Pavojingų krovinių vežimas - tai viena sudėtingiausių transporto sektoriaus sričių, reikalaujanti žinių, atsakomybės ir nuolatinio mokymosi. Siekiant sumažinti su tokio tipo medžiagų vežimu susijusią riziką, buvo įvestos išsamios taisyklės, kurios tiksliai reglamentuoja šį procesą.
Neteisingai vežamas ar saugomas toks krovinys gali tapti žmonių ar gyvūnų susirgimų, apsinuodijimų, nudegimų priežastimi, taip pat sukelti sprogimą, gaisrą, kitų krovinių, riedmenų, statinių ir įrenginių pažeidimus, užteršti aplinką ir vandenis. Avarija su pavojingų krovinių vežėju gali turėti katastrofiškų pasekmių. Chemikalų išsiliejimas, sprogimas, gaisras - tai ne filmo scenarijus, o realios pasekmės, kai taisyklės ignoruojamos.
ADR sutartis: pagrindinis reglamentuojantis dokumentas
Pavojingų krovinių tarptautinį vežimą automobilių transportu reglamentuoja Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR), pasirašyta 1957 m. rugsėjo 30 d. Ženevoje. Pirmą kartą ją priėmė tik 9 šalys. Šiuo metu sutartis vienija daugiau nei 50 šalių.
1995 m. įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą ES valstybių narių teritorijoje, nuostatas, buvo priimti atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, atskirų sričių ministrų įsakymai bei kiti teisės aktai. Pagrindiniai iš jų - Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje", nustatantis, kad pavojingi kroviniai Lietuvos Respublikos teritorijoje vežami vadovaujantis jau minėtos ADR sutarties nuostatomis.
ADR sutarties nuostatos yra reguliariai atnaujinamos kas dvejus metus. Lietuvos prie šio susitarimo prisijungė dar 1996 metais, tad mūsų šalyje šios taisyklės privalomos tiek tarptautiniams, tiek vidaus vežimams.
Pagal ADR ir nacionalinę teisę sąvoka „vežimas" apima pavojingo krovinio parengimą išsiųsti (identifikavimą, klasifikavimą, pakavimą, dokumentų paketo parengimą), visas krovos operacijas (krovimą, iškrovimą, perkrovimą), gabenimą transporto priemone bei laikiną sandėliavimą.
Kas yra pavojingas krovinys?
Pavojingu kroviniu bendrąja prasme vadinamos pavojingomis savybėmis pasižyminčios medžiagos ir gaminiai, galintys pakenkti žmonėms, aplinkai ar turtui. Pavojingų krovinių kategorija yra daug platesnė, nei dauguma žmonių įsivaizduoja. Degalai, dažai, baterijos, dujos, sprogmenys, radioaktyvios medžiagos, net kai kurie vaistai - visa tai patenka į šią kategoriją. Ir visi jie turi būti vežami pagal griežtas taisykles, kurių pažeidimas gali kainuoti ne tik baudą, bet ir žmonių gyvybes.
Pavojingų krovinių klasifikacija pagal ADR
ADR sistemoje visi pavojingi kroviniai suskirstyti į 9 klases, ir kiekviena jų turi savo specifiką bei reikalavimus. Ši klasifikacija padeda greitai identifikuoti pavojų ir žinoti, kaip reaguoti avarijos atveju.
- Sprogstamosios medžiagos ir gaminiai. Nuo fejerverkų iki karinių šaudmenų. Čia reikalavimai patys griežčiausi.
- Dujos. Suspaustos, suskystintos ar ištirpintos. Tai gali būti propanas, butanas, chloras, acetilenas. Skaičius 23 ADR lentelėje, esantis lentelės viršuje (Kemlerio numeris), reiškia degias dujas.
- Degiosios skystos medžiagos. Benzinas, dyzelinas, acetonas, alkoholis - klasikiniai atstovai. Skaičius 33 ADR lentelėje, esantis lentelės viršuje (Kemlerio numeris), reiškia lengvai užsiliepsnojančią skystį. Pirmasis skaitmuo „3“ nurodo pavojaus kategoriją, t. y. degųjį skystį. Vežant medžiagas, pažymėtas numeriu 33, reikia laikytis ypatingo atsargumo, nes tai yra medžiagos, kurios gali lengvai užsidegti susilietusios su ugnimi, kibirkštimi ar net aukšta temperatūra.
- Degiosios kietosios medžiagos, savaime užsidegančios medžiagos, medžiagos, kurios su vandeniu išskiria degiąsias dujas. Siera, magnio milteliai, drėgni sprogmenys.
- Oksiduojančios medžiagos ir organiniai peroksidai. Vandenilio peroksidas, amonio nitratas.
- Toksiškos ir infekcinės medžiagos. Pesticidai, medicininės atliekos, biologiniai mėginiai.
- Radioaktyvios medžiagos. Medicininiai izotopai, branduolinis kuras.
- Ėsdinančios medžiagos. Sieros rūgštis, šarmai, akumuliatorių elektrolitas.
- Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai. Ličio baterijos, asbestas, kėlimo maišai su oro pagalvėmis.
Praktiškai svarbu žinoti, kad vienas krovinys gali turėti kelių klasių savybių. Tokiu atveju naudojama pirminio ir antrinio pavojaus sistema - nustatoma pagrindinė klasė ir papildomos rizikos. Tai ypač svarbu pildant dokumentus ir parenkant transporto priemonę.
Kai kurios ADR 3.3 skyriaus specialiosios nuostatos leidžia vežti atskirus pavojingus krovinius iš dalies arba visiškai nesilaikant ADR reikalavimų. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, vežančioms pavojingus krovinius tik minimaliais kiekiais, nustatytais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą, taip pat kurios ne dažniau kaip kartą per mėnesį šalies viduje veža pavojingus krovinius pakuotėse, priskirtose III pakavimo grupei, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą, reikalavimus.
Atsakomybių paskirstymas vežant pavojingus krovinius
Už tinkamą pavojingų krovinių vežimą atsakingi visi vežimo dalyviai - siuntėjas, vežėjas (vairuotojas) ir gavėjas. ADR reglamentavimas labai aiškiai paskirsto atsakomybę tarp kelių šalių, ir kiekviena jų turi savo pareigas.
- Siuntėjas - tai tas, kuris krovinį siunčia. Jo pareiga teisingai klasifikuoti krovinį, tinkamai jį supakuoti, paženklinti ir parengti visus reikiamus dokumentus. Jei siuntėjas neteisingai nurodė krovinio klasę ar pamiršo priklijuoti etiketę - tai jo atsakomybė, net jei vairuotojas apie tai nežinojo.
- Vežėjas - transporto įmonė. Ji privalo užtikrinti, kad transporto priemonė atitiktų reikalavimus, vairuotojas turėtų galiojantį ADR pažymėjimą, o transporto priemonėje būtų visi privalomi saugos įrenginiai ir dokumentai.
- Vairuotojas - pirmoji grandis, kuri tiesiogiai susiduria su kroviniu. Jis privalo patikrinti dokumentus prieš pakrovimą, įsitikinti, kad krovinys tinkamai supakuotas ir paženklintas, žinoti, kaip elgtis avarijos atveju, ir turėti galiojantį ADR pažymėjimą. Remiantis ADR taisyklėmis - vairuotojas taip pat atsako ir už transporto priemonės ženklinimą, krovinio tvirtinimą.
- Gavėjas taip pat turi pareigas - jis negali atsisakyti priimti krovinį be rimtos priežasties ir privalo ištuštinti ir išvalyti talpyklas, jei tai numatyta susitarime.
Praktinis patarimas vairuotojams: visada patikrinkite dokumentus prieš pakrovimą. Jei kažkas neaišku ar neatitinka - sustabdykite procesą ir išsiaiškinkite. Tai ne biurokratija, tai jūsų apsauga.
ADR pažymėjimas: reikalavimai ir gavimo tvarka
Kelių transporto priemonių vairuotoju, vežančiu pavojingus krovinius, gali būti asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus, turintis ne žemesnės kaip B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Norint vežti pavojingus krovinius, vairuotojas privalo turėti specialų ADR pažymėjimą. Tai nėra paprastas formalumas - tai rimtas mokymas, po kurio vairuotojas tikrai žino, ką daryti sudėtingose situacijose.
Vairuotojas privalo išklausyti nustatytą mokymo kursą atitinkamoje mokymo įstaigoje, išlaikyti egzaminą ir gauti atitinkamą pažymėjimą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos.
Pažymėjimai būna kelių tipų. Pagrindinis kursas suteikia teisę vežti daugumą pavojingų krovinių, išskyrus tam tikras specifines kategorijas. Papildomai galima išlaikyti egzaminus dujų cisternoms, sprogiosioms medžiagoms ar radioaktyvioms medžiagoms - kiekvienai šiai kategorijai reikalingas atskiras specialusis kursas.
Mokymo ir egzaminavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 3-336 „Dėl kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius, mokymo ir egzaminavimo".
Pažymėjimas galioja 5 metus. Prieš pasibaigiant galiojimui, reikia išklausyti atnaujinimo kursą - jis trumpesnis nei pradinis, bet privalomas. Jei pažymėjimas pasibaigia ir vairuotojas neišklausė atnaujinimo kurso, jis privalo iš naujo laikyti pilną egzaminą.
Pagrindinio kurso kaina Lietuvoje svyruoja nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo mokymo įstaigos ir papildomų modulių. Tai investicija, kuri atsipirks - vairuotojai su ADR pažymėjimu paprastai uždirba daugiau nei jų kolegos be jo.
Reikalavimai pavojingų krovinių vežimo saugos specialistui
Nuo 2003 m. sausio 1 d. visose įmonėse, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, jų pakrovimu ir/ar iškrovimu bei laikinu sandėliavimu, turi būti paskirtas pavojingų krovinių vežimo saugos specialistas. Šis reikalavimas netaikomas įmonėms, vežančioms pavojingus krovinius tik minimaliais kiekiais, nustatytais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą, taip pat kurios ne dažniau kaip kartą per mėnesį šalies viduje veža pavojingus krovinius pakuotėse, priskirtose III pakavimo grupei, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą, reikalavimus.
Pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu saugos specialisto skyrimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. 3-343 „Dėl pavojingų krovinių vežimo saugos specialisto skyrimo visose įmonėse, kurių veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, tvarkos patvirtinimo".
Pavojingų krovinių vežimo saugos specialistu gali būti asmuo, turintis ne mažesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą, išklausęs nustatytą mokymo kursą atitinkamoje mokymo įstaigoje, išlaikęs egzaminą ir gavęs atitinkamą pažymėjimą Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos.
Mokymo ir egzaminavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3-274 „Dėl pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių, vidaus vandenų transportu saugos specialistų mokymo ir egzaminavimo tvarkos".
Transporto priemonė ir jos įranga
Pavojingų krovinių vežimui skirta transporto priemonė turi atitikti griežtus techninius reikalavimus. ADR nustato kelis transporto priemonių tipus: EX (sprogiosioms medžiagoms), FL (degiems skysčiams ir dujoms), AT (kitoms pavojingoms medžiagoms) ir OX (oksiduojančioms medžiagoms). Kiekvienas tipas turi savo elektros sistemos, išmetimo vamzdžio, stabdžių ir kitų sistemų reikalavimus.
Privaloma įranga
Kiekviena pavojingų krovinių transporto priemonė privalo turėti šią įrangą:
- Bent du ratų stabdžiai (pleištai), tinkami transporto priemonės svoriui.
- Du laisvai stovinčio įspėjimo ženklai.
- Akių ir odos plovimo skystis (jei krovinys toksiški ar ėsdinantis).
- Apsauginė liemenė kiekvienam ekipažo nariui.
- Žibintuvėlis kiekvienam ekipažo nariui (be metalinių dalių, galinčių sukelti kibirkštį).
- Apsauginiai pirštinės ir akių apsauga kiekvienam ekipažo nariui.
- Gesintuvai - privalomų gesintuvų skaičius ir tipas priklauso nuo krovinio klasės.
Ženklinimas: oranžinės lentelės ir UN numeriai
Transporto priemonės ženklinamos oranžinėmis lentelėmis, skaitmeninėmis oranžinėmis lentelėmis, dideliais pavojaus ženklais bei kitais pavojaus ar įspėjamaisiais ženklais. Oranžinės lentelės turi būti pritvirtintos priekyje ir gale transporto priemonės.
Skaitmeninei oranžinei lentelei keliami panašūs reikalavimai - oranžinės spalvos, šviesą atspindinti, ne mažesnė, kaip 40×30 cm, juodu, ne platesniu kaip 15 mm apvadu. Lentelės skaičiai turi būti juodos spalvos, 10 cm aukščio. Lentelės viršuje nurodytas medžiagos pavojaus identifikacinis numeris, o apačioje - medžiagos JT numeris. Po 15 min. buvimo ugnyje pavojaus identifikacinis numeris ir JT numeris turi išlikti įskaitomi.
Jei vežamas specifinis krovinys, ant lentelės nurodomas Kemlerio numeris (pavojingumo kodas) ir JT numeris (medžiagos identifikacinis numeris). Pavyzdžiui, 33/1203 reiškia labai degų skystį (benziną). Šie skaičiai leidžia gelbėtojams per kelias sekundes suprasti, su kuo jie susiduria.
Jei prieš pavojaus identifikacinį numerį nurodyta raidė „X", tai reiškia, kad medžiaga pavojingai reaguoja su vandeniu.
UN numeriai (angl. United Nations numbers) - tai keturių skaitmenų kodai, skirti pavojingoms medžiagoms ir gaminiams identifikuoti. Jų tikslas - aiškiai identifikuoti tarptautiniu transportu vežamas pavojingas medžiagas ir medžiagas. Visi UN numeriai yra priskirti konkrečioms medžiagoms arba medžiagų grupėms, turinčioms panašias chemines savybes ir keliančioms panašų pavojų.
Svarbus praktinis momentas: transporto priemonė turi reguliariai tikrinama techninės apžiūros metu, tačiau ADR reikalavimai yra papildomi ir neapsiriboja standartine techninės apžiūros programa. Kai kuriose šalyse yra specialios ADR patikros, Lietuvoje tai dažniausiai tikrina Valstybinė kelių transporto inspekcija.
Dokumentacija: būtina kelionės dalis
Dokumentacija - tai vienas iš svarbiausių ADR reikalavimų aspektų. Vairuotojas privalo turėti tam tikrus dokumentus visą kelionę, ir jų nebuvimas gali baigtis rimta bauda ar net krovinio sulaikymu.
- Vežimo dokumentas - tai pagrindinis dokumentas, kuriame nurodoma: siuntėjo ir gavėjo duomenys, krovinio pavadinimas pagal ADR nomenklatūrą, JT numeris, pavojingumo klasė, pakuočių skaičius ir tipas, bendra masė, specialios sąlygos (jei taikomos). Šis dokumentas gali būti popierinis arba elektroninis - ADR tai leidžia.
- Raštiški nurodymai - tai instrukcijų lapas, kurį vairuotojas privalo turėti kabinoje. Jame nurodyta, ką daryti avarijos atveju, kaip apsisaugoti, kokias apsaugos priemones naudoti. Šis dokumentas turi būti parengtas visomis šalių, per kurias važiuojama, kalbomis. Siuntėjas yra atsakingas už šių instrukcijų turinį. Mišraus krovinių sukrovimo atveju, įskaitant pavojingus krovinius, kurie sudaro atskiras krovinių grupes, keliančias vienodos rūšies pavojų, raštiškos instrukcijos gali apsiriboti viena instrukcija kiekvienai vežamų pavojingų krovinių klasei.
- Vairuotojo ADR pažymėjimas - jis turi būti originalus ir galiojantis.
- Transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimas - reikalingas cisternoms ir tam tikrų tipų transporto priemonėms.
Praktinis patarimas: sukurkite sau kontrolinį sąrašą ir patikrinkite jį prieš kiekvieną reisą. Tai užtrunka 5 minutes, bet gali išgelbėti nuo didelių nemalonumų. Ypač atkreipkite dėmesį į dokumentų galiojimo datas - pasibaigę dokumentai yra lygiai taip pat blogi kaip jų nebuvimas.
Pakavimas, ženklinimas ir etiketės
Pakavimas - tai pirmoji apsaugos linija. ADR nustato labai konkrečius reikalavimus, kokios pakuotės gali būti naudojamos kiekvienai medžiagų klasei. Pakuotės turi būti sertifikuotos ir pažymėtos specialiu ženklu - UN ženklu. Jei matote ant pakuotės raidę U su apskritimu ir tam tikrą kodą - tai reiškia, kad pakuotė sertifikuota pavojingoms medžiagoms.
Etiketės - tai spalvotos rombinės formos ženklai, kurie klijuojami ant pakuočių. Kiekviena klasė turi savo etiketę: 1 klasė - sprogimas su žvaigžde, 3 klasė - liepsna, 6 klasė - kaukolė su sukryžiuotais kaulais ir t.t. Etiketės turi būti matomos, nepažeistos ir aiškiai skaitomos. Jei etiketė nuplėšta ar neįskaitoma - tai pažeidimas.
Didelės pakuotės ir IBC konteineriai turi papildomus ženklinimo reikalavimus. Ant jų turi būti nurodytas JT numeris, tinkamas siuntimui ženklas ir kita informacija.
Vienas dažnas klaidingas supratimas - kad jei krovinys vežamas nedideliais kiekiais, taisyklės netaikomos. Tai iš dalies tiesa - ADR numato tam tikras išimtis ribotiems kiekiams (limited quantities) ir išimtiniams kiekiams (excepted quantities). Tačiau net ir šiais atvejais yra reikalavimų, tik jie supaprastinti. Pavyzdžiui, ribotų kiekių pakuotės turi būti pažymėtos specialiu ženklu - baltu rombu su juoda rėmeliu.
Pervežant mažesnius pavojingų medžiagų kiekius, reikia nepamiršti pažymėti pakuotes (taip pat ir atskiras, pvz., statines).
Apribojimai vairuotojams ir medicininės išvados
Vairuotojams gali būti taikomi apribojimai dėl medicininių priežasčių. Galutinę išvadą į F Nr. 025/a įrašo, pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu asmuo, įgaliotas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu (komisijos pirmininkas).
Išvada apie tinkamumą vairuoti įrašoma į F Nr. 083-1/a ir patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais bei asmeniniais spaudais, įstaigos antspaudu. F Nr.083-1/a atiduodama pacientui.
Vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), išvada įrašoma ir į F Nr. 048/a, įsidarbinant - ir į Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (toliau - F Nr. 047/a).
Sveikatos tikrinimo duomenys registruojami sveikatos tikrinimo žurnale (ambulatorinių ligonių registravimo žurnalas) (toliau - F Nr. 074/a) ir patvirtinami sekretoriaus vardiniu spaudu ir parašu.
Mokymo įstaigų, kuriose papildomai mokoma vairuoti traktorius bei automobilius, moksleiviams, jaunesniems negu nurodyta apraše „Transporto priemonių kategorijos, minimalus vairuotojų amžius", išduodama Stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicininė pažyma (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo - F Nr. 083-1/a.
Kelionės, stovėjimo ir avarijos taisyklės
Vairuotojas su pavojingais kroviniais turi laikytis papildomų taisyklių ne tik pakrovimo metu, bet ir visą kelionę.
Draudimai ir reikalavimai kelyje
- Draudžiama rūkyti transporto priemonėje ir jos artimoje aplinkoje pakrovimo ir iškrovimo metu - tai galioja visoms pavojingų krovinių klasėms.
- Draudžiama naudoti atvirą ugnį.
- Transporto priemonė turi būti pastatyta taip, kad krovinio būtų galima greitai išvežti avarijos atveju.
- Stovėjimas: Pavojingų krovinių transporto priemonės negali stovėti tankiai apgyvendintose vietose, šalia mokyklų, ligoninių, viešų susibūrimo vietų. Jei reikia sustoti ilgesniam laikui, reikia rinktis atokias, saugias vietas. Kai kurie kroviniai reikalauja, kad transporto priemonė būtų prižiūrima visą laiką.
- Tuneliai: ADR nustato penkias tunelio kategorijas (A, B, C, D, E), ir priklausomai nuo krovinio klasės, tam tikri kroviniai negali važiuoti per tam tikrų kategorijų tunelius. Prieš kelionę vairuotojas turi žinoti, kokie tuneliai yra maršrute ir ar jis gali per juos važiuoti su savo kroviniu.
Ką daryti avarijos atveju
Avarija - blogiausias scenarijus, bet jam reikia būti pasiruošus. Raštiški nurodymai kabinoje - tai ne tik formalumas. Jei įvyksta avarija, vairuotojas privalo:
- Sustabdyti transporto priemonę saugioje vietoje.
- Įjungti avarines šviesas.
- Išjungti variklį (jei saugu).
- Neleisti žmonėms artintis prie avarijos vietos.
- Skambinti pagalbos tarnyboms ir informuoti apie krovinio pobūdį.
- Naudoti asmenines apsaugos priemones.
- Pateikti vežimo dokumentus ir raštiškus nurodymus gelbėtojams.
Svarbu: vairuotojas neturėtų bandyti pats likviduoti avarijos, jei tam neturi specialaus mokymo ir įrangos. Geriau saugiai laukti profesionalų.
Baudos ir kontrolė Lietuvoje
Lietuvoje pavojingų krovinių vežimą kontroliuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI). Patikrinimų metu inspektoriai tikrina dokumentus, transporto priemonės ženklinimą, vairuotojo pažymėjimą ir krovinio atitikimą deklaruotiems duomenims.
Baudos už ADR pažeidimus Lietuvoje gali siekti kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. Rimčiausiais atvejais transporto priemonė gali būti sulaikyta tol, kol pažeidimai bus pašalinti. Tai reiškia ne tik baudą, bet ir vėlavimą, papildomas išlaidas ir reputacijos žalą.
Europos Sąjungoje veikia TISPOL sistema - tai policijos ir transporto inspekcijų bendradarbiavimo tinklas, kuris reguliariai organizuoja koordinuotas patikrinimų kampanijas. Duomenys apie pažeidimus keičiamasi tarp šalių, tad pažeidimas Lenkijoje gali turėti pasekmių ir Lietuvoje.
Realybėje - ir tai reikia pripažinti atvirai - ne visi vežėjai laikosi visų taisyklių. Ypač mažos įmonės kartais rizikuoja, tikėdamosios, kad nepatikrins. Tačiau rizika yra dvejopa: pirma, bauda, jei patikrins, antra - ir tai svarbiau - realus pavojus žmonių gyvybei, jei kažkas nutiks. Joks krovinys nevertas žmogaus gyvybės.
Degalų vežimas asmeninėms reikmėms
Daugelis Lietuvos vairuotojų nežino, kiek degalų jie gali legaliai vežtis nešiojamose talpyklose savo automobiliuose. Nors kai kurie šaltiniai mini 40 litrų ribą, kiti nurodo, kad nėra konkretaus įstatymo, apibrėžiančio tikslų kiekį.
Lietuvoje nėra aiškiai apibrėžto įstatymo, nurodančio tikslią degalų kiekio, kurį galima vežtis nešiojamose talpyklose transporto priemonės viduje, ribą. Remiantis šiais šaltiniais, vairuotojai gali vežtis iki 40 litrų degalų nešiojamose talpyklose be specialių dokumentų, be degalų, jau esančių transporto priemonės bake. Keliaujant tarp ES šalių taikomas Europos Komisijos reglamentas: nešiojamoje talpykloje galima gabenti iki 10 litrų degalų, be degalų, esančių transporto priemonės bake.
Pagal Lietuvos saugos ir mokesčių reglamentus, asmenys gali laikyti iki 450 litrų degalų namuose arba privačiuose garažuose be papildomos registracijos. Ekspertai pabrėžia, kad dideli degalų kiekiai, netinkamai laikomi, kelia gaisro ir sprogimo pavojų. Degalus reikia laikyti sertifikuotuose konteineriuose, atokiau nuo šilumos šaltinių ir gerai vėdinamose patalpose.
Pasak transporto ir saugos ekspertų, 40 litrų taisyklė Lietuvoje veikia kaip praktinis atskaitos taškas, o ne griežtas teisinis apribojimas. Ji naudojama siekiant užtikrinti saugumą ir transporto gabenimo gairių laikymąsi, nors ji nėra tiesiogiai apibrėžta teisės akte.
tags: #reikalavimai #vairuotojui #vezant #benzina