Radiologinių avarijų rizikos vertinimas savivaldybėse

Radiologinė avarija - tai vienas iš galimų įvykių, galinčių turėti didelių padarinių paveiktai teritorijai, paveikti gyventojų gyvybę ar sveikatą, turtą, aplinką, būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas ir sukelti savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Radiologinių avarijų rizikos vertinimo rezultatai suteikia teisinį pagrindą numatyti ir įgyvendinti radiologinių avarijų tikimybės bei padarinių mažinimo priemones (prevencines priemones) ir pasirengti reaguoti į radiologines avarijas bei dėl jų susidariusias ekstremaliąsias situacijas.

Radiologinių avarijų rizikos vertinimo problemos

Radiologinių avarijų tikimybės ir poveikio vertinimai savivaldybėse nepriklauso nuo jų teritorijoje esančių ar neesančių radiologinės avarijos rizikos objektų, todėl radiologinių avarijų rizikos vertinimai kelia abejonių dėl patikimumo. Dažnai požiūriai į riziką yra konstruojami remiantis kultūrinėmis ribomis tarp individų, socialinių grupių, bendruomenių, todėl objektyvi rizika tampa individualiai interpretuojama ar net neigiama. Tai pasireiškia rizikos „nuvertinimu“, t. y. didelę riziką suvokti kaip mažą ir laikytis pozicijos, kad „tai gali nutikti kitiems, bet ne man“. Tačiau ignoruojama rizika nedingsta, ji išlieka, o tikintis, „kad nieko neįvyks“, vėliau nesiimama planuoti jokių poveikio švelninimo priemonių.

Radiologinių avarijų rizikos vertinimo rezultatai savivaldybėse (2011-2015 m.)

Išanalizavus visų savivaldybių 2011-2015 m. duomenis, savivaldybės, analizuodamos radiologinių avarijų riziką, vertino jų tikimybę ir galimas pasekmes. Radiologinių avarijų pasekmės buvo vertinamos trimis aspektais: pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei, turtui ir aplinkai, būtiniausioms gyvenimo ir (ar) veiklos sąlygoms.

• Pasekmes žmonių gyvybei ir sveikatai:
  • 13 savivaldybių (22%) įvertino kaip nereikšmingas.
  • 17 savivaldybių (28%) - kaip ribotas.
  • 5 savivaldybės (8%) - kaip dideles.
  • 4 savivaldybės (7%) - kaip labai dideles.
• Pasekmių turtui ir aplinkai vertinimas:
  • 8 savivaldybės (13%) vertino kaip nereikšmingas.
  • 6 savivaldybės (10%) - kaip ribotas.
  • 16 savivaldybių (27%) - kaip dideles.
  • 7 savivaldybės (12%) - kaip labai dideles.
  • 2 savivaldybės (3%) - kaip katastrofines.

5 savivaldybės (Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio) radiologinių avarijų riziką vertina kaip labai didelę, 16 savivaldybių - kaip didelę, 7 - kaip vidutinę, 11 savivaldybių radiologinių avarijų riziką vertina kaip priimtiną, o 21 savivaldybė (35%) radiologines avarijas vertina kaip neaktualias. Tai rodo, kad tik 21 savivaldybė (34%), vadovaujantis atliktu rizikos vertinimu, turi pareigą radiologinių avarijų valdymo procedūras aprašyti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Pažymėtina, kad net ne visos valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės avarijos atveju paminėtos, kaip galinčios būti užterštos radionuklidais, savivaldybės įžvelgia radiologinės avarijos riziką.

Radiologinių avarijų pavojaus šaltiniai Lietuvoje

Ar tikrai nėra radiologinių avarijų pavojaus? Lietuvoje yra branduolinės energetikos objektų, kurie pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reikalavimus GS-R-2 priskiriami:

• I avarinės parengties kategorijai (Ignalinos AE).
• III avarinės parengties kategorijai (Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla, Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro saugykla).

Be to, Lietuvoje yra apie 13,9 tūkst. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių:

• Atvirieji šaltiniai naudojami branduolinėje medicinoje įvairių ligų diagnostikai ir gydymui.
• Uždarieji šaltiniai - gama radiografijoje, įvairiuose analizatoriuose, spektrometruose, matuokliuose, kalibravimo įrangoje, spindulinėje terapijoje kraujui švitinti.

Dar vienas radiologinės avarijos pavojaus šaltinis - Lietuvos Respublikos viduje pervežamos radioaktyviosios medžiagos ir radioaktyviosios atliekos, bei tranzitu per Lietuvą (su leidimais) pervežamos radioaktyviosios medžiagos. Kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienio kontrolės punktuose sulaiko krovinius, skleidžiančius jonizuojančiąją spinduliuotę. Artimoje ateityje, kai Baltarusijoje, Astravo rajone, 20 km. atstumu nuo Lietuvos sienos bus paleista atominė elektrinė, reali rizika išaugs. Kyla klausimas, ar išaugs realus pasirengimas tokio pobūdžio pavojams? Branduolinės avarijos atveju ne vienoje savivaldybėje gali tekti organizuoti gyventojų apsaugą: evakuoti gyventojus, slėpti juos kolektyvinės apsaugos statiniuose, organizuoti jodo profilaktikos priemones.

Pagrindinės sąvokos radiacinės saugos srityje

Lietuvos Respublikos teisės aktai apibrėžia keletą pagrindinių sąvokų, susijusių su radiacine sauga ir avarijų valdymu:

• Apšvita - procesas, kurio metu apšvitinama jonizuojančiąja spinduliuote, kurią skleidžia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, esantis kūno išorėje (išorinė apšvita) arba viduje (vidinė apšvita), arba to apšvitinimo poveikis.
• Apšvitą patiriantis darbuotojas - darbuotojas, kuris patiria apšvitą darbo metu vykdydamas veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kuris gali gauti apšvitos dozes, viršijančias bet kurią iš gyventojams nustatytų ribinių dozių.
• Asmuo, atsakingas už radiacinę saugą - fizinis asmuo, turintis žinių ir techninės kompetencijos radiacinės saugos klausimais ir paskirtas prižiūrėti radiacinės saugos priemonių įgyvendinimą arba šias priemones įgyvendinti.
• Atskaitos lygis - avarinėje ar esamoje apšvitos situacijoje nustatomas efektinės ar lygiavertės dozės arba aktyvumo koncentracijos lygis, kurį viršijus tolesnė apšvita dėl šių apšvitos situacijų yra laikoma neleistina, tačiau šis lygis, įvertinus konkrečią situaciją, gali būti viršijamas.
• Avarija - su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu susijęs nenumatytas įvykis, dėl kurio būtina taikyti skubius veiksmus, siekiant sumažinti neigiamus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai arba sumažinti pavojų, dėl kurio galėtų kilti tokių neigiamų padarinių.
• Branduolinės energetikos srities veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais - veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje, kuri vykdoma branduolinės energetikos objektuose, branduolinės energetikos objektų aikštelėse, taip pat veikla su branduolinio kuro ciklo medžiagomis, branduolinėmis medžiagomis ir daliosiomis medžiagomis, kurios ir kurių kiekiai nurodyti Branduolinės saugos įstatymo 1 priede.
• Dozimetrijos tarnyba - asmuo ar jo padalinys, kuris kalibruoja individualiosios stebėsenos prietaisus, nuskaito ir (ar) aiškina jų rodmenis ir (arba) matuoja aktyvumą žmogaus kūne ir (ar) biologiniuose bandiniuose, ir (arba) įvertina dozes ir kurio kompetenciją šioje dalyje nurodytose srityse yra pripažinusi reguliuojančioji institucija.
• Jonizuojančioji spinduliuotė - dalelių srautas ar 100 nanometrų bangos ilgio ir trumpesnės (3 × 10¹⁵ Hz ir aukštesnio dažnio) elektromagnetinės bangos, kurių energijos pakanka jonams tiesiogiai arba netiesiogiai sukurti.
• Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius - prietaisas, galintis generuoti rentgeno, neutronų, elektronų ar kitų elektringųjų dalelių jonizuojančiąją spinduliuotę. Jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis.
• Kokybės laidavimas - visuma planuotų ir sisteminių veiksmų, kurie būtini, kad vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais naudojamos sistemos, komponentai ir (arba) vykdomos procedūros atitiktų kokybės reikalavimus.
• Komandiruotas darbuotojas - apšvitą patiriantis darbuotojas, įskaitant praktikantą ar studentą, kuris dirba stebimojoje arba kontroliuojamoje zonose ir kurio nėra įdarbinęs už šias zonas atsakingas veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas.
• Leidimas vežti radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu - dokumentas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar vežti Lietuvos Respublikoje radioaktyviąsias atliekas, išskyrus radioaktyviąsias atliekas, susidariusias branduolinio kuro ciklo metu.
• Licencija vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau - licencija) - reguliuojančiosios institucijos asmeniui išduodamas dokumentas arba Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro ar Licencijų informacinės sistemos įrašas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais šiame dokumente arba įraše nustatytomis veiklos sąlygomis.
• Paliktasis radioaktyvusis šaltinis - radioaktyvusis šaltinis, kuriam netaikoma reguliuojamoji kontrolė dėl to, kad ji niekada nebuvo taikoma, arba dėl to, kad radioaktyvusis šaltinis buvo paliktas, pamestas, laikomas ne tam skirtoje vietoje, pavogtas ar perduotas kitam asmeniui apie tai nepranešus reguliuojančiajai institucijai ir neįteisinus veiklos su juo.
• Planuojama apšvitos situacija - normaliąją apšvitą ir galimąją apšvitą galinti apimti apšvitos situacija, kuri susidaro dėl planuojamo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio naudojimo arba dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuria keičiami radionuklidų sklaidos ir žmonių apšvitos būdai, ir dėl kurios žmonės ar aplinka patiria arba gali patirti apšvitą.
• Radiacinė sauga - visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas - užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
• Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais įteisinimas (toliau - veiklos įteisinimas) - veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais registravimas arba licencijų ar laikinųjų leidimų vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais išdavimas.

tags: #radiologiniu #avariju #rizikos #vertinimas #savivaldybese #duomenys