Vaistų poveikis vairavimui: pavojai ir atsakingas elgesys kelyje

Nors daugelis puikiai žino apie alkoholio ar narkotinių medžiagų žalą vairavimui, ne ką mažesnę įtaką vairuotojo budrumui, dėmesingumui ir reakcijai gali turėti ir tam tikri vartojami vaistai, tarp kurių yra ne tik receptiniai, bet ir nereceptiniai preparatai. Šia tema Lietuvoje diskusijų vyksta per mažai, nors užsienyje tai jau plačiai aptariamas pavojus. Pavyzdžiui, JAV dar 2011 metais skambinama pavojaus varpais dėl to, kad mirtys keliuose, susijusios su gydytojų išrašomais vaistais ir jų daromu poveikiu organizmui, pasiekė pavojingą epidemijos lygį. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad žuvusių vairuotojų organizmuose neretai randama įvairių medikamentų pėdsakų.

Svarbiausia - žinoti, kaip vaistai veikia

Pasak vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, didžiausia vaistus vartojančių vairuotojų klaida - sėsti už vairo neperskaičius informacinio vaistų lapelio ar nepasikonsultavus su vaistininku. „Pacientai vaistinėje neretai pasidomi, ar jų vartojami vaistai neturės įtakos darbui, kitai aktyviai fizinei ar protinei veiklai. Tačiau vairavimo klausimas pirkėjams toli gražu nėra svarbiausias“, - sako Ž. Muzikevičiūtė. Ji pabrėžia, kad kiekvienas organizmas į vaistus reaguoja skirtingai, ir kai kuriais atvejais vaistai gali sukelti tokią būseną, lyg vairuotumėte nemiegoję ar vartoję alkoholį. „Gintarinės vaistinės“ vedėja Jolita Skinderskienė antrina, kad vaistų suderinamumas su vairavimu daugeliui juos perkančiųjų rūpi mažiausiai, nors net 7 iš 10 lietuvių sirgdami pripažįsta vartojantys daugiau nei du vaistinius preparatus.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis tikina, kad tai yra ne vien vaistų pavojų, bet ir atsakomybės kelyje suvokimo problema. „Nesvarbu, ar vykstate per pusę šalies, ar tik iš vieno mikrorajono į kitą, kelyje privalu visuomet būti dėmesingam ir atidžiam. Ir tai, kad apie vaistų poveikį susimąsto nedaugelis, jų nuo atsakomybės neatleidžia, veikiau priešingai - įpareigoja ir kitus visuomenės narius įsitikinti, kad sėdantis už vairo nerizikuoja savo bei keleivių gyvybe. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10-20 proc., lyginant su sveiku žmogumi“, - teigia A. Žiukelis.

Pavojingiausių vaistų grupės

Vaistininkai įspėja, kad daugelis vaistų, net ir nereceptinių, gali sukelti mieguistumą, nuovargį, išsekimą ar net haliucinacijas. Taip pat yra vaistų, kurie mažina koncentraciją, lėtina judesius, sukelia mirgėjimą akyse. Ypač didelį pavojų vairuojant kelia nervų sistemą veikiantys preparatai.

„Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės teigimu, ypač pavojingos šios vaistų grupės:

• Psichotropiniai preparatai, sisteminio poveikio anestetikai, narkotiniai analgetikai (pvz., morfinas, fentanilis, tramadolis), psicholeptikai (raminamieji ir migdomieji), slopinantys centrinės nervų sistemos sužadinimą.
• Antidepresantai, slopinantys depresijos simptomus, šalinantys nerimą, skirti valgymo sutrikimams gydyti ar lėtiniam bei neuropatiniam skausmui mažinti. Kai kurie antidepresantai, pvz., bupropionas, trazodonas, mirtazapinas, imipraminas, nortriptilinas, amitriptilinas, sukelia sedaciją, mieguistumą, mirgėjimą akyse. Kiti, tokie kaip venlafaksinas, sertralinas, pasižymi aktyvinančiu poveikiu, dėl ko gali būti sunku susikaupti vairuojant.
• Anksiolitikai - vaistai, mažinantys psichomotorinį aktyvumą, slopinantys centrinės nervų sistemos sužadinimą, kitaip vadinami raminamaisiais preparatais. Tai benzodiazepinai (alprazolamas, diazepamas, klonazepamas, lorazepamas, bromazepamas ir kt.), naujosios kartos anksiolitikai ir hipnotikai (buspironas, zaleplonas, zolpidemas), barbitūratai (barbitalis, fenobarbitalis ir kt.).
• Migdomieji, hipnotikai - panašūs į anksiolitikus preparatai, sukeliantys mieguistumą ir padedantys esant panikos atakoms.
• Vaistai nuo peršalimo ir alergijos. Dažnai vaistai, palengvinantys peršalimo simptomus, gali pradėti migdyti. Senesnės kartos antihistamininiai preparatai (difenhidraminas, klemastinas, chloropiraminas, chlorfeniraminas ir kt.) slopina uždegimo mediatorių išsiskyrimą ir pablogina reakcijos laiką bei koordinaciją. Dekongestantai (pseudoefedrinas, fenilefrinas) gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi ir svaigimą. Vaistininkė I. Norkienė taip pat paminėjo, kad populiarūs vaistai nuo peršalimo, sudėtyje turintys dekstrometorfano, pseudoefedrino ar chlorfenamino, bei priešalerginiai vaistai, sudėtyje turintys klemastino, nerekomenduojami vartoti prieš sėdant prie automobilio vairo, nes silpnina reakciją, koordinaciją, ir gali lemti prarastą transporto priemonės gabaritų pojūtį.
• Vaistai, mažinantys cukraus kiekį kraujyje, gali jį pernelyg sumažinti. Pavojus kyla tuomet, kai preparatas per smarkiai sumažina cukraus kiekį kraujyje, sukeldamas silpnumą.
• Kraujospūdį mažinantys vaistai (pvz., propranololis, metoprololis, rezerpinas, klonidinas, dopegitas, estulikas, cintas, beta blokatoriai) - gali sukelti galvos svaigimą.
• Vaistai nuo pykinimo ar supimo ligos (pvz., prometazinas, haloperidolis), kurie veikia histamino H1 receptorius blokuodami juos, dėl ko ramina ir migdo.
• Vaistai su stimuliatoriais (kofeinu, efedrinu), kurie nors ir atrodo stimuliuojantys, gali paveikti koncentraciją ir reakciją.
• Kodeino turintys preparatai - kodeinas yra morfino pirmtakas, veikiantis per opioidinius receptorius. Mažina skausmą, padeda esant kosuliui, tačiau kartu ir slopina.
• Virškinamojo trakto veiklą slopinantys vaistai, kuriuose yra pirenzepino (gastrilis, gastrozemas, gastrocepinas, pirenas). Šie medikamentai veikia regėjimą - išplečia vyzdžius, todėl vaizdas tampa neryškus. Tokį pat šalutinį poveikį turi vaistai, pagaminti iš atropino, metacino, gioscino ir visi vaistai, kuriuose yra vaistinių šunvyšnių (belladonna): bellalginas, bekarbonas, bellastezinas, besalolas, belloidas, bellataminalas.
• Vaistai nuo vidurių pūtimo (diarolis, diasorbas ir imodiumas), kurių sudėtyje yra loperamido, slopinančio centrinės nervų sistemos veiklą.

Ką svarbu žinoti apie vaistų poveikį vairavimui?

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad tam tikrų vaistų vartojimas prieš sėdant prie automobilio vairo gali reikšti gresiančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, nes apsvaigus griežtai draudžiama vairuoti transporto priemonę. Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta, kad vairavimas apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 860 eurų. Be to, vairuotojams gresia netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki ketverių metų.

Keli svarbūs faktai ir patarimai:

• Net 10 valandų prieš vairavimą suvartojus raminamuoju poveikiu pasižyminčių antidepresantų, vairavimas tampa tolygiu vairavimui išgėrus. Geriausia visą vaisto vartojimo laikotarpį nevairuoti.
• Nustatyta, jog 10 mg benzodiazepinų grupės preparato diazepamo poveikis vairavimui yra stipresnis, nei kai nustatoma 0,1 promilės alkoholio kraujyje.
• Pirmosios kartos antihistamininiai preparatai (klemastinas, difenhidraminas ir kt.) sulėtina reakcijos laiką ir pablogina koordinaciją.
• Jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite. Jei baiminatės, kad galite pasigauti virusą ar užkrėsti kitus, tiesiog paprašykite artimųjų, kad jus nuvežtų.
• Kiekvieno vaisto veikimo trukmė yra skirtinga (dažniausiai ne ilgiau nei 12 valandų). Visą reikalingą informaciją apie vaisto veikimo trukmę bei šalutinį poveikį galima rasti informaciniame vaisto lapelyje arba pasiteirauti vaistinės specialistų.
• Niekada nevartokite didesnės dozės, nei paskyrė gydytojas ar rekomenduojama informaciniame lapelyje.
• Nevartokite kitam žmogui paskirtų vaistų, net jei jums atrodo, kad jie gali tikti. Jie gali būti netinkami jūsų organizmui ir sukelti visiškai priešingą bei nenuspėjamą reakciją.
• Jei vairuojate dažnai, perspėkite apie tai savo gydytoją. Galbūt jis ras alternatyvą, nedarančią įtakos vairavimui.
• Jei pasikeičia žmogaus elgesys, reakcija, jis tampa tarsi nesavas, susilpnėja susikaupimas bei koncentracija - artimieji turėtų jam pasakyti, kad nederėtų sėsti už vairo.

Ką daryti pastebėjus įtartiną vairuotoją?

Pastebėjus neblaivų ar apsvaigusį vairuotoją kelyje, svarbu veikti atsakingai ir saugiai. Štai ką rekomenduojama daryti:

1. Praneškite bendrajam pagalbos centrui (telefonu 112): Tiksliai pasakykite, kokio automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Būtina klausyti dispečerio nurodymų.
2. Nebandykite vytis: Jei bendrojo pagalbos centro dispečeris paprašytų sekti įtariamą automobilį iš paskos, tai daryti reikėtų sąmoningai ir saugiai. Tačiau jei galimai neblaivus asmuo drastiškai padidintų važiavimo greitį, nereikėtų patiems pažeisti Kelių eismo taisyklių bandant jį vytis, nes tai gali sukelti dar didesnį pavojų ar net lemti jūsų sukeltą eismo įvykį.
3. Nesiimkite savavališkų veiksmų: Nereikėtų bandyti stabdyti įtariamą vairuotoją, užkirsti kelią ar kitais būdais stengtis neleisti jam važiuoti toliau. Tokiose situacijose reikėtų įvertinti ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams kylantį pavojų.
4. Įvertinkite artimųjų elgesį: Galite imtis adekvačių veiksmų, kai matote, kad neblaivus žmogus esantis su jumis ketina sėsti prie vairo.

Pagrindinis patarimas vairuotojams - jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite. Nereceptiniai dekongestantai, kuriuos dažnai galima aptikti vaistuose nuo peršalimo, gali sukelti mieguistumą, pykčio priepuolius, galvos sukimąsi, svaigimą. Dažnai depresijai, pykčio sutrikimams, nemigai gydyti paskiriami receptiniai preparatai veikia psichiką ir sukelia mieguistumą, blogina regą, trikdo reakciją, koordinaciją. Žmogus nesugeba susikoncentruoti, sulėtėja reakcijos laikas.

tags: #raminamieji #pries #vairavima