Radiatoriaus valdymo blokų informacija

Žiemą šildymo sąskaitos gali gerokai apkarpyti šeimos biudžetą, o vasarą neretai tenka atidaryti langus, nes patalpose per karšta. Radiatoriaus reguliatoriai - tai nedidelės, bet labai naudingos priemonės, kurios leidžia valdyti šilumą kiekvienoje patalpoje atskirai. Šiuolaikinė energetika vis labiau orientuojasi į individualų poreikių tenkinimą ir energijos taupymą, todėl šie įrenginiai tampa ne prabanga, o būtinybe.

Kas yra radiatoriaus reguliatorius ir kam jo reikia?

Radiatoriaus reguliatorius yra vožtuvas, sumontuotas ant radiatoriaus, kuris reguliuoja karšto vandens srautą į jį. Kuo daugiau vandens praeina, tuo labiau šyla radiatorius. Kuo mažiau - tuo vėsiau. Šis principas yra paprastas, tačiau įgyvendinimo būdai labai įvairūs. Rinkoje galima rasti nuo paprasčiausių mechaninių rankenėlių iki pažangių išmaniųjų sistemų, kurias galima valdyti telefonu net būnant atostogose užsienyje.

Daugelis žmonių klausia, ar tikrai verta investuoti į tokius įrenginius. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojant radiatoriaus reguliatorius galima sutaupyti iki 20-30 procentų šildymo išlaidų per metus. Tai jau rimti pinigai, ypač turint omenyje nuolat kylančias energijos kainas.

Maža, dažnai ignoruojama detalė - radiatoriaus termostatas (arba termostatinė galvutė) - yra vienas galingiausių įrankių, leidžiančių valdyti šilumos suvartojimą. Deja, tyrimai rodo, kad didelė dalis vartotojų šį prietaisą naudoja neteisingai, laikydami jį paprastu čiaupu: atsukdami iki galo, kai šalta, ir užsukdami, kai per karšta. Toks elgesys ne tik mažina komfortą namuose, bet ir bereikalingai didina išlaidas.

Radiatoriaus termostatinio valdymo vožtuvo sandara ir veikimas

Temperatūros valdymas vartotojo kambaryje vykdomas radiatoriaus termostatiniu valdymo vožtuvu. Radiatoriaus termostatinis valdymo vožtuvas susideda iš termostatinio valdiklio, srauto reguliavimo vožtuvo ir jungčių poros. Pagrindinis termostatinio valdiklio komponentas yra jutiklis, ty temperatūros lemputė.

Temperatūros lemputė gali pajusti aplinkos temperatūros pokyčius, kad pakeistų tūrį, valdyti reguliavimo vožtuvo vožtuvo šerdį, kad būtų sukurtas poslinkis, o tada reguliuoti radiatoriaus vandens tūrį, kad pakeistų radiatoriaus šilumos išsklaidymą. Nustatytą termostatinio vožtuvo temperatūrą galima reguliuoti rankiniu būdu, o termostatinis vožtuvas automatiškai valdys ir reguliuos radiatoriaus vandens tūrį pagal nustatytus reikalavimus, kad būtų pasiektas patalpų temperatūros valdymo tikslas.

Temperatūros reguliavimo vožtuvas paprastai įrengiamas prieš radiatorių, kad automatiškai reguliuotų srautą, kad būtų pasiekta gyventojams reikalinga kambario temperatūra. Temperatūros reguliavimo vožtuvas yra padalintas į dvipusį temperatūros reguliavimo vožtuvą ir trijų krypčių temperatūros reguliavimo vožtuvą.

• Trijų krypčių temperatūros reguliavimo vožtuvas daugiausia naudojamas vieno vamzdžio sistemoje su jungiamuoju vamzdžiu. Jo nukreipimo koeficientą galima keisti nuo 0 iki 100 procentų, o srauto reguliavimas turi didelę patalpą, tačiau kaina santykinai brangi, o struktūra sudėtingesnė.
• Dvipusiai temperatūros reguliavimo vožtuvai naudojami dviejų vamzdžių sistemose, o kai kurie - vieno vamzdžio sistemose. Dviejų krypčių termostatinis vožtuvas, naudojamas dviejų vamzdžių sistemoje, pasižymi didesne varža; vienvamzdėje sistemoje naudojama varža mažesnė.

Temperatūros jutiklio paketas ir temperatūros reguliavimo vožtuvo vožtuvo korpusas paprastai surenkami į visumą, o pats temperatūros jutiklio paketas yra patalpos temperatūros jutiklis.

Radiatoriaus reguliatorių tipai

Nors šiandien daug kalbame apie pažangias technologijas, nereikia pamiršti ir paprasčiausių rankinių reguliatorių. Taip pat rinkoje galima rasti patikimus mechaninius ir pažangius išmaniuosius reguliatorius.

Rankiniai reguliatoriai

Rankiniai reguliatoriai - tai tiesiog mechaninės rankenėlės ar vožtuvai, kuriuos pasukate ranka ir taip reguliuojate vandens srautą į radiatorių. Jokių termostatų, jokios automatikos - viskas rankomis. Tokius reguliatorius dažniausiai randa senesniuose pastatuose arba ten, kur norima minimalių investicijų. Jų kaina simbolinė - nuo 5 iki 15 eurų. Patikimumas maksimalus - sugesti tiesiog neturi kas. Bet ir funkcionalumas atitinkamas - jokio automatinio temperatūros palaikymo, jokio programavimo.

Rankinis reguliatorius gali būti prasmingas, pavyzdžiui, rūsyje, sandėliuke ar kitose pagalbinėse patalpose, kur tikslus temperatūros palaikymas nėra svarbus. Arba kaip laikinas sprendimas, kol surinksite lėšų normaliam termostatiniam reguliatoriui. Svarbu suprasti, kad su rankiniais reguliatoriais energijos taupymas priklauso tik nuo jūsų disciplinos. Reikia nepamirštų sumažinti šildymo, kai išeinate iš namų, kai einate miegoti, kai patalpoje per karšta. Praktika rodo, kad žmonės dažnai apie tai pamiršta, todėl realus taupymas būna minimalus.

Mechaniniai termostatiniai reguliatoriai

Mechaniniai termostatiniai reguliatoriai yra patikimiausi ir populiariausi pasirinkimas daugelyje Lietuvos namų. Jie veikia pagal paprastą, bet genialų principą - viduje yra specialus elementas (dažniausiai su vašku ar skysčiu), kuris reaguoja į aplinkos temperatūrą. Kai patalpa atšyla, elementas traukiasi ir leidžia daugiau karšto vandens į radiatorių. Kai įšyla - plečiasi ir priverčia vožtuvą prisitraukti, sumažindamas vandens srautą.

Tokių reguliatorių privalumai akivaizdūs - jie nereikalauja jokios elektros energijos, veikia visiškai autonomiškai ir tarnauja ilgus metus be jokio priežiūros. Kaina taip pat patraukli - paprastą mechaninį termostatinį reguliatorių galima įsigyti už 15-30 eurų, o tai tikrai nedaug, palyginti su galima nauda.

Trūkumai ir svarbios detalės

Mechaniniai reguliatoriai reaguoja į temperatūrą gana lėtai - jiems reikia laiko, kad vidinis elementas sušiltų ar atvėstų. Tai reiškia, kad temperatūros svyravimai patalpoje bus didesni nei naudojant šiuolaikiškesnius sprendimus. Be to, ant tokių reguliatorių dažniausiai matyti tik skaičiai nuo 1 iki 5 ar panašūs simboliai, o ne tikslūs laipsniai, todėl tikslią temperatūrą nustatyti gana sudėtinga.

Dar viena svarbi detalė - mechaniniai reguliatoriai turi būti montuojami horizontaliai ir vietoje, kur jie gali tiksliai matuoti kambario temperatūrą. Jei reguliatorius bus užstotas užuolaida, už spintelės ar tiesioginiuose saulės spinduliuose, jis gaus klaidingus duomenis ir veiks netinkamai.

Termostato padalų reikšmės

Daugelis termostatų neturi tikslios temperatūros skalės laipsniais, o vietoje to naudoja skaičius nuo 1 iki 5. Šių skaičių supratimas yra esminis žingsnis link mažesnių sąskaitų:

• * (Sniege) arba 0: Tai apsauga nuo užšalimo. Radiatorius nešildys, nebent temperatūra nukris žemiau maždaug 6-7 °C.
• 1 padala: Atitinka maždaug 12-14 °C.
• 2 padala: Atitinka maždaug 16-18 °C.
• 3 padala: Tai standartinis komforto nustatymas, atitinkantis apie 20-21 °C.
• 4 padala: Atitinka maždaug 24 °C.
• 5 padala: Atitinka apie 28 °C. Šis nustatymas reikalingas itin retai.

Elektroniniai programuojami reguliatoriai

Elektroniniai programuojami reguliatoriai - tai jau kitas technologijų lygis. Šie įrenginiai turi skaitmeninį ekranėlį, kuriame matote tikslią temperatūrą laipsniais, o ne kokiais nors sąlyginiais vienetais. Bet svarbiausia - juos galima užprogramuoti pagal savo gyvenimo ritmą.

Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad darbo dienomis nuo 7 iki 17 valandos miegamajame būtų tik 16 laipsnių (kam šildyti tuščią kambarį?), o nuo 17 valandos temperatūra automatiškai pakiltų iki 21 laipsnio. Savaitgaliais - visai kitoks režimas. Tokia programavimo galimybė leidžia sutaupyti dar daugiau nei su paprastais mechaniniais reguliatoriais.

Elektroniniai reguliatoriai veikia naudodami elektros variklį, kuris tiksliai valdo vožtuvo padėtį. Temperatūrą jie matuoja integruotu jutikliu, kuris paprastai yra tikslesnis už mechaninių reguliatorių. Reakcijos greitis taip pat didesnis - įrenginys greičiau reaguoja į temperatūros pokyčius.

Maitinimas paprastai užtikrinamas baterijomis (AA ar AAA tipo), kurių užtenka 1-2 metams. Kai baterijos senka, ekranėlyje pasirodo perspėjimas, tad laiku galite jas pakeisti. Kaina, žinoma, aukštesnė - nuo 30 iki 80 eurų už vienetą, priklausomai nuo gamintojo ir funkcionalumo.

Vienas iš dažniausių klausimų - ar sudėtinga programuoti? Atsakymas priklauso nuo modelio. Kai kurie gamintojai tikrai galėtų pagalvoti apie paprastesnę sąsają, bet dauguma šiuolaikinių modelių turi gana intuityvius meniu. Paprastai užtenka 15-30 minučių su instrukcija, kad viską sutvarkytumėte.

Išmanieji reguliatoriai su belaidžiu valdymu

Jei norite maksimalaus komforto ir kontrolės, išmanieji reguliatoriai - tai jums. Šie įrenginiai jungiasi prie namų belaidžio interneto tinklo ir gali būti valdomi išmaniuoju telefonu ar planšete iš bet kurios pasaulio vietos. Išvykote atostogauti ir pamiršote sumažinti šildymą? Nėra problemos - keliais mygtuko paspaudimais viską sutvarkote per programėlę.

Išmanieji reguliatoriai dažniausiai veikia kaip sistemos dalis. Tai reiškia, kad įsigyjate centrinį valdymo bloką (gateway arba bridge), kuris jungiasi prie jūsų interneto maršrutizatoriaus, o paskui prie jo belaidžiu ryšiu prijungiate atskirus reguliatorius ant kiekvieno radiatoriaus. Populiariausi ryšio standartai - Zigbee, Z-Wave arba tiesiog Wi-Fi.

Tokių sistemų galimybės tikrai įspūdingos. Galite kurti sudėtingas programas, pvz., kad šildymas automatiškai sumažėtų, kai visi namiškiai išeina iš namų (nustato pagal išmaniųjų telefonų buvimo vietą). Arba kad temperatūra keistųsi priklausomai nuo oro sąlygų lauke - jei saulėta ir šilta, šildymas automatiškai sumažinamas. Daugelis išmaniųjų sistemų gali integruotis su kitais protingo namo įrenginiais. Pavyzdžiui, su langiniais jutikliais - kai atidarote langą, šildymas tame kambaryje automatiškai išsijungia. Arba su oro kokybės jutikliais, balso asistentais (Alexa, Google Assistant) ir pan.

Žinoma, už tokį funkcionalumą reikia mokėti. Bet jei skaičiuojate ilgalaikę perspektyvą ir vertinate komfortą bei maksimalų energijos taupymą, investicija gali atsipirkti per 3-5 metus.

Radiatoriaus valdymas ir taupymas

Kaip teisingai naudoti termostatą?

Viena didžiausių klaidų, kurią daro žmonės, yra manymas, kad termostatas reguliuoja radiatoriaus temperatūrą. Iš tiesų, šis prietaisas reaguoja į kambario oro temperatūrą. Kai kambario oras sušyla iki nustatytos ribos, viduje esantis elementas išsiplečia ir nuspaudžia vožtuvo stiebelį, taip uždarydamas karšto vandens tekėjimą į radiatorių. Radiatorius atvėsta, nors kambaryje vis dar šilta. Kai temperatūra nukrenta, elementas susitraukia, vožtuvas atsidaro, ir karštas vanduo vėl pradeda cirkuliuoti.

Grįžę į vėsius namus, žmonės dažnai atsuka termostatą iki 5 padalos, tikėdamiesi, kad kambarys prišils greičiau. Tai netiesa. Nesvarbu, ar nustatysite 3, ar 5 padalą, vožtuvas atsidarys pilnai ir karštas vanduo tekės tuo pačiu greičiu bei ta pačia temperatūra. Skirtumas tik tas, kada jis išsijungs. Jei nustatysite 5, radiatorius tiesiog toliau kaitins orą net tada, kai kambaryje jau bus pasiekta komfortiška 21 °C temperatūra, taip pereikvodamas energiją ir perkaitindamas patalpas.

Net ir teisingai nustačius skaičių ant galvutės, sąskaitos gali nemažėti dėl netinkamos prietaiso eksploatacijos aplinkos. Termostatas matuoja oro temperatūrą tiesiogiai aplink save. Jei radiatorių ir termostatą uždengiate storomis, ilgomis užuolaidomis arba pristumiate sofą, sukuriate mažą izoliuotą erdvę aplink termostatą. Oras toje mažoje erdvėje greitai įkaista, termostatas „galvoja“, kad visas kambarys yra karštas, ir išjungia radiatorių. Rezultatas: kambaryje šalta, o jūs kaltinate šildymo sistemą.

Vėdinant kambarius žiemą, būtina tai daryti greitai ir intensyviai („smūginis“ vėdinimas). Atidarykite langus plačiai 5-10 minučių. Svarbu: prieš atidarydami langą, visiškai užsukite termostatą. Jei paliksite termostatą įjungtą ir atidarysite langą, šaltas oras tiesiogiai apgaubs termostatą. Jis reaguos į staigų atšalimą ir atidarys vožtuvą maksimaliai, tiesiogiai šildydamas į lauką išeinantį orą.

Kaip pasirinkti tinkamą reguliatorių savo namams

Pasirinkimas tikrai nėra paprastas, ypač kai rinkoje tiek daug skirtingų variantų. Pirmiausia reikia įvertinti savo poreikius ir galimybes.

• Jei gyvenate sename name su ribotu biudžetu, prasmingiausias pasirinkimas bus kokybiški mechaniniai termostatiniai reguliatoriai. Jie suteiks didžiąją dalį naudos už priimtiną kainą.
• Jei turite stabilias kasdienio gyvenimo rutinas (darbo dienomis išeinate ir grįžtate maždaug tuo pačiu metu), elektroniniai programuojami reguliatoriai bus puikus pasirinkimas. Juos vieną kartą užprogramavę, galėsite mėgautis automatiniu temperatūros valdymu be jokių papildomų rūpesčių.
• Išmanieji reguliatoriai labiausiai tinka tiems, kas vertina maksimalų komfortą ir kontrolę, dažnai keičia savo grafikus arba turi nestandartinį gyvenimo būdą. Taip pat jie puikiai tinka technologijų entuziastams, kurie nori integruoti šildymą į bendrą protingo namo sistemą.

Prieš perkant, būtina patikrinti techninę suderinamumą. Skirtingi radiatoriai turi skirtingus prijungimus - dažniausiai M30x1.5, bet gali būti ir kitokių. Dauguma šiuolaikinių reguliatorių komplektuojami su adapteriais populiariausiems standartams, bet geriau pasitikrinti iš anksto. Jei abejojate, nufotografuokite savo esamą reguliatorių ar vožtuvą ir parodykite parduotuvėje - specialistai padės parinkti tinkamą variantą.

Dar vienas svarbus aspektas - montavimas. Paprastus mechaninių ar elektroninių reguliatorių dažniausiai galima sumontuoti patiems - reikia tik nuimti seną rankenėlę ir užsukti naują reguliatorių. Bet jei sistemoje nėra vožtuvų arba reikia keisti pačius vožtuvus, geriau kviesti santechniką. Išmaniųjų sistemų atveju papildomai reikės konfigūruoti programėlę ir belaidį ryšį, nors dauguma gamintojų stengiasi šį procesą padaryti kuo paprastesnį.

Dažniausios klaidos naudojant radiatoriaus reguliatorius

Net ir turėdami geriausius reguliatorius, žmonės daro klaidų, kurios sumažina jų efektyvumą:

• Reguliatoriaus uždengimas. Jei ant radiatoriaus kabinate skalbinių džiūti arba reguliatorius užstoja stora užuolaida, jis mato ne kambario, o radiatoriaus ar užuolaidos temperatūrą. Rezultatas - kambaryje gali būti šalta, bet reguliatorius „mano”, kad karšta, ir mažina šildymą.
• Per didelis temperatūros nustatymas. Daugelis žmonių galvoja, kad pasukus reguliatorių į maksimumą, kambarys greičiau įšils. Tai netiesa. Reguliatorius nepaveikia šildymo greičio, jis tik nustato galutinę temperatūrą. Pasukus į maksimumą, tiesiog rizikuojate perkaisti patalpą ir švaistyti energiją.
• Visiškas šildymo išjungimas ilgam laikui. Žiemą išvykstant savaitei ar ilgiau, viliojanti mintis visiškai išjungti šildymą ir sutaupyti. Bet tai gali baigtis blogai - namai stipriai atvės, sienos sušals, gali atsirasti drėgmės problemų, o grįžus reikės daug energijos namams vėl pašildyti. Geriau palikti minimalią temperatūrą (apie 15 laipsnių), kuri apsaugos namus, bet vis tiek leis sutaupyti. Visiškai išjungti nerekomenduojama, nebent išvykstate kelioms dienoms. Atvėsusios sienos ir baldai vėliau pareikalaus daug daugiau energijos, kad vėl įšiltų („įsibėgėjimo“ efektas). Geriau temperatūrą sumažinti 3-4 laipsniais (pvz., nuo 3 iki 2 padalos), nei išjungti visai.
• Reguliatorių nepriežiūra. Mechaniniai reguliatoriai kartais „įstringa” vienoje padėtyje, ypač jei ilgą laiką nebuvo sukiojami. Vasaros metu, kai šildymas neveikia, rekomenduojama kelis kartus pasukti reguliatorius pirmyn atgal, kad mechanizmas neužsiblokuotų. Elektroniniuose reguliatoriuose reikia laiku keisti baterijas - jei jos visiškai išsikrauna, gali būti prarasti visi nustatymai.

Patarimai energijos taupymui

Vienas paprasčiausių būdų sumažinti sąskaitas - nešildyti visų namų vienodai. Kiekvienas laipsnis, kuriuo sumažinate patalpos temperatūrą, gali sutaupyti apie 6% šildymo energijos.

• Miegamasis: Miego higienos specialistai rekomenduoja vėsesnę aplinką, apie 16-18 °C. Tai ne tik sveikiau, bet ir taupiau.
• Vonios kambarys: Čia šiluma reikalinga trumpam, bet intensyviai.

Jei po vasaros sezono radiatorius nešyla net nustačius maksimalią padalą, gali būti, kad užstrigo po termostato galvute esantis vožtuvo strypelis (adata). Galima nuimti galvutę ir atsargiai pajudinti strypelį, kol jis atšoks.

Dauguma gamintojų rekomenduoja montuoti termostato galvutę horizontaliai. Jei ji sumontuota vertikaliai į viršų, šiluma nuo paties vožtuvo ir vamzdžio kyla tiesiai į jutiklį. Termostatinės galvutės nėra amžinos. Jų veikimo efektyvumas laikui bėgant mažėja, nes viduje esantis jautrusis elementas praranda savo savybes (vaškas sensta). Vidutinis kokybiškos termostatinės galvutės tarnavimo laikas yra apie 10-15 metų. Taip pat svarbu vasaros sezono metu (kai šildymas išjungtas) palikti termostatus visiškai atsuktus (ties 5 padala). Tai sumažina slėgį vožtuvo spyruoklei ir apsaugo vidinį mechanizmą nuo užkalkėjimo bei prilipimo.

Kodėl radiatorius apačioje šaltas, o viršuje karštas? Ne, dažniausiai tai yra normalu ir rodo, kad termostatas veikia teisingai. Karštas vanduo patenka į viršų, atiduoda šilumą į kambarį ir atvėsęs leidžiasi žemyn. Jei kambaryje pasiekta nustatyta temperatūra, termostatas pristabdo tėkmę, todėl vanduo spėja visiškai atvėsti radiatoriaus apačioje.

Naujesnės statybos ir daugelyje seniau pastatytų namų radiatoriai yra naudojami su termostatu, kurio pagalba galima reguliuoti radiatoriaus temperatūrą. Rinkoje siūlomi įvairių gamintojų termostatai, kurie skiriasi savo dizainu. Vis dėlto daugelis jų leidžia reguliuoti radiatoriaus temperatūrą pasukimu. Ant termostato pamatysite sužymėtas padalas, pagal jas reikėtų orientuotis, kiek šildyti radiatorių. Taip pat galima rinktis iš išmanius programuojamus termostatus. Jie leidžia valdyti radiatorius naudojant valdymo bloką arba programėlę telefone. Tai labai patogu ir leidžia nemažai sutaupyti, nes radiatoriai gali būti suprogramuoti daugiau namus šildyti tuo metu, kai jų gyventojai yra namuose ir mažiau veikti darbo dienos metu arba naktį. Norint reguliuoti šilumą, reikia naudoti radiatorius su termostatu. Senieji radiatoriai daugiabučiuose neturi tokios galimybės, todėl gyventojai negali reguliuoti patalpų temperatūros.

Radiatoriaus valdymo blokų ateities perspektyvos

Radiatoriaus reguliatorių technologijos nuolat tobulėja. Naujausi modeliai jau gali mokytis iš jūsų įpročių ir automatiškai optimizuoti šildymo režimus. Dirbtinio intelekto algoritmai analizuoja, kaip greitai įšyla ar atvėsta jūsų namai, kokia oro temperatūra lauke, kada paprastai būnate namuose, ir pagal tai kuria optimalų šildymo grafiką.

Vis populiaresnės tampa ir hibridinės sistemos, kurios jungia skirtingus šildymo šaltinius. Pavyzdžiui, kai elektros kaina žema (naktį), prioritetas teikiamas elektriniam šildymui, o kai brangu - dujiniam katilui. Išmanieji reguliatoriai gali būti integruoti į tokias sistemas ir padėti maksimaliai optimizuoti išlaidas.

Europos Sąjungos energinio efektyvumo direktyvos skatina vis plačiau diegti individualius šildymo valdymo įrenginius. Kai kuriose šalyse jie jau yra privalomi naujuose pastatuose. Lietuva šia kryptimi taip pat juda, nors ir ne tokiu greičiu, kaip norėtųsi. Tikėtina, kad ateityje ir pas mus bus griežtesni reikalavimai šildymo valdymui, o tai paskatins dar platesnį reguliatorių naudojimą.

Kalbant apie investicijas, radiatoriaus reguliatoriai - tai vienas iš greičiausiai atsiperkančių energinio efektyvumo sprendimų. Palyginti su langų keitimu, fasado šiltinimu ar šildymo sistemos modernizavimu, reguliatorių įrengimas yra santykinai pigus, o efektas jaučiamas iš karto. Daugelis šeimų pastebi sumažėjusias šildymo sąskaitas jau pirmąjį sezoną po reguliatorių įrengimo.

Renkantis reguliatorius, verta atkreipti dėmesį ir į gamintojo reputaciją. Rinkoje yra daug pigių kinų gamybos modelių, kurie gali veikti netiksliai arba greitai sugesti. Patikimi Europos gamintojai (Danfoss, Honeywell, Oventrop, Heimeier ir kt.) siūlo kokybiškus produktus su ilga garantija. Taip, jie brangesni, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsipirks.

Galiausiai, nepaisant visos technologijų pažangos, svarbiausias veiksnys išlieka žmogus. Net geriausi reguliatoriai nepadės taupyti energijos, jei nuolat vėdinsite namus atidarius langus ant valandų, jei neuždarinėsite durų tarp kambarių, jei nekreipsite dėmesio į šilumos nuostolius.

tags: #radiatoriaus #valdymo #blokas