„Nissan“ ralio istorija ir lenktynininkai

Automobilių sporte, skirtingai nei daugelyje kitų, savo istoriją kuria ne tik atletai, bet ir įrankiai, kuriais jie naudojasi. Dalis automobilių gamintojų kaip pridėtinę savo prekinio ženklo vertę pažymi ir turtingą istoriją sporte.

„Nissan“ pasaulio ralio arenoje

„Nissan“ ir žiedinės lenktynės

Su Japonijos gamintojo „Nissan“ vardu pirmiausia į galvas ateina mintys apie žiedines lenktynes. Legendinėmis raidėmis GT-R pasidabinę bolidai daug kartų puikavosi garsiausiose pasaulio trasose ir dalyvavo žinomiausiose lenktynėse, o nuo 2018 metų elektriniai „Nissan“ bolidai suka ratus naujojo „Formula E“ čempionato trasose.

„Nissan“ Dakaro ralyje

Didieji Dakaro ralio maratonai nėra išimtis šiam gamintojui. Nors prieš tai „Nissan“ visureigius Dakaro iššūkiui rinkosi ne vienas privatus lenktynininkas, gamyklinė japonų komanda šiame ralyje startavo 2003 metais.

Gamyklinės „Nissan“ komandos startai

• 2003 metai: „Nissan Rally Raid Team“ laimėjo penkis greičio ruožus iš septyniolikos ir bendroje automobilių įskaitoje užėmė penktąją (Giniel de Villers su Pascal Naimon) ir septintąją vietas (Ari Vatanen su Tina Thorner).
• 2004 metai: prie „Nissan“ komandos prisijungė ralio legenda Colinas McRae`us ir pirmais savo metais finišavo 20-oje pozicijoje. „Nissan“ taip pat laimėjo penkis greičio ruožus iš septyniolikos, o galutinėje rezultatų lentelėje G. de Villersas užėmė septintąją poziciją.
• 2005 metai: gamyklinė „Nissan“ komanda iškovojo ketvirtąją vietą.

Šiems startams „Nissan“ naudojo specialiai rali reido varžyboms paruoštą pikapą, aprūpintą V6 varikliu ir šešių pavarų sekvencine pavarų dėže. Automobilis važiavo T1 klasėje.

Prancūzų komanda „Team Dessoude“ ir „Nissan“

Kita komanda, kuri Dakaro ir kitus ištvermės ralius šturmavo tik su „Nissan“ automobiliais, yra prancūziškas šaknis turinti „Team Dessoude“.

• 1997 metai: komanda į Dakaro ralį vežėsi „Nissan Patrol“ visureigį, turintį 4,2 litro darbinio tūrio variklį. Su šiuo automobiliu komandai pavyko laimėti vieną iš greičio ruožų, o bendroje įskaitoje finišuoti šeštojoje pozicijoje.
• 1998 metai: šis kolektyvas įveikė Dakaro kopas su beveik standartiniu „Nissan Terrano“.
• 1999 metai: misteris Dakaras Stephane`as Peterhanselis, iki tol jėgas demonstravęs ant motociklo, savo debiutą prie automobilio vairo šiame maratone pradėjo būtent prie „Nissan“ vairo ir užėmė septintą poziciją bendroje įskaitoje.
• 2001 ir 2002 metai: prancūzas vėl sėdo prie „Nissan“ vairo. Tuomet Dakare prancūzas ir kiti komandos nariai važiavo naujesnės kartos „Nissan Terrano“, turinčiu trijų su puse litro motorą.
• 2012 metai: prancūzų komanda pristatė bagį su „Nissan Juke“ kėbulu, kuris startavo 2013 metų Dakaro maratone.

„Nissan“ automobiliai Lietuvos komandoms Dakare

Važiuojančių į Dakarą su „Nissan“ automobiliais nereikia ieškoti net už Lietuvos ribų. Nepriklausoma žiniasklaidos komanda „iGo2Dakar“ krauna lagaminus ir siunčia savo „Nissan Navara“ jau į trečiąjį Dakaro ralį.

Du metus dalyvius Pietų Amerikoje sekę vyrai įsitikino, kad pasirinktas automobilis puikiai tinka šiam iššūkiui. Nors media komanda neturi važiuoti lenktyniniu ritmu, sunkumų kelyje netrūksta. Per mažiau nei dvi savaites Dakaro metu su savuoju visureigiu tenka įveikti po kelis tūkstančius kilometrų, kurių danga keičiasi nuo išdžiūvusių upių vagų iki smėlio kopų su netikėčiausiomis duobėmis ar įkalnėmis.

„Šiemet Dakaras keliasi į Arabų Emyratus, kur kraštovaizdis bus kitoks nei jau buvome pratę matyti Pietų Amerikoje. Prieš pirmąjį Dakarą atlikome minimalius automobilio patobulinimus šiam iššūkiui - uždėjome bekelei skirtas padangas, pakeitėme buferius, bet didesnių darbų neatlikome. Po abiejų Dakarų grįžome su darbų sąrašu ko dar reikėtų automobiliui“, - teigia komandos atstovai.

Svarbu ne tik patikimumas, nes mažiausiai ko norėtųsi tai vidury beribių platybių sugedus laukti pagalbos, bet ir patogumas. „Kad ir kokiu automobiliu Dakaro maršrutu važiuotumėme, jame tikrai nebus taip tylu ir ramu kaip prie darbo stalo, bet su tinkama važiuokle ir padangomis „Navaroje“ dirbti jau įpratau“, - dalijasi patirtimi ekipažas.

Lietuvos automobilių sporto istorija ir „Press ralis“

Automobilių sporto pradžia Lietuvoje

Praėjusio šimtmečio pradžioje pirmaisiais Lietuvos automobilininkais tapo kariškiai, kurių energijos ir iniciatyvos dėka į Kauną atkeliavo pirmieji automobiliai ir motociklai iš Vokietijos. Nors pačios pirmosios automobilių sporto varžybos Lietuvoje - 1 km distancijos sprinto rungtis kelyje Kaunas-Garliava - įvyko dar 1926 m., tačiau oficialia Lietuvos automobilių sporto gimimo data laikoma 1931 m. liepos 24-oji. Tądien startavo pirmasis ralis „Aplink Lietuvą“, globojamas Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos.

Tradicijos ir organizavimas

• Taurė: šiose varžybose gimė ir iki šių dienų išlikusi tradicija ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojus apdovanoti LR Prezidento taure.
• Organizacija: dabartinei Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) pirmtakei - Tarptautinei automobilių klubų asociacijai - šalyje atstovavo 1926 m. įkurtas Lietuvos automobilių klubas (LAK). Kauno burmistro Juozo Vileišio vadovaujamas LAK ne tik aktyviai bendradarbiavo su kitų šalių automobilių klubais, bet ir išdavinėjo tarptautinius kelionių liudijimus, leidžiančius kirsti sienas be muitų, bei leido specialius žemėlapius automobilininkams.

Pirmieji tarptautiniai startai ir tarpukario legendos

1931 m. pirmą kartą startavę tarptautiniame Monte Karlo ralyje Lietuvos atstovai K. Martinkus ir J. Pyragis 1 100 cm³ automobiliu įveikę 2 644 km trasą užėmė 30 vietą iš 149. Žymiausiu tarpukario lenktynininku Lietuvoje galima laikyti Praną Hiksą, garsų to meto aviatorių. Laimėjęs du iš trijų 1931-1937 m. ralių „Aplink Lietuvą“.

Iki karo lenktynėse dalyvavo išskirtinai standartiniai arba beveik standartiniai automobiliai, kuriuose buvo modernizuojamas tik valdymas, stabdymo sistema ir važiuoklė. Lietuvoje vyravo amerikietiški automobiliai: „Ford“, „Chevrolet“, „Buick“ ir kt.

Pokario Lietuva ir automobilių sporto atgimimas

Antrasis Pasaulinis karas ilgam nuslopino lenktynininkų aistras, nutrūko ir Lietuvos automobilių klubo veikla. Automobilių varžybos Lietuvoje vėl surengtos tik 1950 m., kuomet penki automobilių sporto entuziastai važiuodami „Pobeda“ automobiliais įveikė 1 240 km trasą aplink Lietuvą. Šeštajame dešimtmetyje populiariausi automobiliai Lietuvoje buvo „Pobeda“ ir „Gaz“, o po dar beveik dešimties metų pertraukos (1958 m.) Vilniuje įvykusiose 1 km greičio lenktynėse ir ralyje varžėsi ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai bei savivarčiai.

Pasaulyje po karo atstatant sugriautas automobilių gamyklas sparčiai atgimė ir automobilių sportas. 1953 m. FIA surengtas Europos ralio čempionatas tapo stimulu ralio varžybų vystymuisi ir ralio automobilių atsiradimui. Dėl vis didėjančių automobilių greičių ir pasikartojančių avarijų rengti varžybas bendro naudojimo keliuose uždraudė beveik visos Europos valstybės.

Automobilių sporto klubų kūrimas ir čempionatai

Lietuvoje išpopuliarėjus figūrinio važiavimo ir kitoms mėgėjų varžyboms, prasideda automobilių sporto klubų kūrimo stambiose gamybinėse įmonėse ir institutuose vajus. 1960 m. šalyje įvyksta pirmasis automobilių ralio čempionatas, po metų startuoja mums puikiai pažįstamas „Vilniaus ralis“. Sėkmingais startais mėgėjų lenktynėse prasideda Stasio Brundzos, Kastyčio Girdausko, kiek vėliau - Vyliaus Rožuko ir Arvydo Girdausko kelias ralio čempionų vardų link.

Kastytis Girdauskas: TSRS čempionas

1967 m. į savo biografiją jau įrašęs Pabaltijo ralio čempiono titulą Kastytis Girdauskas tapo pirmuoju savo kartos Lietuvos lenktynininku, iškovojusiu TSRS automobilių ralio lenktynių čempionato auksą. „Zaporožiečiu“ iškovota pergalė pelnė Kastyčiui ne tik TSRS sporto meistro vardą, bet ir kvietimą į Sąjungos rinktinę. Kastyčio pergalių kolekcijoje - aštuonis kartus laimėtas TSRS čempionatas ir begalė prizinių vietų „Tour d'Europe“ autoraliuose, tarptautinėse lenktynėse Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Švedijoje, Anglijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir 3-ioji vieta klasėje bei 17-oji vieta absoliučioje 1970 m.

Stasys Brundza: nepakartojami laimėjimai

Iki šiol nė vienas šalies sportininkas taip ir nepakartojo Stasio Brundzos laimėjimų: 1971 m. Pasaulyje ralio varžybose vis daugėja specialių (uždarų) greičio ruožų, keičiasi važiavimo ir vertinimo technika, išauga šturmano vaidmuo.

Sovietmetis ir varžybų sistema

Automobilių sportas vis dar priklausė ne nuo pačių sportininkų, o nuo DOSAF norų ir pageidavimų. Atskirų respublikų čempionatuose varžydavosi tik tų šalių lenktynininkai. Kaip ir šiandien, Lietuvos ralio čempionatą sudarė 5-6 etapai, kurių paskutinis - ralis „Lietuva“ - būdavo lemiamas: ralio nugalėtojas tapdavo ir šalies čempionu.

Neturėdavę laisvės rinktis, lenktynininkai varžybose važiuodavo tais automobiliais, kuriuos jiems skirdavo sporto klubai, išlaikomi šalies įmonių ar institutų. Startinį numerį lenktynininkas gaudavo visam sezonui: pirmieji numeriai buvo suteikiami TSRS rinktinės nariams, o startinis numeris puikiai atspindėjo sportininko lygį ir vietą reitingų lentelėje. Atskyrių sistema griežtai rikiavo sportininkus į atitinkamas lentynas: norintys patekti į Lietuvos ralio čempionatą lenktynininkai privalėjo užsitarnauti ne mažesnį kaip I atskyrį, t.y. sudalyvauti ne vienose žemesnio lygio varžybose (pvz., dabartinėse LASF Taurės varžybose).

Eugenijus Tumalevičius: unikalių rekordų savininkas

Prie TSRS rinktinei jau atstovavusių Lietuvos ralio žvaigždžių S. Brundzos, K. ir A. Girdauskų, V. Rožuko ir kitų prisijungęs talentingas ir atkaklus Eugenijus Tumalevičius netruko užkopti į viršūnes. Daugkartinis Lietuvos ralio čempionas pasiekė unikalų rekordą 1981-1988 m. net devynis kartus iškovojęs TSRS čempiono vardą.

Nepriklausomybės atgavimas ir naujas etapas

Atgauta Lietuvos nepriklausomybė ir Maskvos paskelbta blokada tapo dar vieno Lietuvos automobilių sporto atgimimo priežastimi. Trūkstant degalams, 1990 m. jaunosios kartos lenktynininkai, netekę galimybės patekti į TSRS rinktinę ir neturėdami galimybės lenktyniauti Lietuvoje, nesustojo: gausus būrys lenktynininkų startavo Lenkijos ralio čempionate. Tiesa, su lenkiškomis licencijomis atstovaudami vietiniams klubams. Po poros metų praktikos Lenkijoje prisijungę prie atgaivinto Lietuvos ralio čempionato šie lenktynininkai grįžo gerokai patobulėję ir „visa galva aukščiau“ varžovų.

Kylant šalies ekonomikai, prasiplėtė ir lenktynininkų autoparkas. Įprastinius „Lada Samara“ keitė vakarietiški automobiliai: „Ford“, „Nissan“, „Lancia“. Atsirado terminas „rėmėjas“, ralio čempionate daugėjo dalyvių.

Konkurencija ir WRC

Didėjant lenktynininkų skaičiui, kova dėl Lietuvos ralio čempiono vardo tapo vis įnirtingesnė. Penkiskart absoliutaus LRČ čempiono titulą iškovojusį Saulių Girdauską pergalių skaičiumi pasivijo Rokas Lipeikis (šešiskart Lietuvos ralio čempionas). Beje, Sauliui galima priskirti ir dar vieną „pirmūno“ titulą: 1998 m. WRC. Nebelikus apribojimų startuoti užsienyje, lenktynininkų akys ir vėl ėmė krypti į Pasaulio ralio čempionatą (WRC).

Kiekybiškai niekas iki šiol taip ir neaplenkė Sauliaus Girdausko, 11 kartų startavusio WRC ir PWRC etapuose. Tarp šturmanų čia nepavejamas Audrius Šošas, 13 kartų WRC varžybose startavęs ne tik su S. Girdausku, bet ir Viliumi Rožuku - iki šiol vieninteliu Lietuvos lenktynininku, dalyvavusiu visuose 2007 m. WRC čempionato etapuose. S. Girdausko ir A. Šošo pasiekimą 2003 m. WRC Turkijos ralyje, kuomet buvo iškovota pergalė N klasėje ir 17-ta absoliučios įskaitos vieta, tik 2009 m.

Pirmosios oficialios elektromobilių lenktynės Lietuvoje

„Autoplius.lt Fast Lap“ varžybose lenktyniavę keturi identiški „Nissan Leaf“ automobiliai ir juos vairavę ralio vairuotojai įėjo į istoriją - organizatoriai gavo oficialų dokumentą, jog „Nissan Leaf Race of Silence“ lenktynės buvo pirmosios oficialios elektromobilių lenktynės Lietuvoje. Prie starto linijos „Race of Silence“ lenktynėse stojo Martynas Samsonas, jo sūnus Kajus, Deividas Jocius ir Mindaugas Varža.

Tačiau ramybė vyravo tik iki pirmojo posūkio. Kaip tikri lenktynininkai, varžybų dalyviai nenorėjo nusileisti vienas kitam ir jau pirmame posūkyje pasigirdo cypiančių padangų garsas. Visų lenktynių metu kiekviename posūkyje virė kova. „Šios varžybos mūsų lūkesčius pralenkė dešimt kartų. Norėjome padaryti lygių galimybių lenktynes ir džiaugiamės, kai „Nissan“ mums suteikė keturis identiškus elektromobilius. Bet neturėjome net minties, kad jie varžysis taip atkakliai“, - teigia organizatoriai.

Lenktynėse dalyvavęs lenktynininkas Deividas Jocius pritaria, jog elektromobilis nebėra kažkokia egzotika ir juo galima važiuoti greitai ir azartiškai. „Pradžioje buvo labai keista, kai negirdėjau jokio garso. Su lenktynių draugais juokavome, kad reikia pasileisti muzikos, kad nebūtų taip tylu. Man visadą širdyje liks benzino kvapas ir vidaus degimo variklio garsas, bet net neabejoju, kad po kelių metų atsiras atskira elektromobilių klasė automobilių sporte“, - sako D. Jocius.

Šioms lenktynėms keturis identiškus „Nissan Leaf“ automobilius parūpinęs „Nissan“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys sako, kad naujieji „Leaf“ modeliai su didesne 30 kW baterija gali nuvažiuoti iki 250 km atstumą. M. Plukys džiaugiasi, kad „Nissan“ prisidėjo prie Lietuvos automobilių sporto istorijos.

„Pasaulyje jau parduota daugiau nei 250 tūkst. „Nissan Leaf“ elektromobilių ir jie jau nėra jokia egzotika. Vilniuje veikia elektromobilių dalijimosi platforma, važinėja elektra varomi taksi automobiliai, statomi namai su įkrovimo stotelėmis. Tartu miestas Estijoje turi didžiausią elektromobilių taksi parką ir per kelis metus jau nuvažiavo daugiau nei 3 mln. kilometrų. Ateitis yra dabar ir natūralu, kad elektromobiliai skverbiasi į automobilių sportą“, - sako M. Plukys.

Oficialiai šias lenktynes kaip pirmąsias elektromobilių lenktynes Lietuvoje patvirtino Lietuvos automobilių sporto federacija.

„Press ralis 2017“: netradicinis formatas ir istorinių automobilių debiutas

Tradiciškai, jau 22 metus iš eilės vasaros pradžioje „Lietuvos žurnalistų autoklubo“ organizuojamas tarptautinis „Press ralis 2017“ šįkart bus netradicinis. Pirmą kartą žurnalistų ralio istorijoje, kartu su „Press raliu“, bus surengtas ir Istorinių automobilių ralis. Iki šiol prie šio ralio starto linijos dažniausiai matydavome naujus, apynaujus, sportinius ar bent poros dešimčių metų amžių siekiančius automobilius, tačiau 2017 metų birželio 2-3 dienomis žurnalistų ralio maršrutu riedės ir senesnius laikus menanti istorinė technika, kurios entuziastų Lietuvoje vis daugėja.

„Suorganizuoti istorinių automobilių ralį minčių buvo jau seniai, nes matau tą spragą Lietuvoje. Šalyje atsiranda vis daugiau senovinės technikos, vis daugiau didelių vaikų įsigyja tokius žaislus, apie kuriuos svajojo jaunystėje. Todėl tokių automobilių savininkams norisi padaryti gražią ir įdomią šventę. Šias mano mintis itin palaikė Romas Tamulevičius, turintis klasikinių automobilių dirbtuves Prienuose ir mylintis klasikinius „Datsun“ automobilius. Jis pažadėjo, kad Istorinių automobilių ralyje dalyvaus 5-8 šios markės automobiliai, atvyksiantys ir iš kitų šalių. Taigi, mūsų ralyje pirmiausiai atsirado „Datsun“ markė, o vėliau ralio partneriu tapo „Nissan“. Tai toks lemtingas atsitiktinumas, nes „Datsun“ prekinis ženklas priklauso „Nissan“. Pastarieji vyraus „Press ralyje“, o susirinkę „Datsun“ savininkai surengs galbūt net atskiras mono taurės varžybas“, - apie būsimą renginį pasakojo Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas ir ralio direktorius Valdas Valiukevičius.

Taigi pirmą kartą „Press ralyje“ su žurnalistais varžysis ir istorinių automobilių vairuotojai, todėl ralio organizatoriai laukia istorinės technikos gerbėjų ir savininkų su originaliais automobiliais, kurių modeliai yra ne jaunesni kaip 1986 metų gamybos. Istorinio ralio dalyviai varžysis tikslaus pravažiavimo rungtyse, orientavimosi varžybose bei turės atlikti specialias užduotis. Visas Istorinių automobilių ralis vyks ant asfaltinės kelio dangos.

„Press ralio 2017“ maršrutas ir programa

Jau pirmąją „Press ralio“ dieną, penktadienį, istorinės technikos ekipažams reikės įveikti 250 km atstumą. Viso per dvi dienas bus nuvažiuota apie 400 km distancija, kurioje ralio dalyviai turės progą susipažinti su įvairiais istoriniais Lietuvos objektais bei turės patys atlikti įvairias užduotis. Visas ralio maršrutas drieksis nuo Kauno iki jau vasaros ritmu pradėsiančios gyventi Palangos. Startas - birželio 2 dieną, 10 valandą, Kauno rotušės aikštėje, finišas - birželio 3 dieną, 14 valandą Vytauto gatvėje, Palangoje.

Apie „Press ralį“

Pirmą kartą surengtas 1996-aisiais, „Press ralis“ kasmet sulaukia kelių dešimčių žurnalistų iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Suomijos ir kitų. Žurnalistai dvi dienas varžosi arba sportinėse (Sporto įskaitoje), arba orientacinėse (Turizmo įskaitoje) varžybose. Žurnalistų ralis šiemet vyks birželio 2-3 dienomis Lietuvoje - startas bus paskelbtas Kaune, o finišas - Palangoje. Daugiau informacijos - „Press rally“ organizuojančio Lietuvos žurnalistų autoklubo tinklalapyje www.pressauto.lt.

tags: #ralio #lenktynininkas #nissan