Vilniaus universiteto leidykla nuolat prisideda prie Lietuvos istorijos mokslo plėtros, išleisdama įvairiapusiškus ir išsamius tyrimus. Šioje apžvalgoje pristatomi reikšmingi istorijos tematikos leidiniai, išleisti 2013-2017 metais.
Lietuvos istoriografija ir istorijos metodologija
Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė
Knygoje „Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė ir sklaidos tradicija 1883-1940 metais“ (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. - 656 p.) analizuojama Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė ir sklaidos tradicija nurodytu laikotarpiu. Monografijos aktualumą ir naujumą nužymi integralus ir sintetinis žvilgsnis į Lietuvos nacionalinės istoriografijos tapsmą. Pasitelkiamas tarpdisciplininis požiūris ir lyginamoji perspektyva, istoriografija ir istorika matoma tiek bendresnėje tuometinių Lietuvos humanitarinių mokslų, tiek nagrinėjamo laikotarpio europinės istoriografijos raidos panoramoje. Kartu tai pirmasis išsamus lietuviškosios istorikos ir istorijos metodologijos tekstų tyrimas.
Autorius Aurelijus Gieda (g. 1976) yra VU IF Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros dėstytojas (nuo 2004 m.) ir humanitarinių mokslų daktaras (disertacija „Istoriografija ir visuomenė: istorika, istoriko profesijos ir istorinės kultūros aspektai Lietuvoje 1904-1940 m.“, 2013 m.).
Istorijos politika Lietuvoje ir Baltarusijoje
2016 metais išleistoje straipsnių rinktinėje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. - 258 p.) Lietuvos ir Baltarusijos politologai nagrinėja Baltarusijos ir Lietuvos vykdomą istorijos politiką. Baltarusijos istorijos politika aptariama pristatant pastarųjų kelių dešimtmečių Baltarusijos istorijos politikos raidą, politinių veiksnių įtaką, reikšmingiausius Baltarusijos istorinius naratyvus, Baltarusijoje vyraujančias praeities istorinės interpretacijos versijas ir LDK istorinio naratyvo vaidmenį.
Nagrinėjant Lietuvos istorijos politiką, aiškinamasi, kokį Lietuvos praeities vaizdinį formuoja Lietuvos valstybė, kokiais principais yra paremta jos istorijos politika, ką reiškia LDK istorijos sugrįžimas į politinių diskusijų areną, kaip skirtingos istorinės pažiūros formuoja skirtingas lietuvybės idėjas ir grindžia skirtingą geopolitinę savivoką bei kokią vietą Lietuvos atminimo kultūroje užima Baltarusija.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) studijos
Lietuvos Metrika
Vilniaus universiteto leidykla yra išleidusi keletą Lietuvos Metrikos knygų:
- Knygoje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. - 888 p.) išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos nr. 27 (vadinamosios 27-osios Užrašymų knygos) dokumentai. Tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo specialiai paskirtų teisėjų - Ponų tarybos narių - teismo, nagrinėjusio bylas 1541 m. balandžio - 1542 m. gegužės mėn. Vilniuje, Valdovų rūmuose, dokumentai, taip pat ankstyvesni (1514-1538 m.) aktai, pateikti teismui kaip rašytiniai įrodymai arba interesantų prašymu įrašyti į Lietuvos Metriką. Ši knyga - tai teismo, pradėjusio funkcionuoti dar 1540 m. lapkričio mėn., veiklos, užfiksuotos 10-ojoje Teismų knygoje (Lietuvos Metrika, knyga nr. 229), tęsinys.
- Knygoje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. - XXXII, 468 p.) išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos Nr. 254 (vadinamosios 50-osios Teismų bylų knygos), saugomos Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje (f. 389, s.v. 254), dokumentai, surašyti gudų kalba. Tai valdovo teismo knyga, todėl į ją buvo nurašyti daugiausia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1559-1563 m. vadovauto teismo sprendimai ir protokolai bei kiti su teismo procesu susiję dokumentai. Knygoje taip pat daug nekilnojamo turto užrašymų ir kitokių sandorių, bajorų pateiktų valdovui patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos Metrikos „knygas“, kurios atliko ir notarinę funkciją. Į šią knygą pateko du dovanotą nuosavybę patvirtinantys dar XV a. pabaigoje sudaryti dokumentai (vienas nedatuotas, o kitas - 1486 m.).
- Knygoje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. - XX, 316 p. ISBN 5-420-01071-2 (įr.)) išspausdinti visi Lietuvos Metrikos knygos nr. 264 (50-osios Teismų bylų knygos), t. y. valdovo Žygimanto Augusto teismo šakos, vadinamojo maršalkų teismo, nagrinėjusio bylas valdovo nurodymu Vilniaus seimo metu 1565 m. lapkričio-1566 m. kovo mėn., aktai, o taip pat ankstesni (1542-1565 m.) dokumentai, pateikti šiam teismui kaip rašytiniai įrodymai. Įvade išanalizuota folianto struktūra, teismo knygos sandara ir aktų paleografija.
Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija
Monografijoje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016.- 440 p.) nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema - socioekonominė verslo istorija, konkrečiau - Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai XIX a.
LDK žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai
Tyrimo objektas (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. - 312 p.) yra XVI-XIX a. pradžios buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemių valdų rankraštiniai žemėlapiai ir planai. Leidinio įvade-studijoje pristatomi kartografiniai dokumentai kaip istorijos šaltiniai, išryškinant jų naudojimą LDK istorijos tyrimuose; aptariama kartografinių šaltinių simbolių ir ženklų, išreiškusių erdves, kaita XVI-XIX a. Analizė leidžia iš dalies kalbėti apie atskirų epochų žmonių kognityviąją - mentalinę žemėlapių sampratą.
Antrą tyrimo - leidinio dalį sudaro XVI-XIX a. LDK ir, 1795 m. panaikinus Abiejų Tautų Respubliką (ATR), jos teritorijų Rusijos imperijos sudėtyje privačių žemių valdų ir gyvenviečių, administracinių vienetų žemėlapių bei planų publikacijos. Skelbiamas šimtas kartografinių šaltinių, atrinktų iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus saugyklos. Šių dokumentų visuma rodo, kad LDK gyvavimo metais jų daugiausia parengta XVIII a. antroje pusėje. Nemažai jų sukurta XIX a. pradžioje Rusijos carų valdymo metais. Kai kuriuose XIX a. pradžios žemėlapiuose perbraižyta ankstesnių amžių kartografinių dokumentų informacija, atspindinti mažai pakitusią ATR teritorinę struktūrą.
1588 m. Trečiasis Lietuvos Statutas
Straipsnių rinkinyje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. - 304 p.), parengtame pagal 2013 m. lapkričio 7-8 d. Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje 1588 m. Trečiojo Lietuvos Statuto priėmimo 425 metų sukakčiai, perskaitytus pranešimus, Lietuvos ir užsienio istorikai analizuoja ne tiek Statuto turinį, kiek teisės formavimo ir funkcionavimo bei kodifikavimo tradicijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemas, teisės vaidmenį įvairiose bajoriškosios visuomenės gyvenimo srityse, taip pat santykiuose su Lenkijos Karalyste ir Abiejų Tautų Respublikos epochoje.
Dokumentinis filmukas apie Klaipėdos kraštą
LDK sienų raida
Knygoje (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014. - 352 p. ISBN 978-609-459-445-8) nagrinėjama XIV-XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos sienų su gretimomis šalimis samprata, delimitacinių procesų raida ir intensyvumas. Aiškinamos XIV-XVI a. šaltiniuose aptinkamos „sienos“ ir „ženklo“ sąvokos. Tiriama XIV-XVI a. LDK ir Vokiečių ordino sienų raida, rekonstruojama jų nustatymo procedūra. Analogiškai nagrinėtos LDK sienos su rusėniškomis kunigaikštystėmis ir Maskvos valstybe. Telkiamas dėmesys į pietrytinių LDK sienų „prie Juodosios jūros“ XIV-XVI a. klausimus, apžvelgiama istorinės geografijos specifika ir LDK sienų su Osmanų imperija delimitavimas. Nagrinėjama LDK sienų su Mazovija ir Lenkija problema, šalių delimitaciniai procesai aptarti 1569 m.
Lietuvos istorijos apžvalgos ir specifiniai tyrimai
Lietuvos valstybės kontrolės istorija
Kolektyvinė monografija „Lietuvos valstybės kontrolės istorija“ (Dalia Bukelevičiūtė, Ryšardas Gaidis, Algirdas Jakubčionis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015) stengiasi išlaikyti optimalų apimties balansą tarp ketvirtį amžiaus siekiančios šiandieninės Valstybės kontrolės veiklos analizės ir jos praeities ištakų, t. y. tikrosios istorinės dalies pristatymo. Atskirai nagrinėjamas valstybės aparatą kontroliuojančių instancijų atsiradimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, jų egzistavimas carizmo priespaudos, sovietinės ir nacių okupacijos laikais; išskiriamas jau modernios Valstybės kontrolės susiformavimas ir jos funkcionavimas per pirmosios Nepriklausomybės dvidešimtmetį (1919-1940).
Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje
Straipsnių rinkinyje „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“ (Turks' history and culture in Lithuania, История и культура тюрков в Литве. Sudarė Tamara Bairašauskaitė, Galina Miškinienė. Redaktorių kolegija: vyriausiasis redaktorius Alfredas Bumblauskas ... Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. - 400 p. ISBN 978-609-459-446-5) spausdinami Baltarusijos, Izraelio, Lenkijos, Lietuvos, Tatarstano, Turkijos ir Ukrainos mokslininkų naujausi tyrimai apie Lietuvos totorius ir karaimus. Abi tautinės mažumos yra integrali buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės dalis, išlaikiusi savitus bruožus, bet taip pat patyrusi priimančios visuomenės sociokultūrines įtakas, šalia to - nuolat mezgusi ryšius su didžiuoju Rytų pasauliu ir sukūrusi LDK „mažąjį Orientą" su jo religinėmis ir kultūrinėmis formomis, skoniu ir spalvomis.
Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje
Straipsnių rinkinys „Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis“ (Русские Литвы в XX - начале XXI вв.: история, идентичность, память. Sudarė Grigorijus Potašenko (ats. red.). Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. - 404 p.) nagrinėja Lietuvos rusų bendruomenę. Joje susipina trys didelės temos: rusai, Rusija ir rusų kultūros įtaka Lietuvoje (ir Europoje apskritai). Tai labai susiję, bet netapatūs dalykai. Šios knygos autorių pagrindinis tyrimo objektas yra Lietuvos rusai. Keturi skirtingų disciplinų autoriai - istorikai Andrius Marcinkevičius ir Grigorijus Potašenko, literatūrologas Pavelas Lavrinecas ir sociologė Monika Frėjutė-Rakauskienė - analizuoja XX-XXI a. pradžios rusų Lietuvoje adaptacijos veiksnius, literatūrą, pokario migracijas, tapatumą ir atmintį. Šioje knygoje naujai aktualinama ir kur kas išsamiau tiriama Lietuvos rusų tapatumo raida ir jų istorinė atmintis XX-XXI a. pradžioje, išryškinant sąsajas tiek su LDK ir jos tradicija, tiek su oficialiąja ir alternatyviąja tapatybėmis sovietmečiu bei rusų tapatybės pokyčiais Lietuvoje po 1990 m.
Archeologijos tyrimai
Metodai Lietuvos archeologijoje
Knyga „Metodai Lietuvos archeologijoje“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013) - tai pirmasis specialus mokslinis leidinys, kuriame pristatomi Lietuvos archeologijoje naudojami moksliniai metodai, jų veikimo principai ir praktinio taikymo galimybės. Straipsnių rinkinys skirtas visiems, besidomintiems moksliniais metodais ir technologijomis, taikomais Lietuvos archeologijoje. Jis bus naudingas ne tik studentams, archeologijos ir praeities mėgėjams, bet ir profesionaliems archeologams. Šis leidinys prisidės prie tolesnės Lietuvos archeologijos raidos ir paskatins kitų mokslo sričių tyrinėtojus aktyviau bendradarbiauti su archeologais, tiriant visiems labai svarbios Lietuvos praeities materialius objektus.
Leidinyje publikuojami 27 moksliniai straipsniai, parengti 58 tyrinėtojų iš trylikos Lietuvos ir vienos Danijos mokslo institucijos: Klaipėdos universiteto, Kopenhagos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro, Gamtos tyrimų centro, Kultūros paveldo centro, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, VšĮ „Vilniaus puodžių cechas", VšĮ „Vita Antiqua", UAB „Kultūros vertybių paieška". Rinkinyje pristatomi žmonių ir gyvūnų paleobiologiniai, fizikiniai ir cheminiai, archeobotaniniai, absoliučiojo datavimo, statistiniai, geoinformaciniai, povandeninių tyrimų ir eksperimentinės archeologijos metodai.
Ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklai
Leidinyje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. - 196 p.) pristatomi pagrindiniai duomenys apie ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklus, tyrinėtus ar atsitiktinai surastus Lietuvoje.
Daiktai su emaliu Lietuvos archeologijos paminkluose
Knygoje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. - 112 p.) aptariami daiktai su emaliu, aptikti II-V a. pirmos pusės Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai.
Paprūdžių kapinyno archeologiniai tyrimai
Monografijoje „Paprūdžiai“ (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. - 140 p.) apibendrinti Paprūdžių kapinyno (Kelmės r.) archeologinių tyrimų rezultatai. Daugiausia dėmesio skirta aptiktiems III a. pab.-VI a. pr. vyrų karių kapams, kurie išsiskiria ginklais ir kitomis gausiomis įkapėmis. Šie kapai parodo karinio elito susiformavimą Žemaitijoje.
Kiti leidiniai
Alfredo Bumblausko 60-mečio jubiliejui
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, buvęs fakulteto dekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas Alfredas Bumblauskas švenčia asmeninę sukaktį. Profesoriui, televizijos laidų vedėjui, ne kartą išrinktam įtakingiausiu visuomenės veikėju, sukanka 60. Šia proga knygoje (Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. - 128 p.) kalbinami istoriko kolegos, studentai, draugai ir pažįstami apie tai, kaip, kur ir kada susipažino, susidraugavo, ką smagaus ir įsimintino kartu nuveikė.
Vilniaus universiteto pastatų ansamblio istorija
Šiame leidinyje (Vilnius : Vilnius University Press, 2013. - 76 p.) pristatoma senojo Vilniaus universiteto pastatų ansamblio istorija. Aprašomi trylika universiteto kiemelių ir kai kurie kiti Senamiesčio pastatai, kurie nepriklauso universiteto miesteliui, bet yra svarbūs jo istorijai. Pastatų istorija glaudžiai susijusi su...
