Nustatant sklypo ribas ir plotą, naudojami įvairūs metodai, pradedant nuo paprastų grafinių būdų ir baigiant sudėtingais geodeziniais matavimais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo kampų nustatymo būdus, jų ypatumus ir taikymo sritis, taip pat giliau panirsime į posūkio kampų matavimo principus ir jų reikšmę trigonometrijoje bei praktikoje.
Plotų ir Kampų Matavimo Būdai
Gamtoje plotai matuojami analitiniu ir geometriniu būdu. Matuojant didelių žemės sklypų plotus, dažnai derinami įvairūs plotų matavimo būdai. Skaičiuojama dažniausiai pagal vietovėje atliktų matavimų duomenis. Plotų nustatymo tikslumas yra artimas tiesioginių linijinių matavimų tikslumui ir 3-5 kartus didesnis negu plotų, matuojamų planuose ir žemėlapiuose.
Grafinis Metodas
Grafinis būdas yra toks, kai matuojamas sklypo plotas plane sudalijamas į paprasčiausias figūras. Topografiniame plane arba žemėlapyje pavaizduotas sklypas dalijamas į trikampius, stačiakampius arba trapecijas. Matuojami šių figūrų elementai, reikalingi jų plotui apskaičiuoti. Sudėjus visų figūrų plotus, gaunamas bendras plotas.
Planimetrai
Didelių sklypų plotus topografiniuose planuose ir žemėlapiuose galima matuoti planimetru dalimis arba derinant grafinį ir mechaninį būdus. Planimetrų yra įvairių, bet labiausiai paplitęs polinis planimetras. Matuojant plotus, planimetro polius gali būti matuojamo sklypo viduje arba už jo ribos. Pirmasis atvejis yra bendresnis. Dažniausiai kiekvienas plotas matuojamas keturis kartus. Sklypo kontūras apvedamas laikrodžio rodyklės kryptimi. Gaunamos atskaitos a2. Paskui šiek tiek pakeičiama poliaus padėtis, kad planimetro atskaitos skirtųsi nuo ankstesnių, ir plotas matuojamas vedant adatėlę prieš laikrodžio rodyklę (atskaitos a3, a4). Pakartotinai matuojama pakeitus planimetro poliaus padėtį. Kai kuriose užsienio šalyse gaminami elektroniniai planimetrai. Jais plotas skaičiuojamas automatiškai. Pavyzdžiui, Japonijoje sukonstruotas planimetras „Planix 7″ plotą skaičiuoja ir atspausdina automatiškai.
Analitinis Metodas
Geometrinių figūrų plotus galima skaičiuoti analitiškai. Matuojamą plotą įbrėžiama apytiksliai lygiaplotė geometrinė figūra: trikampis, stačiakampis, trapecija arba apskritimas. Planimetru išmatuojami teigiami ir neigiami plotai, kurie yra tarp kontūro linijos ir įbrėžtos figūros. Tada skaičiuojama šių plotelių algebrinė suma AP.
Kombinuotas Skaičiavimo Būdas
Kitas didelių plotų kombinuotas skaičiavimo būdas yra naudojamas nustatant ūkių plotus. Jo esmė ta, kad plotai skaičiuojami pagal ūkių ribų posūkio taškų stačiakampes koordinates, gautas išmatavus geodeziniais prietaisais lauke arba topografiniuose žemėlapiuose bei planuose digitaizeriu (kartometru). Ūkių plotų absoliutinės paklaidos gautos ne didesnės kaip 1,6 ha, o santykinės kinta 1:2000-1:8000.
Kampų Matavimas Geodeziniais Metodais
Geodeziniais metodais matuojami kampai horizontaliojoje arba vertikaliojoje plokštumose. Atitinkamai kampai skirstomi į horizontaliuosius ir vertikaliuosius. Pavyzdžiui, horizontalųjį kampą sudaro šio kampo kraštinių OA ir OB projekcijos horizontaliojoje plokštumoje. Vertikalųjį arba polinkio kampą v, vertikaliojoje plokštumoje W sudaro tašką A su horizontaliąja kryptimi.
Matuojamo horizontaliojo kampo viršūnėje centruojamas ir nustatomas gulsčiai skritulys su padalomis. Prietaiso žiūronu vizuojama paeiliui taškus A ir B bei skritulyje atskaičiuojama jų a1 ir a2. Vertikalusis kampas matuojamas prietaisu, kuriame yra vertikalusis skritulys su padalomis, žiūronas ir priemonė skritulio atskaitos nuliniam indeksui O nustatyti į vertikalią padėtį.
Posūkio Kampų Matavimas su Keitikliu
Šiuolaikiniai įrenginiai, tokie kaip skaitmeniniai lygiai su kampo matavimo keitikliu, leidžia tiksliai nustatyti kampų vertes. Tokie prietaisai siūlo absoliutaus kampo matavimo režimą.
Absoliutaus Kampo Matavimas
Paspaudus „maitinimo jungiklio“ mygtuką, įrenginys tiesiogiai įeina į absoliutaus kampo matavimo būseną, o LCD skaitmeniniame ekrane bus rodoma kampo vertė tarp išmatuoto paviršiaus ir horizontalaus paviršiaus. Pasikeitus kampui tarp lygio liniuotės darbinio paviršiaus ir horizontalios plokštumos, atitinkamai pasikeis ir kampo reikšmė. Kai pasvirimo krypties raginimas rodomas kaip "<", tai reiškia, kad horizontali liniuotė yra žemai kairėje ir aukštai dešinėje, o rodomas kampas yra teigiamas skaičius; kai jis rodomas kaip ">", tai reiškia, kad horizontali liniuotė yra aukštai kairėje ir žemai dešinėje, o rodomas kampas yra neigiamas. Kai matavimo kampas viršija matavimo diapazoną, lygis parodys klaidos raginimą.
Trigonometrija ir Posūkio Kampai
Trigonometrija yra matematikos šaka, nagrinėjanti ryšius tarp trikampių kampų ir kraštinių. Iš esmės, tai yra įrankis, leidžiantis mums suprasti ir apskaičiuoti įvairių formų ir padėčių matmenis. Nors pavadinimas skamba sudėtingai, trigonometrijos principai yra intuityvūs ir glaudžiai susiję su mūsų aplinkos matavimu ir navigacija. Trigonometrija yra ne tik sausos formulės, bet ir praktinis įrankis, leidžiantis matuoti, naviguoti ir suprasti pasaulį, kuriame gyvename.
Trigonometrijos Svarba
Trigonometrija yra gyvybiškai svarbi, nes ji leidžia mums matuoti dalykus, kurie yra nepasiekiami tiesiogiai:
- Atstumus ir aukščius: Įsivaizduokite, kad reikia išmatuoti medžio aukštį, pastato aukštį ar atstumą iki tolimo objekto.
- Navigaciją ir orientaciją: Jūrų laivininkystėje, aviacijoje ir net šiuolaikinėse GPS sistemose trigonometrija naudojama nustatant padėtį, kryptį ir maršrutus.
- Bangas ir ciklinius reiškinius: Daugelyje gamtos reiškinių, tokių kaip garso bangos, šviesos bangos ar net kintamosios srovės elektra, pasireiškia cikliškumas.
Visa trigonometrija paaiškinta per 12 minučių
Pagrindinės Sąvokos
Apibrėžiamas vienetinis apskritimas ir posūkio kampas, posūkio kampo sinusas, kosinusas, tangentas, kai 𝛼∈(0°;180°). Išsiaiškinama, kaip apskaičiuojamos 120°, 135°, 150° kampų sinuso ir kosinuso reikšmės.
Kampų Išraiška Radianais ir Laipsniais
Aiškinamasi, kad kampų dydžiai gali būti reiškiami ne tik laipsnių skaičiumi, bet ir radianų skaičiumi. Mokomasi laipsnių skaičių keisti radianų skaičiumi ir atvirkščiai - radianų skaičių keisti laipsnių skaičiumi. Praktikuojamasi, naudojantis vienetiniu apskritimu, apskaičiuoti tikslias sinuso, kosinuso ir tangento reikšmes, kai posūkio kampas lygus ±0°, ±30°, ±45°, ±60°, ±90°, ±120°, ±135°, ±150°, ±180°, ±210°, ±225°, ±240°, ±270°, ±300°, ±315°, ±330°, ±345°, ±360°.
Matematikoje kampai tradiciškai matuojami laipsniais, kur pilnas apsisukimas atitinka 360°. Tačiau egzistuoja ir kitas, dažnai patogesnis, matavimo vienetas - radianas.
Kas yra Radianas?
Radianas (žymimas “rad”) yra centrinis kampas, atitinkantis lanką, kurio ilgis lygus apskritimo spinduliui. Kitaip tariant, jei paimsime apskritimą ir iš jo centro nubrėšime du spindulius, kurie išpjaus lanką, kurio ilgis lygus spindulio ilgiui, tai kampas tarp šių spindulių bus lygus vienam radianui.
Ryšys tarp Laipsnių ir Radianų
Pilnas apsisukimas (360°) atitinka 2π radianų. Šios formulės leidžia lengvai konvertuoti laipsnius į radianus ir atvirkščiai:
- 1 rad = 180°/π
Posūkio Kampai
Iki šiol nagrinėjome kampus nuo 0° iki 360°. Tačiau galime suktis ir daugiau! Tokie kampai vadinami posūkio kampais. Jie gali būti teigiami (sukimasis prieš laikrodžio rodyklę) arba neigiami (sukimasis pagal laikrodžio rodyklę). Posūkio kampai gali būti bet kokie realieji skaičiai, ne tik nuo 0 iki 360.
Bet kokio posūkio kampo α sinusas yra lanko taško Aα(xα, yα) ordinatė (yα), o kosinusas yra taško abscisė (xα). Sinuso vertės vienetiniame apskritime svyruoja tarp -1 ir 1. Kosinuso vertės taip pat svyruoja tarp -1 ir 1. Sinusas lygus nuliui taškuose, kur x ašyje yra A0(1; 0) ir Aπ(-1; 0), tai atitinka kampus 0°, 180°, 360° ir t. Kosinusas lygus nuliui taškuose, kur y ašyje yra Aπ/2(0; 1) ir A3π/2(0; -1), tai atitinka kampus 90°, 270°, 450° ir t. Sinusas ir kosinusas yra periodinės funkcijos, kurių periodas yra 2π. Tai reiškia, kad sin(α + 2nπ) = sin α ir cos(α + 2nπ) = cos α, kur n ∈ Z.
Koordinačių Ketvirčiai ir Posūkio Kampai
Posūkio kampai dažnai vaizduojami koordinačių plokštumoje. Plokštuma yra padalinta į keturis ketvirčius, sunumeruotus romėniškais skaičiais nuo I iki IV prieš laikrodžio rodyklę. Pradinis spindulys paprastai yra teigiamojoje x ašies dalyje. Sukant spindulį prieš laikrodžio rodyklę, kampas didėja, o spindulys pereina iš vieno ketvirčio į kitą.
Kodėl Radianai yra Svarbūs?
Radianai yra plačiai naudojami matematikoje, ypač trigonometrijoje ir matematinėje analizėje. Jie leidžia supaprastinti daugelį formulių ir skaičiavimų.
Trigonometrinių Funkcijų Savybės
Įrodomos lygybės sin2(𝛼)+cos2(𝛼)=1, tg𝛼= sin𝛼/cos𝛼 ir sudaroma kampų 30°,45°,60° trigonometrinių reikšmių lentelė. Tuo pačiu metodu parodoma, kad skaičiai sin𝛼 ir cos𝛼 turi prasmę su visomis 𝛼 realiosioms reikšmėms, kodėl sin𝛼 ir cosα reikšmės kas 360° kartojasi ir visuomet priklauso intervalui [-1:1]. Aptariama, kodėl tangento tgα reikšmės yra intervalo (−∞;+∞) skaičiai ir kodėl jos kartojasi kas 180°.
Nagrinėjamos pagrindinės trigonometrinės funkcijos 𝑓(𝑥)=sin𝑥, 𝑓(𝑥)=cos𝑥,𝑓(𝑥)=tg𝑥. Braižomi sinusoidės, kosinusoidės ir tangentoidės grafikų eskizai. Mokomasi rasti funkcijos apibrėžimo, reikšmių sritis, vaizduoti funkcijos grafiko eskizą, nustatyti funkcijos lyginumą, nustatyti funkcijos mažiausiąjį teigiamąjį periodą, rasti funkcijos nulius, rasti funkcijos didžiausiąją ir mažiausiąją reikšmes visoje apibrėžimo srityje ir nurodytame uždarame apibrėžimo srities intervale. Rasti funkcijos apibrėžimo srities reikšmes, kurioms esant funkcijos reikšmės didėja ar mažėja, yra teigiamos ar neigiamos. Mokomasi nustatyti funkcijos savybes.
Teoremos ir Formulės
Įrodoma trikampio ploto formulė 𝑆= 0,5𝑎𝑏sin𝐶, kosinusų teorema, sinusų teorema, mokomasi jas taikyti nežinomiems trikampio elementams rasti. Pagrindžiamas sinusų teoremos ir apie trikampį apibrėžto apskritimo spindulio ilgio sąryšis. Išsivedamos trigonometrinės formulės. Naudojantis trigonometrinėmis formulėmis, mokoma(si) tapačiai pertvarkyti trigonometrinius reiškinius.
Trigonometrinės Lygtys ir Nelygybės
Nagrinėjami situacijų, kai sudaromos ir sprendžiamos trigonometrinės lygtys, pavyzdžiai. Pateikiamos ir aptariamos lygčių sprendinių formulės ir mokomasi jomis naudotis, algebriškai sprendžiant lygtis.
Matininkų ir Geodezininkų Kompetencijos ir ginčai
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2020-11-19 interneto svetainėje paskelbus iš Aplinkos ministerijos gautą išaiškinimą, kaip, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), kadastrinių matavimų metu turėtų būti nustatomi paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločiai, matininkų bendruomenėje kilo nemažos diskusijos.
Teisės Konsultacija ir Matininkų Pareigos
Rengiant teisės konsultaciją su LGMS valdybos nariais aptarti matininkams aktualūs Aprašo nuostatų taikymo praktikoje aspektai, reikalavimo kadastrinių matavimų metu nustatyti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius pagrįstumas, matininkams taikytinos atsakomybės ribos.
Atsakant į LGMS valdybos paklausimą, ar kadastrinių matavimų metu matininkas privalo nustatyti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius, yra pagrindas teigti, kad tokios prievolės (pareigos) nei Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, nei Apraše matininkams nėra nustatyta. NŽT nurodymas matininkams, vadovaujantis Aprašo ir kadastrinius matavimus reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, kadastrinių matavimų metu nustatinėti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius, kurių nustatymas apima ne tik (ne tiek) kadastro duomenų fiksavimą, bet didžiąją dalimi yra tiesiogiai susijęs su geodeziniais darbais ir reikalauja atitinkamos kvalifikacijos turėjimo - yra nekorektiškas (neteisėtas ir nepagrįstas). Manytina, kad NŽT formuojamos nuostatos matininkams nustatyti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločius yra paremtos kitų valstybės institucijų (pvz. Aplinkos ministerijos) sprendimais.
Dažnai pasitaikanti klaida, kai kadastriniai matavimai yra tapatinami su geodeziniais darbais, nors šias veiklos sritis reglamentuoja atskiri įstatymai, asmenims, pageidaujantiems užsiimti tokio pobūdžio veikla nustatyti skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai ir suteikiamos atskiros licencijos veiklai vykdyti - matininko, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai.
Teisinės Sąvokos ir Apibrėžimai
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme matininkas - fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme geodezininkas - geodezijos darbus atliekantis fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) įgaliotos institucijos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau - valstybė narė) kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti šiuos darbus.
Iš pateiktų apibrėžimų matyti, kad matininkai nustato nekilnojamųjų objektų kadastro duomenis (koordinates, nužymi ribas, apskaičiuoja plotus), tuo tarpu geodezininkai sudaro inžinerinius, topografinius planus, išpildomąsias nuotraukas, nužymi pastatus. Taigi sąvoka „geodeziniai matavimai“ yra platesnė, galinti apimti ir kadastrinių matavimų sritį (ypač, kai tai susiję su žemės objektų matavimais). Šią aplinkybę patvirtina teisinio reglamentavimo ir teisinės technikos požiūriu teisės aktuose netinkamai apibrėžtų sąvokų turinys - sąvokos „matininkas“ ir „geodezininkas“ neturi kvalifikacinių požymių skirtumų, o sąvokos „geodeziniai matavimai“ apibrėžimo Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme apskritai nėra pateikta.
Aprašo Trūkumai ir Interpretacijos
Netinkamo teisinio reglamentavimo pavyzdžiu galėtų būti laikomas aukščiau nurodytas Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Aprašas, kurio normos dėl pernelyg abstraktaus jų turinio sudaro prielaidas skirtingai jas interpretuoti ir taikyti praktikoje. Tuo tarpu Apraše, remiantis įstatymo nuostatomis, turėtų būti numatyti metodiniai reikalavimai, numatantys pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampų nustatymo ir jų apskaičiavimo būdus bei kiti reikalavimai, būtini tiksliems paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų pločiams nustatyti.
Aprašo 1 punkte nurodoma: „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus“, o Aprašo 2 punkte nustatyta: „Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę“.
Iš to, kas įtvirtinta Aprašo 2 punkte, akivaizdžiai matyti, kad Apraše matininkai neįvardyti tarp asmenų, kuriems atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus būtų privalu vadovautis šio teisės akto nuostatomis. Išnašoje pateikiamos nagrinėjamai temai aktualios teisės aktų nuostatos, iš kurių turinio matyti, kad žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo, peraukštėjimų (aukščių skirtumų) ir altitudės (taško aukščio nuo sutartinio paviršiaus) nustatymas kadastriniams matavimams nėra priskirtas.
Aprašo 5 punkte nurodyta - esant iki 5° nuolydžio/polinkio kampui prie ilgesnių kaip 10 km upių apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos, 5 metrus, esant nuo 5° iki 10° nuolydžio/polinkio kampui - 10 metrų, esant nuo 10° ir daugiau - 25 metrus.
NŽT nuomone, matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasis Kadastro nuostatais ir Aprašu, privalo nustatyti (apskaičiuoti) į žemės sklypą (jo dalį) patenkančios paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos plotį ir tai pažymėti Kadastro duomenų byloje. Iš virš nurodytų teisės aktų nuostatų akivaizdžiai matyti, kad kadastriniams matavimams šie darbai nėra priskirtini, todėl nustatinėti šių objektų pločius žemės sklype matininkas neturi teisės.
Kaip nurodyta Aprašo 2 punkte, tai turi atlikti kompetentingos institucijos (asmenys) teritorijų planavimo dokumente, žemėtvarkos projekte ar kitame dokumente ir plane nustatydamos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygas. Matininkas kadastrinių matavimų metu turi apskaičiuoti šių teritorijų plotus, šias teritorijas įbraižyti (pavaizduoti) žemės sklypo plane bei jas aprašyti kadastro duomenų byloje.
Akivaizdu, kad Aprašo 8 punkte įtvirtintoms nuostatoms įgyvendinti - pakrantės žemės paviršiaus vidutiniam nuolydžio/polinkio kampui nustatyti prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - nuo kranto linijos matininko kvalifikacijos nepakanka, būtinos geodezinės žinios.
Kaip minėta, NŽT svetainėje buvo patalpintas tik tas Aplinkos ministerijos išaiškinimas su jame pavaizduotu paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pločio nustatymo būdu, kuris labiausiai atitiko NŽT Aplinkos ministerijai pasiūlytą paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos pločių apskaičiavimo metodą (būdą), nors NŽT prašymu Aplinkos ministerija jai pateikė du išaiškinimus, be ko, pažymėdama, kad tai neoficiali institucijos nuomonė.
Pažymėtina ir tai, kad Advokatės Virginijos Kondratienės kontoros ir jos atstovaujamas asmuo (matininkas) dalyvavo jų prašymu organizuotame 2020-01-13 susitikime su NŽT direktoriumi ir kitais specialistais. Jame NŽT, nagrinėjusiai valstybinio rezervato direkcijos skundą dėl matininko neva netinkamai nustatyto paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pločio, ne tik kad buvo argumentuotai paaiškinta, kaip buvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, bet kartu NŽT vadovo paprašyta dėl nevienareikšmiškai suprantamo ir skirtingai interpretuojamo Aprašo 8 punkto nuostatų išaiškinimo kreiptis į teisės akto (Aprašo) leidėją (Aplinkos ministrą), prašant pateikti oficialų išaiškinimą, kokių tikslų siekė ir kaip šiuos tikslus Apraše įtvirtino šio teisės akto leidėjas, kaip turėtų būti aiškinamas teisės akto normų turinys.
NŽT 2020-02-03 rašte Nr. 1 pav. Aplinkos ministerija 2020-03-05 rašte Nr. (65)-D8(E)-1057 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“, atsakydama į NŽT 2020-02-03 paklausimą (rašto Nr. 1SD-282-(10.7 E.)) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė: „<…> norint nustatyti pakrantės žemės paviršiaus vidutinį nuolydžio/polinkio kampą, matavimui konkrečiame žemės sklype reikia parinkti tokį 10 m pločio ruožą - kranto linijai statmeną tiesę, kurioje aukščių skirtumas tarp žemės paviršiaus žemiausio taško (pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - kranto linijos) ir žemės paviršiaus aukščiausio taško yra didžiausias. Tiesės abiejų galų taškai turi liesti žemės paviršių. Todėl Jūsų prašyme 1 pav. Atkreiptinas dėmesys, kad virš nurodyto Advokatės Virginijos Kondratienės kontoros atstovaujamo matininko 2018 m. atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai atitiko Aplinkos ministerijos 2020-03-05 rašte Nr. (65)-D8(E)-1057 pateiktą išaiškinimą, nes veiksmus jis atliko pagal 1 pav. pateiktą variantą A, kurį teisės aktą (Aprašą) išleidusi institucija pripažino priimtiniausiu. Ir nors šie duomenys NŽT buvo žinomi, vis dėlto ji nusprendė pakartotinai kreipiantis į Aplinkos ministeriją, dėl nesuprantamų priežasčių suteikdama prioritetą 1 pav. C var. pavaizduotam pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio/polinkio kampo skaičiavimui. NŽT 2020-08-21 rašte Nr. 1SD-2480-(10.7E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai prašė Aprašo rengėjos (Aplinkos ministerijos) pateikti išaiškinimą pagal NŽT pasiūlytus du skirtingus pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimo būdus (2 pav.).
Pažymėtina, kad gamtinėje aplinkoje nėra pakrančių ar šlaitų, kurių paviršius būtų idealiai lygus arba pasviręs vienodu nuolydžio/polinkio kampu. Iš pateikto tarpinstitucinio susirašinėjimo matyti, kad Aprašo 8 punktas interpretuojamas (aiškinamas) skirtingai, teikiami įvairūs pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio / polinkio kampo skaičiavimo būdai. Vertinant tai, kad apskaičiavimo metodika Apraše nėra įtvirtinta, kad Aprašo normų turinys suprantamas ir aiškinamas skirtingai, kad ne NŽT direktorius, o Aplinkos ministras yra teisės akto leidėjas, todėl jis ir tik jis ir gali (turi teisę) jo išleistą teisės aktą ir jame įtvirtintas teisės normas aiškinti oficialiai, nurodant kaip teisės akte nustatytas norminis reguliavimas turėtų būti suprantamas ir taikomas praktikoje.
Aplinkos ministerijos 2020-03-05 raštas Nr. (65)-D8(E)-1057 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“ ir 2020-09-21 raštas Nr. (65)-D8(E)-5156 „Dėl paviršinio vandens telkinio pakrantės žemės paviršiaus vidutinio nuolydžio/polinkio kampo nustatymo“ yra pasirašyti Aplinkos viceministro.