Saugos diržai: gyvybę gelbstinti priemonė kelyje

Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Nors dauguma žmonių supranta saugos diržų svarbą, praktikoje ne visi juos užsisega - ypač trumpose kelionėse ar sėdint ant galinės sėdynės. Saugos diržai yra pigiausia ir patikimiausia saugos priemonė automobilyje.

Net ir važiuojant, atrodytų, saugiu greičiu, staigus stabdymas ar susidūrimas sukuria milžinišką smūgio jėgą. Oro pagalvės yra papildoma, bet ne savarankiška saugos priemonė. Jos veikia tinkamai tik tada, kai keleivis yra prisisegęs saugos diržą. Ne visuose automobiliuose oro pagalvės suveikia automatiškai: kai kuriuose modeliuose priekinio keleivio oro pagalvė aktyvuojama tik tada, kai užsegtas saugos diržas.

Kodėl svarbu segėti saugos diržus?

Saugos diržai - lengviausias ir paprasčiausias būdas išvengti sužalojimų įvykus eismo nelaimei. Jais paprasta naudotis, be to, jie įrengti visuose automobiliuose. Nuo 2006 m. pagal Europos Sąjungos teisę vairuotojai ir keleiviai privalo užsisegti saugos diržus sėdėdami bet kurioje sėdynėje, kurioje jie įrengti. Važiavimas neužsisegus saugos diržo yra antra pagal dažnumą žūčių keliuose priežastis.

Moksliniai saugos diržų pagrindai

Saugos diržai veikia pagal fizikos ir mechanikos inžinerijos principus. Kai transporto priemonė juda, tuo pačiu greičiu juda ir joje esantys keleiviai. Jei transporto priemonė staiga sustotų, pavyzdžiui, susidūrimo atveju, joje esantys žmonės dėl inercijos vis tiek judėtų toliau, o tai gali sukelti sunkius sužalojimus ar net mirtį. Saugos diržai neutralizuoja šią inerciją, paskirstydami staigaus lėtėjimo jėgą didesnėms ir stipresnėms žmogaus kūno dalims, pavyzdžiui, krūtinei, dubeniui ir pečiams. Toks jėgos pasiskirstymas padeda sumažinti bendrą smūgį bet kuriai kūno daliai.

Saugos diržų sistemos komponentai

Saugos diržų sistemą sudaro įvairios sudedamosios dalys, įskaitant diržą, įtraukiklį ir sagtį. Diržai pagaminti iš didelio atsparumo medžiagų, skirtų atlaikyti dideles jėgas. Įtraukimo mechanizmas suvynioja perteklinę diržo juostą ir, užfiksavęs staigų judesį ar susidūrimą, užsifiksuoja, kad keleivis nenugarmėtų į priekį. Sagtis saugos diržą fiksuoja vietoje.

Kas įvyksta eismo įvykio metu neužsisegus saugos diržo?

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius pasakoja, jog tenka išgirsti skeptikų, kurie aiškina, neva čia tik „jo reikalas, jeigu važiuoja neužsisegęs, pats susižalos ir tai tik jo bėda“. „Taip nėra, nes įvykus susidūrimui, smūgiui, tai ir vairuotojas, ir keleiviai gali trenktis vieni į kitus. Dažniausiai nukenčia gyvybiškai svarbiausios kūno dalys, pavyzdžiui, galva. Jos sužalojimas neretai būna ir mirties priežastis. Neretai diržų neprisisegę eismo dalyviai išlekia per langą, neprisegti specialiose saugos kėdutėse per automobilio langus išskrenda vaikai, vairuotojai trenkiasi į vairą, į prietaisų skydelius. Tai tikrai pavojinga“, - teigia policijos atstovas.

Štai kas įvyksta automobiliui važiuojant 80 km/val. greičiu ir susidūrus su kita transporto priemone ar atsitrenkus į kliūtį:

• Praėjus 0,026 sek. po smūgio, deformuojamas automobilio buferis. Jėga, 30 kartų didesnė už automobilio svorio jėgą, sustabdo jį. Neužsisegę saugos diržų keleiviai toliau juda į priekį automobilio greičiu.
• Po 0,039 sek. vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį apie 15 centimetrų.
• Po 0,044 sek. vairuotojas savo krūtine sulaužo vairą.
• Po 0,050 sek., sumažėjus automobilio greičiui, jį (automobilį) ir keleivius pradeda veikti inercijos jėga 80 kartų didesnė už jų svorio jėgą.
• Po 0,068 sek. vairuotojas 9 tonų jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį.
• Po 0,092 sek. vairuotojas ir šalia sėdintis keleivis galvomis trenkiasi į priekinį stiklą ir patiria (beveik visada) mirtinas traumas.
• Po 0,100 sek., atsitrenkęs į vairą, vairuotojas nubloškiamas atgal.
• Po 0,110 sek. automobilis palengva pradeda judėti atgal.
• Po 0,113 sek. už vairuotojo sėdintis keleivis, jei jis taip pat neužsisegęs saugos diržo, atsiduria vienoje linijoje su vairuotoju, t. y., trenkiasi į vairuotojo sėdynę ar patį vairuotoją ir susižeidžia (dažniausiai mirtinai arba patiria sunkias traumas).
• Po 0,150 sek. viskas baigiasi. Metalo nuolaužos ir stiklų šukės krenta ant žemės. Eismo nelaimės vietą apgaubia dulkių debesis... Viskas įvyko greičiau nei per dvi dešimtąsias sekundės dalis.

Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo mirties 40-60% vairuotojų ir keleivių.

Saugos diržų nauda

Saugos diržai ne tik sumažina mirtinų nelaimingų atsitikimų riziką, bet ir atlieka svarbų vaidmenį apsaugant nuo galvos, kūno ir galūnių sužalojimų susidūrimo metu. Jie tvirtai laiko jus vietoje ir apsaugo nuo bukos jėgos traumos, kuri gali sukelti rimtus vidaus organų sužalojimus ar organų pažeidimus. Be to, saugos diržai gali gerokai sušvelninti galvos sumušimo ir kitų su kaklu susijusių sužalojimų padarinius, todėl avariją išgyvensite tik minimaliai nukentėję.

1. Sumažina mirties galimybę. Pagrindinis saugos diržo privalumas yra tas, kad jis net 50 % sumažina mirties tikimybę autoavarijos metu.
2. Apsaugo nuo fizinės žalos. Saugos diržai apsaugo nuo galvos, kūno ir galūnių sužalojimų susidūrimo metu.
3. Išvengsite teisinių pasekmių. Daugelyje šalių taikomos didelės baudos už saugos diržo nenaudojimą vairuojant.
4. Būsite sektinu pavyzdžiu. Saugos diržo segėjimas yra labai svarbus rodant teigiamą pavyzdį vaikams ir kitiems automobilio keleiviams.
5. Saugokite transporto priemonės valdymą. Saugos diržų segėjimas staigiai stabdant ar staigiai sukant gali padėti vairuotojui išlaikyti transporto priemonės kontrolę.
6. Sušvelninsite smūgį. Saugos diržai sukurti taip, kad susidūrimo jėgą paskirstytų stipriausioms kūno dalims, pavyzdžiui, klubams ir pečiams.
7. Suderinkite su oro pagalvių funkcijomis. Oro pagalvės sukurtos taip, kad veiktų kartu su saugos diržais, o ne juos pakeistų.
8. Ekonominiai padariniai. Avarijos, kuriose dalyvauja neprisisegę saugos diržų keleiviai, dažnai baigiasi sunkesniais sužalojimais, dėl kurių patiriama daugiau medicininių išlaidų ir ilgesnis buvimas ligoninėje. Prisisegę saugos diržą galite prisidėti prie šių išlaidų mažinimo.
9. Saugos kultūros skatinimas. Saugos diržų naudojimas skatina saugos kultūrą, kuri gali apimti ne tik vairavimą.
10. Tai paprastas veiksmas, turintis reikšmingų pasekmių. Saugos diržą užsisegti yra paprasta užduotis - prisisegti diržą užtrunka vos kelias sekundes, tačiau susidūrimo atveju tai gali turėti didelės reikšmės.

Statistika apie saugos diržų naudojimą ir autoįvykius

Apskaičiuota, kad visame pasaulyje saugos diržus naudoja didžioji dalis transporto priemonių keleivių. Pavyzdžiui, 2021 m. rugsėjį, JAV Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija (NHTSA) pranešė, kad 2020 m. saugos diržų naudojimas sudarė apie 90,3 proc. Nepaisant tokio aukšto naudojimo lygio, milijonai vairuotojų ir keleivių vis dar neprisisega diržų, todėl kyla pavojus jų gyvybei.

Saugos diržų naudojimo ir išgyvenamumo autoįvykiuose ryšys yra stiprus ir gerai dokumentuotas. NHTSA duomenys rodo, kad tarp 2019 m. žuvusių keleivinių transporto priemonių keleivių 47 % nebuvo prisisegę saugos diržų. Apskaičiuota, kad 2017 m. saugos diržai išgelbėjo beveik 15 000 gyvybių. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigia, kad saugos diržai maždaug perpus sumažina su avarijomis susijusių sunkių sužalojimų ir mirčių skaičių.

Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio. Neprisisegę saugos diržų žmonės 30 kartų dažniau iškrenta iš automobilio avarijos metu. Daugiau nei trys iš keturių mirtinų avarijų metu išsviestų žmonių mirusiųjų.

Važiuojantieji gale taip pat turėtų nepamiršti saugos diržų. Tyrimai rodo, kad beveik pusė gale sėdinčių keleivių nesinaudoja saugos diržais. Jie gali būti sužeisti lygiai taip pat, kaip ir priekyje važiuojantys keleiviai.

Klaidingi įsitikinimai apie saugos diržus

Egzistuoja keletas populiarių, tačiau klaidingų įsitikinimų apie saugos diržų naudojimą:

• „Saugos diržai yra nepatogūs ir varžantys.“ Nors gali prireikti šiek tiek laiko priprasti prie saugos diržų, šiuolaikinės konstrukcijos pirmenybė teikiama ne tik saugumui, bet ir patogumui. Saugos diržą galima reguliuoti, kad jis geriau jums priglustų.
• „Man nereikia saugos diržo trumpoms kelionėms arba važiuojant lėtai.“ Nelaimingų atsitikimų gali įvykti bet kada, net ir trumpų kelionių kaimynystėje ar važiuojant nedideliu greičiu. Tiesą sakant, dauguma autoavarijų įvyksta gana arti namų.
• „Jei mano automobilyje yra oro pagalvės, saugos diržo man nereikia.“ Oro pagalvės sukurtos taip, kad veiktų kartu su saugos diržais, o ne kaip jų pakaitalas. Neprisisegę saugos diržo galite būti nublokšti į greitai besipučiančią oro pagalvę, o tai gali sukelti rimtų sužalojimų.
• „Jei užsisegsiu saugos diržą, galiu įstrigti gaisre arba po vandeniu.“ Incidentai, susiję su ugnimi ar vandeniu, sudaro tik nedidelę automobilių avarijų dalį. Be to, saugos diržas gali apsaugoti jus nuo sąmonės netekimo ir taip padidinti jūsų galimybes išsigelbėti.

Saugos diržų naudojimo įpročio formavimas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap pastebi, kad vairuotojai turėtų nuosekliai siekti, kad susiformuotų įprotis užsisegti saugos diržą. „Kiekvieną kartą atsisėdus į automobilį, prieš jį užvedant ar prieš pasukant automobilio raktelį, reikėtų pagalvoti apie saugos diržą ir jį užsisegti. Arba kitaip tariant, pasitikrinti, ar saugos diržas yra užsegtas. Jeigu neužsegtas, automobilio neužvesti. Arba užvedus automobilį, neįjungti pavaros, kol nėra užsegtas saugos diržas“, - pataria psichologė.

Jos teigimu, labai svarbu yra nuoseklumas ir žinojimas, kad tam prireiks laiko, įprotis, įgūdis nesusiformuos per 3 dienas ar per savaitę, todėl būtina kontrolė. Reikia stebėti, kaip sekasi įgyvendinti tai, ką esi užsibrėžęs. „Jeigu aš sau išsikeliu tikslą, kad privalau visada užsisegti saugos diržą, ir žinau, kad tai būtina dėl mano saugumo, ne todėl, jog policija gali nubausti, ne todėl, kad tai gal kažkoks perteklinis reikalavimas, kurį turiu atlikti tik todėl, kad noriu turėti vairuotojo pažymėjimą. Ne, reikia įsitikinimo, kad tą privalau daryti dėl savo saugumo. Pirmas veiksmas, kurį padarau atsisėdęs į automobilį - prisisegu saugos diržą. Kitaip tariant, yra situacija - yra ir veiksmas. Atsisėdu, seguosi, užvedu automobilį“, - sako psichologė V.Šap.

Atsakomybė ir bendrakeleiviams

Pasak pašnekovės, jeigu žmogus važiuoja automobilyje ne vienas, o su kitais žmonėmis, tarkime, veža vaikus į mokyklą ar veža partnerį į darbą, galima paprašyti, kad visi kartu formuotų šį įprotį. „Susėdate į automobilį ir galite turėti kiekvieną rytą rutininį klausimą: „Kaip diržai?“ Automobilis neužvedamas, kol visi neprisisega diržų. Įtraukti kiti šeimos nariai labai palaiko ir motyvuoja“, - pataria psichologė.

Per kiek laiko susiformuoja įprotis, kad pradėtumėte užsisegti diržą automatiškai, apie tai net nebegalvodami? Psichologė sako, jog tai priklauso nuo žmogaus, nuo jo charakterio, nuo jo gebėjimų, motyvacijos.

Svarbu yra tai, ar žmogus formuoja įprotį naujai, nes ką tik išlaikė vairavimo egzaminą ir pradeda vairuoti savarankiškai, ar ilgą laiką važiuodavo neprisisegęs saugos diržo ir dabar nusprendė tą savo netinkamą įprotį pakeisti tinkamu. „Pakeisti įprotį užtrunka ilgiau negu suformuoti naują. Todėl ir yra rekomendacijos jauniems vairuotojams. Kol jie mokosi, vairavimo instruktoriai prižiūri ir labai griežtai reikalauja prieš užvedant automobilį prisisegti saugos diržą. Todėl, vos tik įgijus teisę vairuoti savarankiškai, gavus vairuotojo pažymėjimą, žymiai greičiau ir lengviau suformuoja naujas įprotis, kol jūs dar neturite netinkamo įpročio važinėti neprisisegus saugos diržų“, - pastebi psichologė.

Saugos diržų naudojimo taisyklės ir teisinė atsakomybė

Važiavimas neužsisegus saugos diržo - vienas pavojingiausių pažeidimų. Daugiau kaip prieš 15 metų Europos Komisija atkreipė dėmesį, jog važiavimas be saugos diržų yra vienas pavojingiausių eismo pažeidimų. „Tai ne eismo įvykių kilimo priežastis, tačiau pasekmė. Dėl to žūva arba būna sužeista labai daug žmonių. Visose šalyse pradėtas skirti labai didelis dėmesys šiam reikalavimui, sustiprintos kontrolės priemonės, sugriežtintos nuobaudos, pasirodė socialinė reklama. Ne tik baudom, bet ir per žmonių sąmonę buvo bandoma įpratinti segtis diržus“, - prisimena R.Vosylius.

Aktyvios priemonės davė rezultatus. 2007 m. vieną savaitę buvo tikrinami diržai visoje Europoje, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau nei 3 tūkst. važiuojančių be diržų: vairuotojų ir keleivių. O pernai ir 2019 metais vykdant tokias pačias priemones - per savaitę nustatyta 300 analogiškų pažeidimų.

„2007 m. per metus būdavo nustatoma 63 tūkst. pažeidimų, kai vairuotojai ir keleiviai važiuodavo be diržų, o pernai, užpernai - apie 18 tūkst. Pažeidimų sumažėjo trigubai. Tad vairavimo kultūra labai pasikeitė, matome, kad ir žuvusių labai sumažėjo per tą visą laikotarpį. Vairuotojai tikrai segasi diržus. Aišku, tie skaičiai: 17-18 tūkst. pažeidimų - dar yra kur pasitempti, bet atkreipiu dėmesį, kad iš šio skaičiaus 2,5 tūkst. nustatėme saugos diržų neprisisegusių keleivių“, - konstatuoja policijos atstovas.

Pasak R.Vosyliaus, dalis keleivių vis dar neturi įpročio prisisegti diržo. Ir dažniausiai saugos diržus ignoruoja automobilio gale sėdintys keleiviai. „Priekyje sėdintys keleiviai dažniausiai užsisega, nes tą padaro vairuotojas, tai jau virto įpročiu. Deja, dar neturime įpročio segtis saugos diržų autobusuose. Buvo atliekamas patikrinimas berods Panevėžyje, pareigūnai įlipo į autobusą ir nubaudė diržų neprisisegusius keleivius. Visi buvo nustebę dėl tokio reikalavimo. Bet reikalavimas yra senas, Kelių eismo taisyklėse viskas parašyta juodu ant balto“, - teigia policijos pareigūnas.

Kelių eismo taisyklių reikalavimai

Kelių eismo taisyklės nustato kelių eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas abipuse pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo žinoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kelių eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nepakenkti kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, trukdyti jų eismui arba imtis visų būtinų priemonių žalingų padarinių užkirtimui arba sumažinimui, išskyrus atvejus, kai: tai pakenktų jų pačių gyvybei arba kitų gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės dar labiau pakenktų, nei to buvo galima išvengti. Keleiviams neleidžiama blaškyti vairuotojo ir trukdyti jam vairuoti.

XXVI SKYRIUS. Saugos diržų ir kitos saugos įrangos naudojimas

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena saugos diržų naudojimo taisykles:

• Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
• Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje gali būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Jeigu šio informacinio ženklo nėra, prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais turi būti informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
• Saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas.
• Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
• Vairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas.
• Važiuodami mopedu, motociklu, triračiu, visų tipų keturračiu, vairuotojas ir keleiviai privalo naudoti motociklų apsaugas (motociklų šalmą, akių apsaugą nuo traumų). Leidžiama važiuoti be motociklininkų apsaugos, jei bet kokio tipo mopedas, motociklas, triratis, bet kokios rūšies keturratis turi kėbulą (kabiną) arba įmontuotos stogo apsauginės arkos, skirtos apsaugoti vairuotoją, keleivį ir smūgio diržai.
• Vairuotojas privalo užtikrinti naminių gyvūnėlių saugumą stovinčioje transporto priemonėje ir užtikrinti, kad naminiai gyvūnai būtų vežami taip, kad netikėtai sustabdžius transporto priemonę jie netrukdytų vairavimui, nesužalotų eismo dalyvių ar nesusižeistų.
• Vairuotojai, atminkite, kad esate atsakingi ne tik už save, bet ir už visus važiuojančius kartu.
• Vairuotojai ir keleiviai, niekada neabejokite, ar reikalingas saugos diržas - jūs privalote jį prisisegti!

Išimtys, kada vairuotojui leidžiama nesegėti saugos diržo:

• Gyvenvietėse vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse.
• Asmeniui, kuriam kompetentingos institucijos dėl rimtų medicininių priežasčių išdavė specialų pažymėjimą, leidžiama neužsisegti saugos diržo. Šiame pažymėjime turi būti nurodytas jo galiojimo laikas.

Vaikų vežimas

Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis, atsižvelgiant į gamintojo ar šių grupių nurodytą dydžio diapazoną ir didžiausią vaiko masę:

• 0 Grupė skirta vaikams sveriantiems mažiau nei 10 kg;
• 0+ grupė skirta vaikams sveriantiems mažiau nei 13 kg;
• I grupė skirta vaikams, sveriantiems nuo 9 iki 18 kg;
• II grupė skirta vaikams, sveriantiems nuo 15 iki 25 kg;
• III grupė skirta vaikams, sveriantiems nuo 22 iki 36 kg.

Vairuotojai naudoja vaikų apsaugos sistemas, atitinkančias saugos standartus, kuriuos patvirtino vaikų apsaugos sistemų gamintojai ir kurie turi būti patvirtinti pagal taisyklę Nr. 1 iš Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos 44/03 su Nr. 129 1977 m. Birželio mėn. 28 d. Tarybos direktyva 77/541 / EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir apsaugos sistemas, suderinimo (OL 2004 m., Specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 235) ar vėlesnių reikalavimų.

Draudžiama vežti vaiką ant motorinės transporto priemonės priekinės sėdynės specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kuri nukreipta priešinga įprasta motorinės transporto priemonės važiavimo kryptimi, jei priekinė sėdynė yra apsaugota oro pagalve. Ši nuostata netaikoma, jei priekinės oro pagalvės mechanizmas yra išjungtas.

Administracinė atsakomybė

R.Vosyliaus teigimu, už šį pažeidimą keleiviams, kaip ir vairuotojui gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų, ir baudą susimokėti teks patiems diržo neprisisegusiems keleiviams. Pakartotinai padarytas toks pažeidimas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 134 straipsnis nustato atsakomybę už saugos diržų, atitinkamos grupės sėdynių, pritaikytų vaikų ūgiui ir svoriui, taip pat motociklininkų šalmų naudojimo tvarkos pažeidimą - užtraukia baudą vairuotojams ir (arba) keleiviams nuo 28 iki 57 eurų. Ta pati veika, kurią padarė asmuo, nubaustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje pastraipoje numatytą pažeidimą - užtraukia baudą nuo 57 iki 86 eurų.

Saugos diržų būklės priežiūra

Retas vairuotojas atkreipia dėmesį į saugos diržus ir jų būklę, juk svarbiausia kiekvienam yra automobilio veikimas, o ne saugos diržo ar oro pagalvės būklė. Iš tikrųjų saugos diržai ir pagalvės mums reikalingos tada, kai įvyksta eismo įvykis. Mes dažniausiai apie juos nemąstome ir atrodo jie mums nereikalingi. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka dėvėtą automobilį su neaiškia istorija ir pasirodo, kad ten saugos pagalvių net nėra. Perkant automobilį labai svarbu pasitikrinti, ar su saugos diržais ir oro pagalvėmis viskas gerai.

Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos. Diržai dėvisi ilgainiui. Tikrai nėra tokio laikotarpio, po kurio visi važiuoja keisti saugos diržų. Bet kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, jeigu ten kažkas juda blogai, tai techninės apžiūros nepraeisite (dėl kažkokių priežasčių yra kažkokių įtrūkimų, įplyšimų). Darnus saugos diržo veikimas svarbus keleivių ir vairuotojų saugumui. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Apie saugos diržą daug išduoda ir ant jo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti.

Jei diržas neprisispaudžia prie kūno ir yra blogai įtemptas, jis gali sukelti traumas. Viršutinė diržo dalis turėtų būti arti kaklo, o ne ant šonkaulių, nes smūgio metu jie gali būti sulaužyti ar net pradurti plaučius. Kita vertus, juosmens diržas turi prilaikyti klubus, nes jei avarijos metu jis priglunda prie pilvo, gali sutraiškyti vidaus organus. Taip pat svarbu diržo nesegti ant storų drabužių, pavyzdžiui, palto ar pūkinės striukės. Taip pat saugos diržą turime ne tik užsisegti, bet ir pažiūrėti, ar jis tikrai laiko, užfiksavus sagtyje jį reiktų įtempti. Nėščiosioms reikėtų pasirūpinti, kad juosmens diržas būtų tinkamai įrengtas - jis turėtų būti po šlaunimis, o ne pilvo lygiu, o pečių diržas turi būti tarp krūtų.

tags: #prisisegti #saugos #dirzus #autoaibe