Nors viešojoje erdvėje pasirodo pranešimų apie nesudėtingą ir nebrangų dešiniavairių transporto priemonių perdirbimą, techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ specialistai, išnagrinėję nustatytus modifikavimo reikalavimus, mano, kad toks perdirbimas nebūtų nei pigus, nei lengvai įgyvendinamas.
Teisinė bazė ir istorinis kontekstas
Diskusija dėl dešiniavairių automobilių legalizavimo Lietuvoje truko kelerius metus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje, tačiau su tam tikromis išlygomis. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas Justas Rašomavičius patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos apibrėžia dešiniavairių automobilių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. Tiesa, bus draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems vairuotojams. Anksčiau Konstitucinis Teismas (2015 m.) priminė, kad tokiu draudimu Lietuva pažeidžia ES teisę, apie ką ES Teisingumo Teismas pranešė dar 2014 m. kovą ir paskelbė, kad Lietuva turi leisti registruoti tokius automobilius. Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pritarė susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pozicijai, teigiančiai, jog Europos Komisijos reikalavimas leisti registruoti dešiniavairius automobilius Lietuvoje prieštarauja šalies interesams, o EK funkcionierių brukamos tiesos prasilenkia su sveiku protu ir po išvedžiojimais apie „laisvo prekių judėjimo principus“ slepiasi aiškūs lobistų motyvai.
Saugumo užtikrinimo reikalavimai
Svarbiausias uždavinys, siekiant leisti dešiniavairius automobilius į Lietuvos kelius, yra užtikrinti saugų kliūties lenkimo manevrą, ypač kai reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuri išplečia vairuotojo matymo į priekį zoną.
Netiesioginio matymo sistema
Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių ir vaizdo kameros su monitoriumi. „Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius atkreipia dėmesį, kad veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pavyzdžiui, priklijuoti prie stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies. Tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nėra priimtinas. Veidrodžiai turi būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) ir užtikrinti apsaugą nuo akinimo.
Vaizdo kameros ir monitoriaus specifikacijos
Vaizdo kamera turi būti tvirtinama vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje. Jos techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti ir įrašyti vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Svarbu, kad monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera kartu su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. minėtos II nuvalyto priekinio lango zonos ploto, ką užtikrinti greičiausiai bus sudėtinga.
Žibintų modifikavimas
Dešiniavairių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintai turės būti pakeisti į žibintus, skirtus eismui dešiniąja kelio puse, t. y., turėti atitinkamą ženklinimą ir užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą asimetrine šviesa. Tam, kad žibintai atitiktų reikalavimus, reikalinga kreiptis į techninės ekspertizės įmonę.
Oro pagalvių suderinamumas
Dar vienas iššūkis - periskopinių veidrodžių ir kameros su monitoriumi sumontavimas taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. Avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė neturėtų nustumti netiesioginio matymo priemonių nuo stiklo ir nesužaloti keleivių. „EuroNCAP“ filmuota medžiaga iš naujų automobilių bandymų laboratorijos akivaizdžiai rodo, kad kai kuriais atvejais ši apsaugos sistema „nedraugautų“ su ant priekinio stiklo pritvirtintais pašaliniais daiktais.
Ekspertų ir mokslininkų nuomonės
Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio „vagimi“, vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje. Todėl, renkantis įrangą ir jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis, dalyvavęs LTSA užsakytuose moksliniuose tyrimuose, teigia, kad papildomos įrangos naudojimas neprisideda prie eismo saugumo gerinimo, vairuotojo važiavimo komforto ir patogaus automobilio valdymo. Norint pamatyti reikiamą vaizdą ir įvertinti situaciją kelyje, reikia nukreipti žvilgsnį nuo tiesioginio vaizdo į periskopinį veidrodį ar kameros transliuojamą vaizdą monitoriuje, kas apkrauna automobilio saloną. Mokslininkas pabrėžia, kad saugiausia važinėti su Lietuvoje pritaikyta transporto priemone, t. y., su vairu kairėje pusėje, o minėta papildoma įranga gali būti naudojama tik iš bėdos, tačiau ji gali sukelti daugybę nepatogumų ir trukdžių.
Praktinis įgyvendinimas ir rinkos reakcija
Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioję reikalavimai dešiniavairių automobilių registracijai ir eksploatacijai Lietuvoje sukėlė daug abejonių ir problemų. Per pirmuosius du 2018 m. mėnesius Lietuvoje nebuvo įregistruotas nė vienas toks automobilis, o „Regitros“ duomenimis, iki kovo 13 d. taip pat nebuvo užregistruota nė viena transporto priemonė. Verslininkai, bandantys pritaikyti britiškus automobilius Lietuvos keliams, teigia, kad nauja tvarka yra tik „popierinė“ ir techniškai neįgyvendinama dėl sudėtingų papildomos įrangos techninių parametrų bei jos trūkumo rinkoje.
Specialistai tvirtina, kad papildomos įrangos techninių parametrų sąrašas yra toks ilgas ir įmantrus, kad pagal juos praktiškai neįmanoma rasti tinkamos prekės. Pavyzdžiui, Vokietijoje britiškam automobiliui užtenka pakeisti priekinius žibintus ir jį galima registruoti. Registracija, techninė apžiūra ir mėnesio draudimas kainuoja apie 310 eurų, o Lietuvoje, anot verslininko, pritaikyti JK parvarytą automobilį kainuotų apie 700 eurų (įranga, žibintų keitimas, ekspertų vertinimas, registracija). Privalomasis draudimas tokio tipo automobiliams taip pat būtų pastebimai brangesnis - maždaug iki 50 ar 60 proc.
Lietuvos automobilių rinkos ekspertai teigia, kad šis sprendimas gerokai pakoregavo dešiniavairių transporto priemonių pardavimus ir mano, kad kliūtys jiems patekti į šalies kelius sudaromos specialiai. Prognozuota, kad Lietuvoje galėtų įvykti iki 50 tūkst. dešiniavairių automobilių sandorių per metus, tačiau paviešinti reikalavimai praktiškai „paskandino“ vairuotojų viltis sėkmingai užregistruoti įvežtus automobilius. Šiandien dešiniavairių ir Lietuvoje įprastų automobilių kainų skirtumus puikiai iliustruoja skelbimai: dešiniavairiai automobiliai yra žymiai pigesni už identiškus automobilius su vairu kairėje.
tags: #vairas #pakeitimas #masinai #is #anglu