Ratlankiai yra ne tik estetinė automobilio dalis, bet ir svarbus techninis elementas, turintis didelę įtaką transporto priemonės dinamikai, stabilumui, ekonomiškumui, vairavimo komfortui ir saugumui. Jų tinkama priežiūra ir pasirinkimas yra kiekvieno sąmoningo automobilio vairuotojo pareiga. Ratlankių gamintojai nuolat tobulina savo gaminių dizainą ir diegia naujas technologijas, siekdami pagerinti jų našumą.
Ratlankių tipai ir jų konstrukcijos
Prieš pradedant kalbėti apie ratlankių priežiūrą ir dažniausius defektus, reikėtų apžvelgti jų tipus ir konstrukcijas, nes ne visi ratlankiai yra vienodi.
Plieniniai ratlankiai (perforuoti)
- Šie ratlankiai gaminami iš plieno lakštų.
- Dėl gamybos technologijos jų svoris yra didesnis nei lengvojo lydinio ratlankių.
- Pagrindinis privalumas - palyginti žema kaina.
- Juos įprastai naudoja blogomis oro sąlygomis dėl smūgių absorbavimo savybių - jie sugeria smūgį ir gali apsaugoti kitas automobilio pakabos dalis nuo pažeidimų.
- Atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms, druskoms ir šalčiui, todėl dažnai pasirenkami žiemai.
- Trūkumai: sunkesni, gali padidinti degalų sąnaudas ir neigiamai paveikti automobilio manevringumą.
Lieti ratlankiai (lengvojo lydinio)
- Nuo plieninių skiriasi gamybos metodais - jie liejami iš skirtingų lengvojo metalo aliuminio lydinių.
- Yra žymiai lengvesni (net iki 15-30%) lyginant su analogiško dydžio plieniniais ratlankiais.
- Mažesnė masė reiškia greitesnį įsibėgėjimą ir trumpesnį stabdymo kelią.
- Mažas svoris pagerina degalų ekonomiškumą, sumažina kitų automobilio pakabos dalių apkrovą ir jų dilimą.
- Aliuminio lydiniai yra mažiau jautrūs korozijai, todėl rūdija žymiai mažiau nei plieniniai ratlankiai.
- Vizualiai atrodo moderniau, jų dizaino pasirinkimas yra platesnis, leidžia automobilį pritaikyti pagal individualų stilių.
- Lydinys geriau praleidžia šilumą nei plienas, todėl mažiau kaista stabdžių sistemos detalės, ratų stebulės ir guoliai.
- Trūkumai: brangesni, jautresni smūgiams - po smūgio jie ne sulinksta, o įskyla. Stipresnis susidūrimas su duobe ar bordiūru gali sukelti įtrūkimus ar net visai sugadinti ratlankį.
Kaltiniai ratlankiai
- Pagaminti iš skirtingų lydinių, tačiau jų ypatingas pagaminimo procesas (kaltinimas) leidžia juos padaryti dar lengvesniais ir patvaresniais nei lieti ratlankiai.
- Dėl aukštų našumo rodiklių daugiausiai naudojami automobilių sporte.
- Trūkumai: stipraus susidūrimo atveju kaltų ratlankių tvirtumas veikia neigiamai, nes visa smūgio jėga tenka pakabai, kurios remontas kainuoja daugiau.
Surenkamieji ratlankiai
- Gaminami naudojant tokius pačius lietinių ratlankių gamybos metodus, tačiau jie yra kelių dalių rinkinys.
- Privalumas: jei ratlankis sutrenktas ir sugadintas, yra didelė galimybė, kad jį bus galima atnaujinti, pakeičiant tik kurią nors jo dalį.
Ratlankių pažeidimai ir jų remontas
Ratlankiai gali patirti pažeidimus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip eismo įvykiai, smūgiai į kelio duobes ar tiesiog natūralaus senėjimo proceso. Netinkamai veikiantys ratlankiai gali stipriai paveikti automobilio važiavimo savybes ir saugumą. Net menki ratlankių defektai gali turėti neigiamą poveikį, todėl jų negalima ignoruoti.
Dažniausi pažeidimai
- Nelygumai: atsiranda dėl smūgių į kelio duobes ar šaligatvio bortus.
- Įtrūkimai: gali atsirasti dėl stiprių smūgių, ypač lietiems ratlankiams.
- Sulinkimai: būdingi plieniniams ratlankiams po smūgių.
- Įbrėžimai ir nubrozdinimai: nuo atšokusių akmenų, įvažiavus į duobę ar nubrozdinus į šaligatvį.
- Nematomi įtrūkimai: labai pavojingi, nes ratlankis gali subyrėti važiuojant.
Ratlankių remonto būdai
Pastebėjus bet kokius ratlankių pažeidimus arba abejotiną jų būklę, svarbu kreiptis į profesionalų ratlankių remonto specialistą.
- Ratlankių lyginimas: tai procesas, kuriuo pašalinami nelygumai ir pakoreguojamas paviršius, kad būtų atkurtas tinkamas ratlankio geometrijos lygis. Lietą ratlankį, jei jis sulenktas, bet nesutrūkęs, galima valcuoti, atgaunant formą (kaina nuo 15 iki 45 eurų). Jei būtina, galima nušlifuoti arba aplyginti kraštus.
- Ratlankių virinimas: jei ratlankis turi įtrūkimų ar sulenkimų, jie gali būti pašalinti virinant arba suvirinant išlūžusią dalį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais remontas yra įmanomas, patvarus ir naudingas.
- Korekcinis pieštukas: jei ant ratlankio aptikote akmens arba šaligatvio krašto sukeltus pažeidimus, artimiausiu laiku padenkite juos koreguojančiu pieštuku. Tai padės pažeistas vietas apsaugoti nuo išorinių aplinkos pažeidimų ir sumažins rūdžių atsiradimo galimybę.
- Dažymas: jei pažeistas lietinis ratlankis, procesas yra ilgas ir brangus, nes jį būtina chemiškai nuvalyti, patepti ir perdažyti.
Remonto galimybės ir kategorijos
Lengvojo lydinio ratlankius galima remontuoti, tokią paslaugą teikia daugelis dirbtuvių, bet remontuojami ne visi ratlankiai. Pagrindinis rodiklis čia yra bendras sudedamųjų ratlankio dalių tvirtumas, tai įvertinama dirbtuvėse. Jei ratlankio konstrukcija pažeista, jis neremontuojamas. Svarbu, kokie yra pažeidimai: koks nuoskilų ir prarastų fragmentų dydis, įlinkimų gylis ir pobūdis, geometrijos nukrypimas.
Pagal tinkamumą remontuoti ratlankius galima skirstyti į tris kategorijas:
- Pirma: nedaug pažeisti ratlankiai: smulkūs įbrėžimai, nutrinti dažai. Tokius galima sutaisyti ir naudoti toliau.
- Antra: remontas dar įmanomas, bet kokybės ir patikimumo garantijos niekas neduos.
- Trečia: neremontuotini ratlankiai. Juos galima remontuoti ir naudoti atsarginiame rate, kuris bus naudojamas tik išimtinais atvejais. Dauguma pažeistų ratlankių priskiriami antrai ir trečiai kategorijai ir suremontuojami labai retai.
Ratlankių priežiūra ir eksploatacija
Reguliari techninė priežiūra - geriausias būdas apsaugoti ratus. Tai reiškia, kad reikia patikrinti, ar nėra matomų pažeidimų požymių, pavyzdžiui, įlenkimų ar įlenkimų, ir nedelsiant juos sutvarkyti. Taip pat svarbu, kad ratas būtų švarus ir ant jo nebūtų purvo bei dulkių.
Valymo patarimai
Ant automobilio ratlankių, ypač jei keliuose nevyrauja šiltas ir sausas oras, dauguma nešvarumų susidaro palyginti greitai - stabdžių likučių dulkės, smėlis, druska ir purvas - visa tai nuo ratų patenka ir ant ratlankių paviršiaus. Norint užtikrinti, kad ratlankiai dar ilgai išlaikytų esamą drėgmę, priklausomai nuo automobilio naudojimo dažnumo, patartina juos valyti vidutiniškai 2-4 kartus per mėnesį.
- Niekada neplaukite įkaitusio ratlankio!
- Nuplaukite, naudojant švarų audinį arba zomšos gabalėlį.
- Venkite automatinių plovyklų, kuriose naudojamos rūgštinės medžiagos, nes jos gali pažeisti ratlankių dangą.
Ratlankių montavimas ir jo svarba
Rato montavimas yra itin svarbus etapas, kurį atliekant reikia laikytis automobilio saugumo taisyklių.
Centravimo žiedai
Ratą, kuris tvirtinamas keturiais ar penkiais kūginiais varžtais, galima netinkamai sumontuoti ir prispausti, deformuoti ratlankio uždėjimą. Jei nėra centravimo žiedo, netolygiai veržiant, galima labai nekokybiškai uždėti ratą, ypač jeigu nenuvalyta lengvojo lydinio ratlankio plokštuma.
- Ratlankio centrinė kiaurymė yra pagrindinis matmuo, pagal kurį atliekami visi paviršiaus apdirbimo darbai. Tai daroma tam, kad nebūtų jokio radialinio ar ašinio nukrypimo.
- Svarbiausia, kad automobiliui važiuojant didesniu nei 100 kilometrų per valandą greičiu, lengvojo lydinio ratlankis praranda centrą. Priežastis - nėra centravimo žiedo.
- Eksploatuojant automobilį, turintį lengvojo lydinio ratlankius be centravimo žiedų, net jei ir nesijaučia vibracijos, atidžiai apžiūrint padangas, galima pamatyti, kad jos dėvisi netolygiai. Taip yra todėl, kad padanga nevienodai liečiasi į kelio paviršių.
- Todėl centravimo žiedai yra būtini - tada nereikia dažnai keisti padangų. Automobilį jaučiantis vairuotojas iš karto gali suprasti, kad ratlankis uždėtas netiksliai arba yra nesubalansuotas.
- Centravimo žiedai būna plastikiniai ir metaliniai. Pastarieji patvaresni ir nesideformuoja. Jei ratlankis dedamas kokybiškai, tinka ir plastikiniai žiedai.
Varžtai ir veržlės
Ratlankiams prie automobilio pritvirtinti naudojami įvairių tipų varžtai ir veržlės. Labai svarbu, saugumo sumetimais, kad naudojamos veržlės būtų pritaikytos jūsų ratlankiams, nesvarbu, ar naudojate aliumininius, ar plieninius ratlankius.
- Norint išsiaiškinti, ar tinkamas varžtų ilgis, prieš dedant ratlankį reikia įstatyti varžtą į nuimtą ratlankį (kuris bus dedamas) ir iki galo įstačius varžtą į skylę pažiūrėti, kiek išlenda varžto sriegis.
- Jeigu sriegis išlenda kelis milimetrus, t. y. lieka 2-3 sriegio apvijos, varžtai yra per trumpi. Tvirtinti jais ratlankį nebus saugu, nes didelė tikimybė, kad jie atsisuks arba ištrūks varžto sriegis.
- Reikia, kad varžtas būtų išsikišęs 5-7 milimetrus, tada bus patikimai pritvirtinamas ratlankis, bus saugu eksploatuoti automobilį.
- Per ilgi varžtai taip pat negali būti - kai sriegio apvijų daug, ratlankis nebus gerai prispaudžiamas prie tvirtinimo plokštumos. Taigi skardiniams diskams būtina naudoti trumpesnius, o lengvojo lydinio ratlankiams - ilgesnius varžtus.
- Prieš prisukant veržles, būtina patikrinti jų švarą. Neturi likti jokio purvo ar akmenukų, kurie galėtų paveikti sukimą ar pažeisti varžto sriegį.
- Veržlę pradėkite sukti ranka, nenaudodami didelės jėgos. Jei nesilaikysite šios tvarkos, ratlankis gali sugadinti automobilį, nes ratas bus netinkamai pritvirtintas prie ašies.
- Nesistenkite stipriai priveržti veržlių koja bandydami pasukti raktą ar veržliaraktį! Jei per stipriai priveršite, galite sugadinti ašies varžto sraigtą. Nepamirškite, kad ašies remontas jums gali brangiai kainuoti.
Ratlankiai ir greitis: mitai ir faktai
Automobilio greitis, rodomas spidometre, priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant ratlankių ir padangų dydį. Tačiau ar tikrai didesni ratai paveiks matuoklių parodymus?
Spidometro paklaida ir ratų dydis
- Automobilis, apautas standartinėmis padangomis ant standartinio dydžio ratų, visuomet rodo maždaug 7-10% didesnį greitį, nei realus (priklausomai nuo gamintojo).
- Jei norisi didinti ratlankius, pvz., vietoj standartinių 15" dėti 17", maždaug atitinkamai mažėja padangos aukštis, o viso rato spindulio ilgis keičiasi labai nežymiai, t. y., ne daugiau nei tais 7-10%, kokia yra spidometro paklaida.
- Gamintojai nurodo ratų ir padangų dydį. Vadovaujantis tuo ir naudojant tokius ratus kaip nurodyta, greičio nuokrypiai bus minimalūs arba jų nebus.
- Net peržengus šiuos parametrus minimaliai, greičio pokytis nebus didelis.
Ką sako įstatymai?
Dabar nepadėtų toks argumentas, kad padangos aukštesnės uždėtos yra, baudą vistiek gautumėte. Baudžiama už faktą. Jei greitis viršytas - bauda. Ir nesvarbu, ar padangos per aukštos, ar ratlankiai chromuoti, ar kondicionierius neveikia. Kiekvieno žmogaus fetišas yra jo paties problema/džiaugsmas, o įstatymai yra įstatymai.
Įdomūs faktai ir naujovės ratlankių pasaulyje
Didelio skersmens ratlankiai
Visiems žinoma mada jau porą dešimtmečių yra pagal galimybes didesnio skersmens ratlankio įmontavimas į savo automobilio arką. Didelio dydžio ratlankiai neabejotinai daro automobilį sportiškesnį ir patrauklesnį, bet susiduriama ir su tokiomis pat didelėmis problemomis. Didesnis ratlankio dydis sumažina automobilio padangos profilį, vadinasi, gerokai padidėja tikimybė sugadinti automobilio ratlankį užvažiavus ant kokio kelkraščio ar įvažiavus į duobę.
Anglies pluošto (karbono) ratlankiai
Karbonas, arba anglies pluoštas, automobilių pramonėje jau naudojamas gana ilgą laiką, o iš pradžių buvo naudojamas tik „Formulės-1“ lenktyniniuose automobiliuose. Anglis yra stebuklinga medžiaga automobilių pramonėje, nes iki 10 kartų tvirtesnė ir iki 5 kartų lengvesnė už plieną. Iš šios medžiagos pagaminti ratlankiai yra labai lengvi ir patvarūs, tačiau jiems masiškai gaminamiems vis dar trukdo sudėtingas gamybos procesas ir labai didelės išlaidos (apie 5000 JAV dolerių už vieną ratlankį).
Ateities ratlankių konceptai
Ratlankių gamintojai nuolat dirba kurdami ateities automobilių ratlankius, tačiau dažniausiai tai yra prototipai ir artimiausiu metu jie ar nenukonkuruos tradicinio dizaino (plieninių, lietų, kaltinių ir sudėtinių) ratlankių. Evoliucija, o ne revoliucija yra paskutinių dešimtmečių vystymosi kryptis automobilių ratlankių pasaulyje. Tikėtina, kad kai kurie ratlankių konceptai bus įdiegti masinėje gamyboje.
Nauja ratlankių sistema, pavadinta „Acorus“, sudaryta iš poros lanksčių guminių atlankų, pritvirtintų prie specialaus lieto ratlankio, kad galėtų sušvelninti smūgio poveikio šoką ratlankio trenkimosi momentu.
Ratlankiai sunkiasvoriame transporte: kodėl galinė varančioji ašis?
Klausimas, kodėl autobusai ir sunkvežimiai naudoja galinę varančiąją ašį, gali pasirodyti juokingas, tačiau iš tiesų jis nėra toks jau kvailas ir nemažai žmonių internete tuo domisi. Dažnai teigiama, kad priekiniais ratais varomi automobiliai yra paprasčiausiai saugesni. Tai kodėl tada autobusai, vežantys labai vertingą krovinį, nesinaudoja šia formule?
Pagrindinės priežastys
- Svorio paskirstymas: Didžioji dalis svorio krovininiame ir keleiviniame transporte tenka galiniams ratams. Krovinių skyrius sunkvežimyje yra arčiau galo, nes priekyje sėdi vairuotojas. Sunkvežimio variklis ir kabina nesveria tiek daug, kiek sunkus krovinys. Pavyzdžiui, puspriekabės priekis laikosi ant sunkvežimio važiuoklės galo, jam tenka kur kas daugiau svorio nei priekiniams ratams. Ir autobusuose keleiviai sėdi už vairuotojo iki pat autobuso galo. Šiais laikais ir variklis beveik visada montuojamas gale. Taigi, kai daugiau svorio tenka varančiajai ašiai, gerėja jos sukibimas su kelio danga.
- Priekinių ratų funkcijos: Priekiniai ratai atlieka didžiąją stabdymo ir vairavimo darbo dalį. Tai yra ir automobiliuose, ir didesnėse mašinose. Verčiant juos dar ir varyti mašiną pirmyn, jie greičiau sudėvėtų padangas, o pats mechanizmas būtų kur kas sudėtingesnis. Sunkvežimiai ir autobusai privalo nuolat veikti ir būti labai patikimi. Nevairuojančius ratus jungianti varančioji ašis yra mechaniškai paprastesnė.
- Manevringumas: Kai priekiniai ratai nėra varomi, jie gali būti pasukami didesniu kampu. Tai sunkvežimiams ir autobusams labai svarbu tam, kad jie išliktų manevringi ir galėtų lengviau sukiotis ten, kur vietos nėra daug.
tags: #ratlankiai #neitiketini #faktai