Bretanė - vakarinėje Prancūzijos dalyje esantis regionas, garsėjantis savo gilia istorija, savita kultūra ir nuostabiais kraštovaizdžiais. Kelionės po užsienio šalis suteikia galimybę ne tik susipažinti su jų istorija, kultūra bei žmonėmis, bet ir perimti jų gerąją ilgametę patirtį.
Bretanės Geršo miestelis ir tradicinis turgus
Rytinėje Bretanės dalyje įsikūręs ir vartais į Bretanę vadinamas Bretanės Geršo (La Guerche-de-Bretagne) miestelis, kuriame gyvena geras Lietuvos draugas Žakas Giuifo (Jacques Guiffault). Tai - nedidelis, per 4 tūkst. gyventojų turintis miestelis, kuriam garbingos istorijos ir senųjų tradicijų gali pavydėti ir didesnieji ne tik Prancūzijos miestai.
Miestelio turgaus istorija ir dabartis
Viena iš miestelio tradicijų - antradieniais nuo 1121 m. vykstantis turgus, vienas didžiausių ir spalvingiausių Bretanės regiono turgų, nusileidžiantis tik jo sostinės Reno (Rennes) turgui. Iki pat 1980 m. kiekvieną antradienį čia suvažiuodavo ūkininkai parduoti savo išaugintų gyvulių: galvijų, karvių, kiaulių, avių, naminių paukščių ir kt. Vėliau turgus kiek pasikeitė. Šiandien čia prekiauja nuo 150 prekeivių žiemą iki 300 vasarą. Jie siūlo įvairių naminių ekologiškų maisto produktų: vyno, sūrių, duonos ir mėsos gaminių, šviežių žuvų bei kitų jūros gėrybių, amatininkų dirbinių, pramoninių prekių ir kt. Turgaus dieną žmonių skaičius miestelyje dėl atvykusiųjų patrigubėja, prekeiviai ir pirkėjai užima visą miestelio centrą.
Smulkių gyvūnų turgus ir bendravimo kultūra
Dar išlikęs ir nedidelis smulkius naminius gyvūnus ir paukščius bei senųjų amatininkų dirbinius siūlantis turgaus kampelis. Čia iš aplinkinių rajonų atvykę smulkūs ūkininkai ir paprasti senų tradicijų besilaikantys žmonės atveža parduoti vištas, žąsis, antis, triušius, kalakutus ir kt. Pirkėjai gali įsigyti ir vištų kiaušinių, burokų ir runkelių daigų bei valgyti skirtų mėsinių balandžių. Kadangi už prekybos vietą mokėti nereikia, žmonės dažnai atsiveža parduoti tik simbolinį prekių kiekį, didesnę dalį laiko skirdami bendravimui ir susitikimui su draugais ar pažįstamais.
Sužinojus čia parduodamos produkcijos, gyvūnų bei paukščių kainas: triušis - 10, triušiukas - 5, dedeklė višta - 10, perlinė višta - 13, antis - 8, žąsiukas - 8, tuzinas (12) naminių kiaušinių - 2,5, 1 kilogramas bulvių - 1,20, 1 kg morkų - 1,20, svogūnai - 2, lazdynų riešutai - 4 eurai ir t. t., kai minimali alga Prancūzijoje yra per 1,5 tūkst. „į rankas“ eurų, o vidutinė pensija - per 1 tūkst. eurų, supranti, kodėl čia dauguma žmonių geranoriškai šypsosi ar vieni kitus sveikina tradiciniu prancūzišku „oriniu“ bučiniu, du kartus susiglaudžiant skruostais, nors įvairių problemų pakanka.
Turgaus paslaugos ir amatai
Čia pat turguje teikiamos ir įvairios paslaugos: peilių ir kirvių galandimas, raktų gamyba bei kt., ir tai daug nekainuoja. Pvz., paprastas raktas durims per kelias minutes pagaminamas už 5 eurus.
Savo gausią iš vytelių pintą produkciją plačiai išsidėstęs apie 40 metų amžiaus pynėjas Žanas-Klodas Ėrisė (Jean-Claude Herisset) papasakojo, kad jis tęsia seną savo giminės tradiciją ir yra jau 6-os kartos pynėjas, nes šiuo amatu vertėsi jo tėvas, senelis bei proseneliai. Jo siūlomą produkciją nuo paprastų darbinių šluotų, kainuojančių 7 eurus, iki brangiau kainuojančių įvairių pintinių ir krepšių vaisiams, uogoms ir daržovėms, vyno buteliams, naminiams paukščiams bei gyvūnams pernešti ir kt., noriai perka vietiniai gyventojai ir atvykusieji, kas padeda jam išlaikyti šeimą bei tęsti šį seną giminės tradicinį amatą, jo gaminama produkcija žinoma ir kitur Prancūzijoje.
Senasis Bretanės Geršo malūnas
Turguje sutikti šviesūs, valstietiški veidai, seni „Renault“ ir „Peugeot“ markės automobiliai priminė dar sovietmetį matytus ir taip visų lauktus ir pamėgtus spalvingus prancūziškų filmų herojus, kurie tais laikais buvo bene vienintelis langas į tolimą ir paslaptingą Vakarų pasaulį, kurį vargu ar kada nors būtų tekę išvysti, jei ne 1990 metų Kovo 11-oji.
Malūno istorija ir veikimas
Turguje užkalbintas ir savo senoviniame vėjo malūne sumaltus grikių miltus po 4,5 euro siūlantis pagyvenęs malūnininkas pakvietė aplankyti už 12 km įsikūrusį jo senovinį vėjo malūną. 83 metų Lui Lemuanui (Luis Lemoine) priklausantis Guė vėjo malūnas, įsikūręs prie Fontaine-Couverte kaimelio, buvo pastatytas 1824 m., 1870 m. jis buvo kiek paaukštintas ir sparnų pločio reguliavimui pradėta naudoti vietinio inžinieriaus Berton‘o sukurta sistema, leidžianti mechaniškai, priklausomai nuo vėjo stiprumo, didinti ar mažinti sparnų plotą. 1884 m. malūnas perėjo Lemuanų, malūnininkų nuo 1786 m., giminės nuosavybėn ir jiems priklauso iki šių dienų. Kad būtų galima malti nepriklausomai nuo vėjo stiprumo, 1891 m. malūne buvo įrengta garo turbina, o 1918 m. - ir elektros variklis. 1954 m., neatlaikęs pramoninių malūnų konkurencijos, malūnas užsidarė ir neveikė iki pat 1993 m., kol jo veiklos neatkūrė dabartinis malūnininkas.
Malūne išlikusios autentiškos detalės ir mechanizmai, tarp jų ir mediniai krumpliaračiai. Malūno „kepurė“, kad pagautų palankų vėją, sukama rankomis per sudėtingą krumpliaračių sistemą ir tam reikia daug jėgų, kai grūdų maišai į malūno viršų pakeliami virvėmis per skriemulį, naudojant malūno sparnų sukimosi jėgą. Išlikęs ir metalinis varpelis, kuriuo skambinama, kai girnose pritrūkstama grūdų, kad viršutiniame aukšte esantis malūnininko padėjėjas, išgirdęs skambesį, jas papildytų, nes tuščių girnų trintis gali sukelti gaisrą. Šiandien malti naudojama tik vėjo jėga, kai malūno sparnai išjudinami nuo žemės valdoma ilga metaline kartimi, ką malūnininkas mums ir pademonstravo, kai toliau savo darbą pratęsia vėjas. Malūno korpuse, šalia vieno iš langų, įrengta ir nedidelė niša, kurioje patalpinta ir Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūrėlė, turinti saugoti malūną nuo įvairių nelaimių. Kartą, pučiant stipriam vėjui, ji nukrito ant žemės ir liko nesuskilusi, kas laikytina geru ženklu. Malūne saugomi ir autentiški su malūno užrašais 1932 m. pagaminti dideli miltams laikyti skirti maišai.
Malūnas šiandien ir Bretanės kulinarija
1989 m. ketvirtos kartos malūnininko L. Lemuano rūpesčiu šis malūnas buvo įtrauktas į Prancūzijos senovinių technikos paminklų sąrašą. Šiuo metu malūnas tarnauja turizmui ir edukacijai. Čia atvykusieji pučiant stipresniam vėjui gali pamatyti senovinį autentišką grūdų malūno procesą, susipažinti su malūno veikimu, šalia malūno esančiame namelyje įrengta apie malūno istoriją pasakojanti ekspozicija, kai anksčiau dabar jau garbaus amžiaus malūnininko žmona atvykusius lankytojus ir svečius vaišindavo ir tradicinėmis Bretanės „galetomis“ (galette) - paplotėliais, iškeptais iš čia sumaltų grikių miltų. Į iš grikių miltų tradiciškai kepamas nesaldžias „galetas“ dedama kumpio, įvairių rūšių dešros, sūrio, žuvies, daržovių, įmušamas ir žalias kiaušinis. Tai vienas populiariausių lengvai paruošiamų prancūziškų patiekalų namuose ir kavinėse, kur jis kainuoja 7-10 Eur. Tad šiame malūne sumaltus ekologiškus grikių miltus mokėdami po 4,5 Eur už kg mielai perka ir šio istorinio malūno, ir Bretanės Geršo turgaus lankytojai.
Atsisveikindamas garbaus amžiaus malūnininkas išreiškė viltį, kad šią garbingą giminės tradiciją pratęs ir jos sūnus, nes tradicijų laikymasis - tai ir šalies istorijos tąsa, kuriai taip pat nėra pabaigos. Sužinojęs, kad naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra vėjo malūno savininkas, jam palinkėjo gero vėjo ir kloties valdant ne tik mūsų valstybę, bet ir atkuriant senąsias Lietuvos vėjo malūnininkystės tradicijas. Tradicijų ir senųjų papročių laikymasis - viena Prancūzijos ir jos gyventojų vertybių.
Bretanės Geršo miestelio tradicijos ir savivaldos pavyzdžiai
Bretanės Geršo miestelio kapinėse savotiškai nustebino aukštas, išlakus ir meniškas bretoniškas akmeninis kryžius, kurio galėtų pavydėti bet koks katalikiškas pasaulio miestas ar miestelis, gal todėl šiam kryžiui alternatyvių stiklinių ar šviečiančių jo pakaitalų čia nestatoma. Taip pat šio miestelio bažnyčioje tebeskamba ir senieji varpai, kai vienas iš jau atitarnavusių varpų eksponuojamas pačioje bažnyčioje su aprašyta jo „gyvenimo“ istorija. Vietos turizmo ir informacijos centro vadovas, surengęs ekskursiją į bažnyčios bokštą, klausimo apie varpų skambesio audioįrašo vietoje varpų naudojimo galimybę liko nesupratęs, kodėl tai reikėtų daryti, nes tai taip pat nuo 1206 m. nesikeičianti tradicija.
Bretanės Geršo miestelio valdžia stengiasi, kad jis išliktų gyvybingas ir patrauklus ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykusiems. Be tradicinio turgaus miestelio centre skatinimo, kai iš prekeivių nereikalaujama jokio mokesčio, stengiamasi, kad jo centre nebūtų ir tuščių, nenaudojamų komercinių patalpų, kurios išperkamos iš jų savininkų ir be jokio nuomos mokesčio perleidžiamos tiems, kas jose nori vykdyti kokią nors naują veiklą. Vietos valdžia namų savininkams skiria dažų jų fasadams atnaujinti. Miestelio bibliotekoje žmonės gali, kaip ir knygą, kuriam laikui nemokamai gauti paveikslų reprodukcijų savo namų aplinkai papuošti. Sunku Prancūzijoje surasti ir didesnį miestelį, kuriame nebūtų rodyklių į lankytinas vietas ir turizmo objektus.
Kelionės maršrutas per Normandiją ir Bretanę
Prancūziškai nekalbantiems lietuviams šis maršrutas patiks ir dėl to, kad šių regionų gyventojai pripratę prie keltais per Lamanšą atvykstančių britų turistų ir puikiai bendrauja angliškai.
Normandijos objektai
Normandijoje lankomi objektai - prie Lamanšo įsikūrę Fekano (Fécamp) ir Etretato (Étretat) miesteliai. Pastarasis garsus įspūdingomis dramblio formos uolomis.
Pakeliui verta kyštelėti nosį ir į Havrą (Le Havre) - vieną didžiausių Europos uostamiesčių, kurio pokariu atstatyta centrinė dalis - UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Įspūdį paliks ir Normandijos tiltas per Senos žiotis. Šis 1995 metais pastatytas technikos šedevras yra 2143 m ilgio, o ant lynų tarp kolonų kabanti konstrukcijos dalis - net 856 m. Tilto apačioje suformuota net 52 m aukščio prošvaisa laivams praplaukti, o kolonų aukštis siekia beveik 215 m. Šiaurinėje pusėje ties mokėjimo punktu yra poilsio aikštelė, iš ten šį statinį labai patogu apžiūrėti ir nufotografuoti.
Į pietus nuo Havro - puošnūs ir tvarkingi vasarą gėlėse skęstantys pajūrio kurortai Honfleras (Honfleur) ir Dovilis (Deauville).
Toliau maršrutas veda pro Kano (Caen) miestą, nuo kurio tik keliolika kilometrų iki garsiųjų Normandijos paplūdimių, kur 1944 metų birželio mėnesį, Antrojo pasaulinio karo metu, išsilaipino Sąjungininkų pajėgos, atidarydamos Vakarų frontą. Gausiai lankomos amerikiečių karių kapinės bei Antrojo pasaulinio karo įvykiams atminti skirti memorialai bei muziejai, kurių čia atrasite kone kiekviename pakrantės miestelyje. Bajo (Bayeux) mieste eksponuojamas garsusis 1077 metais datuojamas 70 m ilgio gobelenas.
Sen Mišelio kalnas - Prancūzijos perlas
Maršruto „vinis“ - Sen Mišelio kalnas (Mont-Saint-Michel). Atlanto vandenyno užliejamoje teritorijoje esantis vienuolynas ir miestelis, reguliarių potvynių metu tampantis sala, - antrasis pagal populiarumą Prancūzijos turizmo traukos objektas po Paryžiaus. Ilgą laiką ant uolos įsikūręs benediktinų vienuolynas neturėjo jungties su žemynu ir buvo pasiekiamas tik atoslūgių metu. Vėliau buvo supiltas pylimas, kuriuo lankytojai galėjo netrukdomi pasiekti uždarą miestelį, o užliejamos aikštelės šalia pylimo atoslūgių metu paverstos automobilių statymo vietomis.
Vis dėlto žmogaus įsikišimas į natūralius gamtos procesus turėjo neigiamų pasekmių - negalėdamas laisvai cirkuliuoti aplink pusiasaliu virtusią uolą vandenynas ėmė palikti čia sąnašų: krantas ėmė dumblėti ir trauktis. 2010-2014 metais įvykdyta milžiniška, apie 1,5 mlrd. eurų kainavusi rekonstrukcija - pylimas buvo nukastas, o vietoj jo pastatyta estakada pėstiesiems ir salą aptarnaujančiam transportui. Dabar turistams automobilius tenka palikti žemyne, čia įkurtas ir įspūdingas lankytojų centras. Po estakada atkurtas natūralus vandens judėjimas pakeri savo žavesiu. Dėl itin seklaus dugno čia Atlanto vanduo potvynių metu leidžiasi ir kyla greičiausiai - „bėgančio žirgo“ greičiu. Tad būkite atidūs, jei nuspręsite pasivaikščioti atslūgusio vandenyno dugnu, kad laiku spėtumėte saugiai grįžti. Potvynių valandos skelbiamos internete bei pakrantėse stovinčiose informacinėse lentose visoje Atlanto pakrantės teritorijoje.
Pakrantės miesteliai ir jų ypatybės
Tolimesni kelionės taškai - Kankalis (Cancale) ir Sen Malo (Saint-Malo). Kankalis - žvejų ir austrių fermų miestelis, kuriame galėsite pasimėgauti pačiomis šviežiausiomis jūrų gėrybėmis. Sen Malo - buvęs jūrininkų ir piratų miestas, iki šiol išsaugojęs apsaugines sienas ir savitą charakterį. Sakoma, kad tikrasis Sen Malo gyventojas iki šiol savęs netapatina su didžiąja tėvyne: „Aš - nei bretonas, nei prancūzas, aš - iš Sen Malo.“ Vandeniu ir apsauginėmis sienomis atsiskyrusią viduramžių citadelę smagu išvaikščioti temstant, o sutemus - prisėsti viename iš jaukių restoranų ir pasimėgauti lėkšte jūrų gėrybių, o galbūt - praleisti naktį viename iš čia įsikūrusių viešbučių.
Nepakartojamos Bretanės pakrantės
Keliaujant toliau galima pasimėgauti nuostabiu uolėtų Bretanės pakrančių kraštovaizdžiu, kuris nuolat kinta. 2700 km Bretanės pakrančių prancūzai suskirstė į dešimt atkarpų ir pavadino patraukliais poetiškais vardais. Toliau į vakarus nuo „Smaragdinio kranto“ (Côte Emeraude), kuriam priklauso ir Sen Malo, rasite ir „Auksinį diržą“ (Ceinture Dorée), ir „Legendų krantą“ (Côte des Legendes). Pietinėje Bretanės pusėje pakrantes užbaigia romantiškasis „Meilės krantas“ (Côte d’Amor) ir Côte de Jade ties Porniko (Pornic) kurortu.
Keičiasi ne tik krantų pavadinimai, bet ir reljefas, uolų spalva, struktūra bei forma. Į laukinę gamtą kartkartėmis įsibrauna žmogaus civilizacijos artefaktai - švyturiai, kurių nuotraukas Bretanėje galėsite tiesiog „kolekcionuoti“. Įspūdingiausias žmogaus ir gamtos sugyvenimo pavyzdys - Maison de Plougrescant - vienas iš populiariausių Bretanės vaizdų. Kyšulyje pastatytas privatus namelis įspraustas tarp dviejų uolų, saugančių nuo atšiauraus klimato, o savininko automobiliukas nuotraukose, regis, - neatskiriama peizažo dalis. Šiame miestelyje yra nedidelis, tačiau labai įdomus jūrų muziejus-akvariumas, o miesto paplūdimyje gausu raudonų nugludintų granito riedulių.
Vakarų ir Pietų Bretanės ypatybės
Keliaudami į pačius vakarus pasieksite Brestą (Brest) - miestą tvirtovę, kurį patys bretonai laiko gražiausiu Prancūzijos miestu. Šv. Motiejaus kyšulys (Pointe de Saint-Mathieu) ir Le Konkė (Le Conquet) miestelis - vieni labiausiai į vakarus nutolusių pusiasalio taškų. Uolėti krantai čia pažemėja iki 5-10 m aukščio, į raižytas pakrantes įsileisdami lėkštas įlankas su vandenyje besisupančiais laiveliais bei gana platų smėlio ir žvirgždo paplūdimį. Labiausiai į vakarus nutolęs Bretanės ir žemyninės Prancūzijos taškas - Pointe de Corsen prie Trézien švyturio. Jį rasite 10 km į šiaurę nuo Le Konkė. Nuo vakarinių pakrančių galima įžiūrėti Uesano (Ouessant) salą - vakarinį šalies tašką.
Ne mažiau įdomi ir pietinė Bretanės dalis. Krozono (Crozon) pusiasalis priklauso miškingam regioniniam parkui. Kemperas (Quimper), Lorjanas (Lorient), Vanas (Vannes), Gerandas (Guérande) - jaukūs miestai, vasarą skendintys gėlėse, saugantys keltų istorijos pėdsakus, viduramžių kovas ir Bretanės regiono identitetą. Prieš 3000-5000 metų pastatyti keltų menhyrai ir dolmenai itin dažnai aptinkami Côte des Mégalithes pakrantėje Morbihano (Morbihan) departamente, o viena garsiausių vietovių - Karnakas (Carnac), kuris savo dydžiu pranoksta garsųjį Stounhendžą, esantį Jungtinėje Karalystėje. Tai vienas seniausių ir didžiausių archeologinių kompleksų Europoje - išlikę apie 2800 akmenų, eilėmis išrikiuotų 4 km ruože, o didžiausių menhyrų aukštis siekia 4 m.
Gerando miestas-tvirtovė ir druskos gavyba
Gerandas yra retas viduramžių miesto pavyzdys, kuris išsaugojo visą apsauginį pylimą ir sienas. Miestas-tvirtovė pradėtas statyti 1343 metais ir šie darbai užtruko daugiau nei pusantro amžiaus. Vėlesniais amžiais statiniai beveik nenukentėjo, ir šiuo metu sieną sudaro 10 bokštų, ketveri vartai ir XVIII a. pastatyta poterna. Miesto sienos perimetras siekia 1434 m ilgio (palyginkime - Pietų Prancūzijoje atkurto pavyzdinio viduramžių miestelio Karkasono (Carcassonne) vidinė gynybinė siena yra 1250 m ilgio).
Pietinė Bretanės pakrantė lėkštėja, atšiaurias uolas keičia lygumos, giliai į žemyną įsibraunančios užliejamos įlankos ir platūs smėlio paplūdimiai. Gerando pusiasalis - tarsi daugybė kanalais ir pylimais suskaidytų salelių, skirstomų į Pays Blanc („Baltąjį kraštą“), kuriame garinama jūros druska, ir Pays Noir („Juodąjį kraštą“), kuriame kasamos durpės. Dėžutė Fleur de sel de Guérande - lėtai išgaunamos jūros druskos kristalų, su šimtmečius puoselėtu prekės ženklu, gali būti puikus šios kelionės suvenyras.
Kelionės užbaigimas ir Luaros žiotys
Su Bretanės pakrantėmis atsisveikinsime prie Luaros žiočių. Prie Sen Nazero (Saint-Nazaire) miesto galėsite pasimėgauti ir pervažiuoti per vieną didžiųjų Prancūzijos tiltų. Tiltas Le pont de Saint-Nazaire per Luaros upę gerokai „vyresnis“ už Normandijos tiltą - buvo pastatytas 1974 metais, jo ilgis - 3356 m, o atstumas tarp laikančiųjų kolonų - 404 m. Įdomu tai, kad pagrindinė tilto dalis yra ne gelžbetoninė, o iš metalo - lynai laiko 720 m ilgio metalinę konstrukciją. Pagal šiuos ypatumus tiltas yra pasaulio rekordininkas. Grįžtant į sostinę, galima stabtelėti Nante (Nantes), čia veikia rašytojo Žiulio Verno, daugelio iš mūsų vaikystės „kumyro“, muziejus. Simboliška maršrutą užbaigti Bretanės regiono sostinėje Rene (Rennes) - jis ir vaikus, ir suaugusiuosius nustebins įspūdingu senamiesčiu su žaismingai pakrypusiais spalvingais viduramžių pastatais bei mokslo centru-muziejumi „Espace des Sciences“. Ištrauka iš Vytauto Kandroto knygos „Pažink Prancūziją“.
Lankytinos vietos ir veiklos Bretanėje
Bretanė siūlo platų veiklų ir lankytinų vietų spektrą, patenkinantį įvairius skonius. Štai keletas populiarių kategorijų:
- Kruizai ir kelionės laivu: Jachtų turai, delfinų ir banginių stebėjimas, daugiadienės kelionės.
- Šeimai tinkamos veiklos: Dienos išvykos, jodinėjimas žirgais, žygiai.
- Veiklos poroms: Buriavimo pamokos, vakarienės ir pietų kruizai, ekskursijos su gidu.
- Aktyvus poilsis: Nardymas, ekstremalios sporto šakos, baidarių ir kanojų turai, dviračių turai, žygiai pėsčiomis, kalnų dviračiai.
- Istorija ir kultūra: Pilių ir rūmų turai, archeologijos objektai, Antrasis pasaulinis karas susijusios vietos, UNESCO paveldo objektai, religinės ir dvasinės veiklos.
- Gamta ir nuotykiai: Nacionaliniai parkai, lauko veiklos, gamtos ir nuotykių turai, paplūdimio išvykos, paukščių stebėjimas.
- Miestų tyrinėjimas: Pėsčiųjų turai, Segway turai, apsipirkimo patirtys, vietinio maisto turai, pasivaikščiojimai po apylinkes.
- Menai ir amatai: Meno ir amatų dirbtuvės.
- Gastronomija: Maisto ir gėrimų patirtys, austrių degustacija, brangūs restoranai, vėlyvųjų pusryčių patirtys.
- Prieinamos patirtys: Lankytinos vietos pritaikytos neįgaliesiems vežimėliams, ekskursijos ratuotais transportu.
- Specialios patirtys: Teminės ekskursijos (saulėlydžio, naktinės, mįslės ir nusikaltimų), pabėgimo kambariai, garso gidai.
tags: #prancuzija #bretane #rene