Padangų slėgio valdymas yra esminė automobilio priežiūros dalis, kurią daugelis vairuotojų dažnai nepastebi. Tinkamas padangų slėgio stebėjimas ir reguliavimas yra vienas paprasčiausių, bet svarbiausių žingsnių siekiant užtikrinti saugią ir ekonomišką vairavimo patirtį. Štai čia praverčia manometras padangoms, kuris pateikia tikslius rodmenis ir suteikia ramybės jausmą.
Slėgio esmė ir padangų slėgio svarba
Slėgis yra fizikinis dydis, apibūdinantis jėgą, kuri veikia tam tikro paviršiaus plotą. Kadangi Žemė turi savo atmosferą, atmosferinis slėgis yra laikomas koordinačių pradžia (arba atskaitos tašku). Slėgis, išeinantis už atmosferos ribų, vadinamas pertekliniu. Jeigu atskaitos tašku pasirenkame vakuumą, slėgis vadinamas absoliučiuoju. Padangų slėgis yra vienas pagrindinių parametrų norint tinkamai eksploatuoti transporto priemonę.
Padangų slėgio vienetai ir jų reikšmė
Padangų slėgio matuoklių pagrindinis principas yra toks pat kaip ir bet kurio slėgio matavimo prietaiso. Jie matuoja oro jėgą, veikiančią ploto vienetą. Slėgio SI sistemos pagrindinis vienetas yra paskalis (Pa), tačiau dydis matuojamas ir kitais vienetais, įskaitant atmosferą (atm), barus (bar), milimetrus gyvsidabriniame stulpelyje (mm Hg) ir kt.
- PSI (svarai kvadratiniame colyje): tai labiausiai paplitęs matavimo vienetas šalyse, kuriose naudojama imperinė sistema.
- BAR (barai): Lietuvoje dažniausiai naudojamas matavimo vienetas.
Per mažo ir per didelio padangų slėgio pasekmės
Oro slėgis padangose yra oro kiekis, esantis padangos viduje, matuojamas barais arba PSI. „Inter Cars Lietuva" padangų specialistas Ignas Klimaika pastebi, kad vienas svarbiausių patikrinimų, kurį automobilyje galima atlikti patiems, yra padangų slėgio kontrolė. Tinkamas slėgio lygis lemia ne tik vairavimo saugumą ir patogumą, bet turi ir praktinį aspektą.
Per mažas slėgis:
Jei padanga eksploatuojama esant žemam slėgiui, guma priverčiama išsiplėsti už medžiagos elastingumo ribų. Esant tokioms darbo sąlygoms, ryšiai tarp įvairių medžiagų pablogės ir padanga dėvėsis netolygiai. Žemas slėgis yra ypač pavojingas vežant didelį krovinį bei važiuojant greitkeliu karštomis oro sąlygomis; tai gali lemti padangos sprogimą. Per mažas oro slėgis lemia greitesnį padangų dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas ir prastesnį automobilio valdymą. Subliuškusi padanga leidžia ratlankiui labiau judėti į šonus. Apibendrintai galima išskirti pagrindines padangų su per žemu slėgiu eksploatacijos pasekmes:
- Prarandamas sukibimas su kelio danga (ypač esant šlapiam asfaltui);
- Netolygus nusidėvėjimas;
- Sprogimo pavojus;
- Didesnės degalų sąnaudos.
Jei padangos slėgis žemas, ilgiau važiuojant ji ima kaisti, negrįžtamai pažeidžiama padangos konstrukcija ir padanga sugadinama ar net gali sprogti.
Per didelis slėgis:
Eksploatuojant padangas su per dideliu pripūtimo slėgiu galimi rezultatai panašūs, tačiau ne tokie pavojingi: netolygus protektoriaus nusidėvėjimas bei didesnis jautrumas smūgiams. Per didelis oro slėgis sumažina padangos kontaktą su keliu, dėl to blogėja sukibimas ir didėja avarijų rizika. Kietai pripūstos padangos yra lengviau praduriamos, o sukibimas su kelio danga suprastėja, nes kontaktuoja tik vidurinė protektoriaus dalis.
Padangų slėgio kitimo priežastys
Smulkios deguonies dalelės prasiskverbia pro mikroskopinius tarpus ir padangos slėgis gali natūraliai sumažėti per ilgą laikotarpį. Būtent todėl rekomenduojama jį tikrinti reguliariai, net jei neatrodo, kad padanga tuščia. Kita natūrali padangų slėgio kitimo priežastis - aplinkos temperatūros svyravimai. Taip, oro slėgis padangose kinta priklausomai nuo sezono. Kadangi per padangos eksploatavimo sezoną aplinkos temperatūra gali svyruoti keliasdešimt laipsnių (pvz.: +10 spalio pabaigoje, -20 sausį, +15 kovą), tai dar viena priežastis, kodėl padangų slėgį reiktų tikrinti nuolatos.
Jei žiemos metu padangos buvo pripūstos iki rekomenduojamo lygio, vasarą slėgis natūraliai padidėja. Be to, šios savybės reiktų nepamiršti tolimose kelionėse, kai kelionės metu staigiai pakinta aplinkos temperatūra (vykstama iš žemyninės į jūrinę klimato zoną, kylame į kalnus ir pan.). Taip nutikus slėgis gerokai sumažėja vienoje iš keturių padangų. Taip pat gana dažna padangų slėgio sumažėjimo priežastis yra nesandarus vožtuvas (ventilis). Esant įtarimams, kad padanga gali būti pažeista, būtina kreiptis į autoservisą nustatyti, ar saugu toliau eksploatuoti šią padangą ir ar įmanoma pažeidimą sutaisyti.
Padangų slėgio matuokliai
Padangų slėgio matuoklio slėgio rodymo būdas priklauso nuo jo konstrukcijos. Kiekvienas padangų slėgio matuoklio tipas pasižymi unikaliomis savybėmis, privalumais ir galimomis problemomis.
Mechaniniai slėgio matuokliai
Mechaniniuose matuokliuose, tokiuose kaip Burdono vamzdelio arba pieštuko formos matuokliai, oro slėgis sukelia fizinio elemento judėjimą, o šis judėjimas paverčiamas slėgio rodmeniu skalėje.
Burdono vamzdelio slėgio matuokliai
Svarbiausia Burdono vamzdelio slėgio matuoklio dalis yra išlenktas, tuščiaviduris ir lankstus metalinis vamzdelis, vadinamas Burdono vamzdeliu. Atviras vamzdelio galas prijungtas prie padangos ventilio, o kitas galas užsandarintas.
Diafragminiai slėgio matuokliai
Kitas mechaninio matuoklio tipas yra diafragminis manometras padangoms. Šie matuokliai veikia diafragma - lanksčia membrana, reaguojančia į slėgio pokyčius. Diafragminiame slėgio matuoklyje padangos oro slėgis spaudžia diafragmą, todėl ji deformuojasi. Ši deformacija perduodama mechanine jungtimi, kad matuoklio rodyklė judėtų ir taip atspindėtų padangos slėgį.
Skaitmeniniai slėgio matuokliai
Skaitmeniniai padangų slėgio matuokliai yra modernus klasikinio padangų slėgio matavimo prietaiso variantas. Jie pasižymi patogia vartotojo sąsaja ir dideliu tikslumu, todėl tapo vis populiaresni tarp vartotojų. Skirtingai nuo mechaninių manometrų, skaitmeniniai manometrai slėgiui matuoti naudoja elektroninius jutiklius. Pritvirtinus manometrą prie padangos ventilio, padangos oro slėgis veikia jutiklį, kuris paverčia slėgį elektriniu signalu. Skaitmeniniuose matuokliuose rodmuo bus rodomas ekrane.
Kaip tinkamai matuoti padangų slėgį
Nepriklausomai nuo naudojamo matuoklio tipo, labai svarbu jį naudoti teisingai, kad rodmenys būtų tikslūs. Padangų specialisto teigimu, padangų slėgį paprasčiausiai patikrinti rankiniu manometru. Pakanka pridėti prietaisą prie ventilio ir pažiūrėti rodmenį.
- Pritvirtinkite manometrą prie vožtuvo koto.
- Nuskaitykite padangų slėgį matuoklyje.
- Norėdami gauti tiksliausius rodmenis, patikrinkite padangų slėgį, kai padangos yra šaltos, nes karštis gali padidinti padangų slėgį. „Atvažiavus prie kompresoriaus, reikėtų palaukti, kol padangų temperatūra bus panaši kaip ir aplinkos temperatūra", - rekomenduoja I. Klimaika.
Rekomenduojamas padangų slėgis yra nurodomas vartotojo instrukcijoje arba informacinėje lentelėje, kurią galima rasti ant automobilio durų, slenksčio ar kuro bako durelių vidinėje pusėje. „Motointegrator.com" atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad ši informacija taip pat pateikiama transporto priemonės techninės priežiūros instrukcijoje. Tikrinant padangų slėgį reikia įsitikinti, kad automobilis stovi ant lygaus paviršiaus, nėra perkrautas ar pakrautas netolygiai. Skaitant gamintojo rekomendacijas, reikia įvertinti, kad sunkiai pakrauto ar keleivių pilno automobilio padangų slėgis turi būti didesnis. Šios vertės taip pat pateikiamos tam tikroje lentelės eilutėje. Nustačius, kad slėgis per mažas, geriausia vykti į degalinę. Beveik kiekvienoje degalinėje yra kompresorius, kuriuo galima lengvai padidinti padangų slėgį.
Rekomenduojamas slėgis R16 ir R17 padangoms
- R16 padangų slėgis priklauso nuo automobilio modelio, jo svorio, apkrovos ir gamintojo rekomendacijų.
- R17 padangų slėgis taip pat priklauso nuo automobilio modelio, jo apkrovos ir gamintojo rekomendacijų.
Pasak M. Šerėjaus, autoservisų specialistai slėgį pataria tikrinti reguliariai. Naujesnių nei penkerių metų senumo padangų slėgį rekomenduojama tikrinti kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Jei automobilio padangos senesnės, slėgį reikėtų tikrinti dažniau.
tags: #prietaisas #padangu #slegiui #matuoti