buvo pirmas „Espace“ modelis, suprojektuotas ir gaminamas pilnai „Renault“ kompanijoje. Nauja transporto priemonė buvo taip pat pirma, turinti visą kėbulą, gaminamą tik iš plieno. Automobilis tęsia naują „Renault“ dizaino kryptį, kurią pradėjo „Vel Satis“ ir „Avantime“ modeliai. Apžiūrint „Espace IV“ iš išorės, negalima nepastebėti „Avantime“ ir „Vel Satis“ bruožų. Visa tai - naujas „Renault“ korporatyvinis stilius, o ir šio „Espace“ dizainą, kaip ir „Vel Satis“, kūrė tas pats dizaineris Benoît Jacob. Po tokio šedevro kaip „Espace III“ vargu ar galima buvo sukurti dar gražesnį „Espace“, nenueinant į geometrinių formų žaismo terpę.

Interjeras ir praktiškumas

Interjeras, kaip įprasta, pasižymi įvairiomis konfigūracijomis - galines sėdynes galima lengvai išimti ir įstatyti atgal, bei nustatyti į bet kokią pasirinktą padėtį. Kiekvienos sėdynės atrama, ją sulenkus, tampa labai patogiu staliuku žaidimams, skaitymui arba valgymui. Tai tikras šeimos automobilis, pasižymintis komfortu ir erdve. Vienas iš didžiausių privalumų - transformuojamas salonas. Sėdynes galima išimti, slankioti bėgeliais, taip sukuriant įvairias konfigūracijas pagal poreikį. Tai leidžia lengvai pritaikyti automobilį tiek didesniam keleivių skaičiui, tiek didelio dydžio bagažui.

Iš naujovių galima paminėti, kad temperatūrinis režimas valdomas visose sėdynių eilėse. Šiame modelyje yra įdiegta labai gera navigacinė sistema „Carminat“. Automobilis identifikuoja savininką elektroninės kortelės pagalba, kurios pagalba valdoma daugybė funkcijų. Į šį „Espace“ montuojamas didžiausias pasaulyje automobilinis liukas (2,16 kv.m.). Bendras įstiklinimo plotas yra net 7,42 kv. m. ir yra didžiausias savo E segmente. Ne veltui sėdint viduje apima jausmas, kad esi akvariume.

Saugumas

Automobilis pasižymi puikiu saugumu. Laidoje „Fifth Gear“ buvo atliktas susidūrimo testas su 1990 metų visureigiu „Land Rover Discovery“, abiem automobiliams važiuojant 64 km/h greičiu. Susidūrimo pasekoje „Land Rover Discovery“ akivaizdžiai nukentėjo labiau nei vienatūris. „Espace IV“ pasiekimai apsaugos tema įspūdingi: bandant pagal „EuroNCAP“ metodiką, šis automobilis gavo 15,11 balų iš 16 galimų trenkiantis kaktomuša, 18 balų gavo atlaikydamas šoninį smūgį ir dar 2 balus gavo už garsinę neprisegto saugos diržo signalizaciją. Tai rodo aukštą saugumo lygį.

Elektronika ir dažniausios problemos

Kaip ir daugelyje prancūziškų automobilių, „Renault Espace IV“ elektronika gali kelti rūpesčių. Dažniausiai pasitaikę gedimai susiję su kontaktų oksidacija, ratų oro slėgio davikliais ir automatiniu stovėjimo stabdžiu. Taip pat minimi gedimai su užvedimo kortele. Kai kurie savininkai rekomenduoja reguliariai atlikti automobilio kompiuterinę diagnostiką, siekiant laiku nustatyti galimus gedimus. Taip pat negalima nepaminėti ekstra stabdymo sistemos, judėjimo trajektorijos stabilizavimo sistemos, parkavimo sistemos, oro slėgio padangose stebėjimo sistemos, lietaus ir apšvietimo daviklių bei biksenoninių priekinių žibintų.

Išlaikymas ir remontas

„Renault Espace IV“ išlaikymas ir remontas gali būti brangus, ypač jei automobilis neturi tinkamos techninės priežiūros. Atsarginės dalys yra pakankamai prieinamos, o tai leidžia sumažinti remonto išlaidas. Kai kurie savininkai patys atlieka smulkius remonto darbus, tokius kaip EGR vožtuvo pravalymas ar pakaitinimo žvakių keitimas. Vertinant automobilio įsigijimą, svarbu atkreipti dėmesį į automobilio istoriją, atliktus techninius patikrinimus ir serviso knygelę, siekiant išvengti netikėtų išlaidų.

„Renault Espace“ istorinė perspektyva

„Espace“ galima laikyti pirmuoju vienatūriu pasaulyje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Peugeot“ ir „Matra“ (aerokosmonautikos koncernas) vykdė bendrą projektą visiškai naujo tipo automobilio sukūrimui. Vėliau „Peugeot“ pasitraukė, ir „Matrai“ reikėjo greitai surasti stiprų partnerį, kad galėtų užbaigti įpusėjusį projektą. Pavyko susitarti su „Renault“ ir realizuoti revoliucines idėjas kuriant šį vienatūrį. 1984-ųjų vasarą „Matra“ gamykloje (Romoranten mieste) prasidėjo pirmojo „Espace“ modelio J11 gamyba.

Pirmasis „Espace“ skyrėsi nuo įprasto automobilio tuo, kad keleiviai sėdėjo vertikaliai, taip kaip ant kėdės. Tokiu būdu automobilyje tilpo trys eilės sėdynių, o išoriniai matmenys liko tokie pat kaip paprasto automobilio. Sėdėjimo formulė buvo 2+3+2. Salonas savo dydžiu ir transformavimo galimybėmis tuo metu lenkė visus. Bagažinės talpa galėjo būti nuo 310 iki 3000 litrų, arba telpa 750 kg krovinio. Konstrukciškai „Espace“ buvo pagamintas iš cinkuoto rėmo, prie kurio klijais ir kabėmis tvirtinami sparnai, kapotas, buferiai ir t.t. Tokia konstrukcija suteikia automobiliui nepaprasto atsparumo korozijai ir sumažina jo svorį, kas teigiamai atsiliepia automobilio dinamikai ir degalų suvartojimui. Didelis priekinis langas, o taip pat ir šoniniai, suteikia vairuotojui puikias apžvalgos galimybes, taip pat puikiai matosi per šoninius veidrodžius. „Espace“ korporatyvinė idėja buvo: lygios grindys, korpusas iš kompozicinių medžiagų, atskiros sėdynės, kurias galima dėlioti kaip tik reikia. Pradžioje į miniveną buvo montuojamas paprastas 2 l karbiuratorinis variklis.

Ankstesnės „Espace“ kartos

• Pirmoji karta (J11, iki 1991 m.): 1989 metais buvo atlikta kosmetinė modernizacija.
• Antroji karta (nuo 1991 m.): Buvo leidžiama su trimis benzininiais (2.0 l, 2.2 l, 2.8 l) ir vienu dyzeliniu (2.1 l) varikliais. 2.8 l V6 (153 AG) variklis į „Espace“ perėjo iš „Renault 25“. Mechanikai nelabai mėgo šio variklio dėl jo didelio dydžio variklio skyriuje ir sudėtingo aptarnavimo. Jis pasižymėjo ganėtinai dideliu apetitu, bet norint pajusti tikrą vairavimo malonumą, reikėtų rinktis šį variantą (nuo 0 iki 100 km/h per 10 sekundžių).
• Trečioji karta (JEO, nuo 1996 m.): Debiutavo 1996 m. lapkričio mėn. Paryžiaus autosalone. Jei tarp pirmos ir antros kartos galima rasti panašumų, tai trečioji karta yra visiškai naujas kūrinys. Kuriant šį „Espace“ modelį vėl buvo nueita originalumo keliu. Prietaisų skydelis perkeltas į centrą. Centre taip pat įkomponuojama didžiulė dėtuvė daiktams, o klimato valdymo elementai iš centro iškeliami atskirai į šonus vairuotojui ir keleiviui. Apskritai, šio modelio salonas - tai ypatingas avangardo ir praktiškumo mišinys. „Espace“ ekipažo sėdėsenos formulė liko nepakitusi (2+3+2), tik dar labiau patobulėjo salono transformavimo galimybės. Trečiosios kartos „Espace“ buvo leidžiamas su 2.0i 16V, 2.0, 3.0 V6, 3.0 benzininiais ir 1.9 dTi, 2.2 dCi, 2.2 12V TD dyzeliniais varikliais. Specialistai labiausiai nusisekusiu benzininiu varikliu laiko 140 AG 2.0 l 16V F4R variklį. Saugumo testai pagal „Euro NCAP“ metodiką suteikė net 5 žvaigždučių įvertinimą šiam minivenui.

tags: #renault #espace #4 #variklio #modifikacijos #pagal