Naujoji Vilnia, istorinis Vilniaus miesto rajonas, garsėja ne tik savo gamta ir Vilnelės slėniu, bet ir dviem išskirtinėmis bažnyčiomis, kurios atspindi skirtingus architektūros ir istorijos etapus: Šv. Kazimiero bažnyčia ir Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia.
Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia
Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero bažnyčia, dar vadinama Šv. Rokantiškėse (manoma, kad Vilnios kairiajame krante, prie pilies) iki 1542 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1588 m. jai paskirti 9 kaimai. Bažnyčia buvo pastatyta 1911 m. ir priskirtina neogotikiniam, istorizmo arba vadinamam "plytų stiliui". Ji išsiskiria tuo, kad yra atokiau pagrindinių gatvių ir centro, ant vienos aukščiausių Naujosios Vilnios kalvų. Ypatinga vieta praturtino miestovaizdį, ir objektas yra matomas tolimiausiose apylinkėse. Nuo kalvos atsiveria Naujosios Vilnios ir Vilnelės slėnio, geležinkelio, kalvų, parko ir miškų panoraminiai vaizdai.
Statybos istorija ir architektūra
1906 m. Vilniaus generalgubernatorius leido statyti bažnyčią ir laikinai laikyti pamaldas klebonijoje. Inžinierius A. Filipovičius-Dubovikas suprojektavo mūrinę bažnyčią. Bažnyčios statyba pradėta rūpintis 1905 m. miesto gyventojų ir kunigo Aniceto Butkevičiaus iniciatyva. 1906 m. įsteigta parapija. Sutikus Vilniaus gubernatoriui ir neprieštaraujant vyskupui, buvo leista parapijiečių lėšomis statyti mūrinę bažnyčią Pietrusevičių giminės dovanotame sklype. Pradėta statyti 1906 m. pagal Anton Filipowicz-Dubowik projektą. Iš pradžių planuota bažnyčios fasadus pilnai nutinkuoti, tačiau to buvo atsisakyta. 1908-1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (statybą prižiūrėjo technikas Severinas Govaltas, o nuo 1909 m. - inžinierius Kazimieras Dobošinskas). Bažnyčios statybą prižiūrėjo architektas Seweryn Houwalt, kuris atsisakė dalies išorės puošybos ir parengė projekto korektūrą. Tačiau projektas dėl neracionalios skliautų konstrukcijos ir nepakankamo techninio pagrindimo buvo grąžintas taisyti. Statyboms vadovavo inžinierius Kazimieras Dobošinskis. Bažnyčią statė meistras Prybinski. Statyba baigta 1911 m.
Bažnyčia yra istoristinė, kryžminio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora medinių statinių. Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia priskirtina kryžminių vienabokščių halinių bažnyčių tipui, vidus su transeptu, trijų navų, atskirtų pilioriais, su trisiene apside. Pagrindinį pastato fasadą skaido laiptuoti kontraforsai su pinakliais. Tarp kontraforsų išdėstytos smulkiai detalizuotos gotikinės formos.
Sakralinės vertybės
Bažnyčioje yra Stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas - Aušros Vartų paveikslo kopija. Išliko dalis autentiškų metalinio profilio neogotikinių langų su geometrizuotais spalvotais vitražiniais stiklais, taip pat du didelių matmenų originalių šešiakampių stiklo blokelių langai.
Naujosios Vilnios Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
Naujosios Vilnios Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčia yra viena iš jaunesnių šventovių Vilniaus miesto rytuose, pasižyminti ypatinga istorija ir dinamišku vystymusi. Ši bažnyčia oficialiai atvėrė duris tik 2002 metais, tačiau jos istorija siekia tarpukario laikotarpį.
Nuo kareivinių iki šventovės
1932 m. prasidėjo iniciatyva statyti naują bažnyčią, kuri turėjo būti pašventinta Šv. Stanislavo Kostkos vardu. Projektą kūrė architektas Jan Borowski, planavęs modernizmo stiliaus šventovę, kuri būtų buvusi viena moderniausių visame Vilniaus krašte. Deja, finansinės kliūtys privertė realizuoti kuklesnį variantą. Tuo metu dabartinėje psichiatrinės ligoninės teritorijoje buvo lenkų kariuomenės kareivinės. Kareiviai pradėjo kurti įgulos bažnyčią, tačiau Antrasis pasaulinis karas nutraukė statybos darbus, ir pastatas niekada netapo maldos vieta. Sovietmečiu pastatas tarnavo įvairiems praktiniams tikslams - buvo paverstas parduotuve, vyno sandėliu, dirbtuvėmis ir priklausė psichiatrinei ligoninei, kuri sugrįžo į caro laikotarpiu jai skirtas patalpas.
Atkūrimas ir konsekracija
Tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 2002 m. šio pastato likimas pasikeitė: ligoninės administracija perdavė pastatą Vilniaus arkivyskupijai. Naujoji parapija, pavadinta Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės titulu, pradėjo savo veiklą, o klebonu paskirtas kunigas Vaclav Volodkovič. Šventovė greitai tapo dvasiniu centru vietos bendruomenei. 2005 m. spalio 8 d., kardinolas Audrys Juozas Bačkis iškilmingai konsekravo bažnyčią, dalyvaujant gausiam tikinčiųjų būriui ir dvasininkams. Per tokias ceremonijas bažnyčia ne tik oficialiai atveriama, bet ir tampa palaiminta vieta, skirta Dievo garbinimui.
Parapijos vystymasis ir bendruomenės gyvenimas
2014 m. parapija tapo naujai įsteigto Naujosios Vilnios dekanato centru. Dekanatui priskirtos įvairios parapijos ir koplyčios aplinkinėse gyvenvietėse, taip sustiprinant parapijos svarbą regione. Bažnyčioje vykstančios Mišios trijomis kalbomis - lietuvių, rusų ir lenkų - rodo jos daugiakultūrį pobūdį ir siekį aptarnauti visus vietos gyventojus. Šventoriuje įrengtos rožinio slėpinių stotelės kviečia tikinčiuosius gilintis į maldą ir kontempliaciją.
Tai vieta, kurioje susipina istorijos vingiai ir dabarties aktualijos, kuri lieka svarbia tiek vietos bendruomenei, tiek visam Vilniaus miestui.
Pamaldų tvarkaraštis
Pamaldos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje vyksta kelis kartus per savaitę, atsižvelgiant į skirtingas bendruomenes:
| Diena | Laikas (lenkų k.) | Laikas (lietuvių k.) |
|---|---|---|
| Pirmadienis - Šeštadienis | 16.30 | 18.30 |
| Sekmadienis | 9.30 | 11.30 |
Taip pat vyksta specialios pamaldos ir adoracijos:
- Pirmą mėnesio antradienį: 16.30 val. Švč. Sakramento Adoracija, meldžiasi Wspólnota Krwi Chrystusa (lenkų kalba).
- Pirmą mėnesio trečiadienį: 16.00 val. meldžiasi Stowarzyszenie Matki Bożej Patronki Dobrej Śmierci (lenkų kalba).
- Pirmą mėnesio penktadienį: po Mišių I mėn. penktadienio pamaldos ir Švč. Sakramento adoracija.
- Pirmą mėnesio šeštadienį: 18.00 val. meldžiamasi už mirusius (mirusių vardus galima užrašyti zakristijoje).
- Pirmą mėnesio sekmadienį: po 12.00 val. Mišių Eucharistinė procesija.
- Antrą mėnesio sekmadienį: 11.00 val. meldžiasi Gailestingumo būrelis.
- Ketvirtą mėnesio sekmadienį: 11.00 val. meldžiasi Gyvojo rožinio ir Maldos už kunigus būreliai.
- Nuo gegužės iki spalio, kiekvieno mėn. 13 d.: 20.00 val. Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.