Sunkiojo transporto vilkikų draudimai: rinkos tendencijos ir iššūkiai

Sunkiojo transporto sektorius yra neatsiejama šiuolaikinės logistikos ir prekybos dalis, o su juo susijęs vilkikų draudimas - sudėtinga ir dinamiška sritis. Pastaraisiais metais krovinių gabenimo rinkos atsigavimas lėmė didėjantį poreikį draudimo apsaugai, tačiau kartu išryškėjo ir specifiniai iššūkiai, susiję su didėjančiu eismo įvykių skaičiumi bei draudimo įmokų augimu.

Lietuvos draudimo rinkos apžvalga ir stambių žalų augimas

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos juridinių asmenų kasko draudimo rinka per tam tikrą 10 mėnesių laikotarpį augo 6,7 proc. Draudimo bendrovė BTA fiksavo dar didesnį, 13,2 proc. šio produkto augimą. Vidutinė kasko draudimo įvykių žala juridinių asmenų segmente siekia 3-4 tūkst. eurų. Nors šis vidurkis nepasikeitė, tuo laikotarpiu buvo užfiksuota kaip niekad daug stambių išmokų už sunkvežimių įvykius. „Brangiausias“ įvykis juridinių asmenų kasko segmente BTA tais metais siekė 67 tūkst. eurų.

Ūgtelėjus juridinių asmenų kasko draudimo rinkai Lietuvoje, draudimo bendrovės fiksavo didesnį nei rinkos pajamų augimą. Be to, 2015 metais buvo registruota itin daug stambių įvykių, kuriuose nukentėjo apdrausti sunkvežimiai su priekabomis bei puspriekabėmis. Daugiausia tokių įvykių registruojama Prancūzijoje ir Vokietijoje, nedaug atsilieka ir Didžioji Britanija, Norvegija, Lenkija.

Šiuolaikiniai vilkikai ir didėjančios žalos sumos

Manoma, kad viena stambių vilkikų avarijų gausos priežasčių yra tai, kad logistikos kompanijos perorientavo vilkikų kryptis iš Rusijos ir Baltarusijos į Vakarų Europą. Nors buvo fiksuota išskirtinai daug stambių sunkvežimių sukeltų žalų kelyje, vežėjų rinkai tie metai buvo gana palankūs. Daugelis logistikos bendrovių senus vilkikus pakeitė naujais, įsigijo brangių modernių priekabų bei puspriekabių. Tokiems brangiems automobiliams nukenčiant įvykių metu, žalų sumos šoktelėjo.

Šiuolaikiniai sunkvežimiai yra greiti, ergonomiški, ekologiški bei ekonomiški. Juose gausu brangių detalių, kurios užtikrina tokias šių mašinų savybes. Pasak Ekspertizių skyriaus vadovo, ypač dideli nuostoliai yra skaičiuojami, jei vilkikas patenka į eismo įvykį vilkdamas priekabą ar puspriekabę. Tokiais atvejais žala bene visada būna dvigubai didesnė, kadangi sudaužomas tiek vilkikas, tiek priekaba.

Pagrindinės vilkikų eismo įvykių priežastys ir geografija

Ekspertai pastebi kelias pagrindines priežastis, lemiančias didelius nuostolius vilkikų eismo įvykiuose:

• „Traukinukai“ greitkeliuose: Ypač dažnai greitkeliuose sunkvežimiai patenka į vadinamus „traukinukus“ - eismo įvykius, kuriuose viena po kitos susiduria daug transporto priemonių. Dažniausiai pirmoji pradeda staigiai stabdyti, o iš paskos važiuojantys sunkvežimiai nespėja laiku sustoti. Per tokius įvykius neretai pasitaiko, sustumiami keli vilkikai su priekabomis, tuomet susidaro labai pavojinga situacija.
• Nuvažiavimai nuo kelio: Antras įvykių tipas, kuris sukelia didžiausias sunkvežimių žalas, yra transporto priemonių nuvažiavimas nuo kelio. Šios avarijos nutinka dėl įvairių priežasčių: vairuotojas bando išvengti susidūrimo su staigiai į kelią išbėgusiu žmogumi, žvėrimi, išvažiavusiu automobiliu ar kita kliūtimi, kartais per greitai įvažiuoja į „aštrų“ posūkį ir nebesuvaldo mašinos.
• „Žirklės“: Neretai fiksuojamos taip vadinamos „žirklės“, kai vilkikas susiglaudžia su puspriekabe šonais. Taip atsitinka dėl slidaus kelio sumėčius vilkiką, tuo metu kai pakrauta ir sunki priekaba stumia apsisukusį vilkiką.

Vairuotojų kvalifikacijos įtaka ir eismo įvykių geografija

Tiek dėl natūralaus profesionalų trūkumo, tiek dėl paprasčiausio noro sutaupyti, transporto kompanijos samdo „pigesnius“ vairuotojus iš Rytų šalių. Daugeliu atvejų tai reiškia prastesnius jų gebėjimus ir žemesnę kvalifikaciją. Be to, siekiant maksimalios naudos, dažnai itin skubama, taupant poilsio sąskaita ir nekreipiant dėmesio į nuolat patiriamą nemažą stresą. Dėl to prastėja vairuotojų dėmesio koncentracija, o smulkios avarijos įvyksta dažniau.

BTA transporto draudimo produktų vadovas Gediminas Radavičius konstatavo, kad vairuotojai iš Rytų šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kt.; tuo metu Lietuvos įmonėse dirbo apie 5500 tokių vairuotojų) yra 50 proc. labiau linkę sukelti eismo įvykius. Trūkstant darbo jėgos, transporto įmonės į darbą priima vairuotojus net ir žinodamos, kad jie atsakingi už eismo įvykius prieš tai buvusiose darbovietėse. Be to, pastaruoju metu įdarbinama daug trečiųjų šalių piliečių. Dalis jų stokoja tarptautinių pervežimų patirties ir ne visi darbdaviai turi galimybę išsamiai įvertinti tokių vairuotojų profesionalumą, gauti rekomendacijas.

Panašios problemos kamuoja ir Lenkijos vežėjus. Pernai vairuotojai lenkai užsienyje (daugiausia Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje) sukėlė net 52 000 avarijų - tai 11 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Lietuvos įmonių vilkikai daugiausia eismo įvykių padaro Didžiojoje Britanijoje, ypač daug - žiedinėse sankryžose. Galbūt daugiausia įtakos daro tai, kad eismas ten vyksta kaire kelio puse; suveikia vairuotojų įpročio efektas.

Lenkimo draudimai Lenkijos keliuose: tikslas ir realybė

Sunkvežimių lenkimo draudimas Lenkijos greitkeliuose ir automagistralėse turėjo pagerinti eismo saugumą ir pralaidumą. Tačiau praktika rodo priešingą tendenciją - vairuotojai šią taisyklę vis dažniau ignoruoja. Nuo 2023 m. liepos 1 d., kai Lenkijoje įsigaliojo naujas reguliavimas, policija jau užfiksavo beveik 12 tūkst. pažeidimų. Statistika rodo aiškią kryptį: 2023 metais nustatyta daugiau kaip 2,9 tūkst. pažeidimų, 2024 - beveik 3,7 tūkst., o 2025 - jau apie 4,5 tūkst. Ekspertai pastebi, kad taisyklė palaipsniui praranda savo poveikį.

Griežti pristatymo terminai ir įtempti grafikai verčia vairuotojus rizikuoti. Tarnybos į problemą reaguoja aktyviau. Patikrinimus vykdo tiek policija, tiek Kelių transporto inspekcija, vis dažniau pasitelkiami dronai ir vaizdo registratoriai. Už draudimo nepaisymą skiriamos apčiuopiamos baudos. Minimali - 1 tūkst. zlotų ir 8 baudos taškai. Jei pažeidimas susijęs su papildomais kelio ženklais, sankcijos dar griežtesnės - iki 2 tūkst. zlotų. Profesionaliems vairuotojams tai kritinė riba. Infrastruktūros ministerija pabrėžia, kad draudimo tikslas išlieka aktualus - sumažinti lygiagretaus lenkimo situacijas, kurios trikdo eismą ir kelia saugumo riziką. Tačiau auganti pažeidimų statistika rodo, kad vien teisės normos nepakanka.

Vilkikų draudimo rūšys ir ypatumai

Krovinių vežimas, vilkikai, jų draudimas - tai terminai, skirti ne tik siauram specialistų ratui. Ne kartą ir ne du teko girdėti apie į avarijas patekusius vilkikus, nukentėjusius ar prarastus krovinius. Šiuo metu vežėjams, kurie, pavyzdžiui, yra „Linavos“ nariai, privalomas vienas - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD). Vežėjai turi teisę savanoriškai sudaryti ar nesudaryti kitų draudimo rūšių sutartis, aptarti sąlygas ir išlygas derybose su draudikais prieš sudarydami tam tikro neprivalomo draudimo sutartis.

Privalomasis draudimas: TPVCAPD

TPVCAPD yra privalomasis draudimas, apdraudžiantis žalą, kurią transporto priemonės valdytojas gali sukelti tretiesiems asmenims. Velkant priekabą (ar kitą transporto priemonę) ir atsitikus įvykiui, kai užkabinama kita transporto priemonė, dažnai kyla klausimų, kuri transporto priemonė yra atsakinga už įvykį. Primename, kad velkant priekabą ar kitą transporto priemonę ir jei nebuvo nutrūkusi jungtis, už žalą, sukeltą tretiesiems asmenims, atsako velkančiosios transporto priemonės draudimas (vilkiko draudimas). Jeigu pildysite eismo įvykio deklaraciją ir nurodysite kaltininką velkamąją transporto priemonę, draudimo žala nebus atlyginama.

Didžiausi finansiniai sunkumai kyla dėl negailestingai didėjančių TPVCAPD su „žaliąja kortele“ įkainių. Vežėjai tiek neuždirba, kad galėtų sumokėti kartais net astronomines draudimo įmokas (pvz., 90 000 Lt metinę įmoką už vieną vilkiką). Esamas įstatymas ir Lietuvos bankas (draudimo priežiūros institucija) visiškai nereglamentuoja kriterijų, į kuriuos draudikai turi atsižvelgti nustatydami šio draudimo įmokas, skirtingai nei Italijoje ar kaimyninėse ES šalyse. Dabartinis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas leidžia draudikams neatsižvelgti į tai, ar draudimo įkainis nėra per didelė finansinė našta privalančiam apsidrausti asmeniui, įskaitant vežėjus. „Linavos“ vadovai akcentavo, kad kaimyninių šalių vežėjai už privalomąjį CA draudimą retai kada moka daugiau nei 1000-1200 eurų.

Nuo 2002 m. iki tam tikro laikotarpio draudikai Lietuvoje surinko per 3 mlrd. Lt TPVCAPD įmokų iš priverstinių draudėjų, ir vos pusę iš jų išmoka kaip kompensacijas už žalas asmenims ir transporto priemonėms dėl eismo įvykių. Pavyzdžiui, 2012 m. I pusmetį net 44 proc. surinktų draudimo įmokų buvo panaudota ne kompensacijoms už žalas, o kitiems tikslams. Išmokėti 56 proc. surinktų TPVCAPD įmokų, todėl Lietuvoje su šiuo draudimu susijusios bet kokio pobūdžio bendros „sąnaudos“ 2012 m. I pusmetį sudarė apie 44 proc. Draudikai skundžiasi didelėmis su šiuo draudimu susijusiomis veiklos sąnaudomis, nors Europos šalių su TPVCAPD susijusių sąnaudų vidurkis siekia 20 proc.

Siekiant sumažinti šio draudimo įmokas, būtina pakeisti visą TPVCAPD sistemą. LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 4 dalis trumpai nustato, kad: „Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas“. Taigi draudikų laisvė nustatyti įmokų dydžius yra absoliuti, o tai akivaizdžiai prieštarauja visuomenės bendrajam interesui. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, privalo deramai reglamentuoti šių įmokų nustatymą, įpareigoti visas Lietuvos teritorijoje veikiančias negyvybės draudimo bendroves sudaryti TPVCAPD sutartis su vartotojais, įvesti draudikams privalomas objektyvias visuomenei suprantamas tvarkas, nuolaidų ir priemokų taikymo kriterijus. Valstybėms narėms paliekama laisvė pasirinkti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemą ir ją įgyvendinančias priemones.

Draudimo įmoka labiausiai priklauso nuo to, kuriose valstybėse yra naudojama transporto priemonė: ar tik Lietuvoje, ar Baltijos šalyse, ar kitose užsienio valstybėse. Tarptautinę veiklą vystančių įmonių ši įmoka didesnė nei dirbančių tik mūsų šalyje. Kitas svarbus kriterijus, skaičiuojant draudimo įmoką - transporto priemonės tipas ir naudojimo pobūdis. Be to, kaip ir lengvųjų automobilių atveju, itin svarbu vairuotojo drausmingumas. Būtent šie kriterijai lemia draudimo įmoką. Mažiausia įvykių fiksuojama savo saugumu besirūpinančiose bendrovėse: jos paiso vairuotojų darbo ir poilsio režimo, yra parengusios tvarkas, kaip elgtis nutikus įvykiui užsienyje. Visa tai lemia, kad kai kurios įmonės patiria gerokai mažiau įvykių, taigi draudimo sąlygos joms palankesnės.

Yra skirtumų važiuojant į ES ir NVS šalis, pvz., ES šalių vežėjams, vykstantiems į NVS, reikalingas TPVCAP draudimas su vadinamąja žaliąja kortele arba būtina įsigyti NVS valstybės narės TPVCAP pasienio draudimą, prieš įvažiuojant į konkrečių NVS valstybių narių teritorijas. Be to, draudimo padengimo sumos NVS valstybėse labai mažos, lyginant su ES valstybėmis narėmis, todėl vežėjai labai rizikuoja. Sukėlus eismo įvykį, išmokamos kompensacijos nukentėjusiems asmenims turtui nepakaks, vežėjams dideles sumas teks mokėti patiems. „Linava“ jau sprendžia šią problemą - rengia LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas.

Eismo įvykyje sugadintos / sunaikintos transporto priemonės remonto išlaidas arba kompensaciją už sunaikinimą apskaičiuoja draudikų atstovai arba nepriklausomi žalų įvertinimo ekspertai. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos tokios maksimalios išmokos: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Turtas šiuo atveju yra ir transporto priemonė.

Savanoriškieji draudimai: KASKO, CMR, Krovinių, Kelionių

KASKO draudimas

Transporto priemonių KASKO draudimas - savanoriškas transporto priemonės draudimas, atlyginantis nuostolius draudėjui, kurių patiriama dėl eismo įvykio, transporto priemonės vagystės ar apiplėšimo, trečiųjų asmenų tyčinės veikos ir stichinių nelaimių. KASKO draudimo atveju, kadangi jis savanoriškas, išmokamų sumų dydžius galima suderinti su draudiku ir nustatyti didesnius, prieš sudarant KASKO draudimo sutartį.

CMR draudimas

CMR draudimu apdraudžiama krovinių vežėjo automobiliais civilinė atsakomybė ir atlyginami tarptautiniais maršrutais gabenamo krovinio savininko patirti nuostoliai dėl vežėjo kaltės. Vežėjo atsakomybę reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (1956 m. CMR konvencija su papildymais). Lietuvoje tarptautinius krovinių vežimus keliais reglamentuoja ir tarpvalstybiniai dvišaliai susitarimai, Civilinis kodeksas, susisiekimo ministro įsakymai, kai kurios Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys ir susitarimai. CMR draudimu apdraudžiamas ne krovinys, o vežėjo civilinė atsakomybė. Pagrindinė sąlyga, kad nuostoliai būtų atlyginti, būtina įrodyti vežėjo kaltę. Aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti pats draudikas.

CMR draudimo įvykiu laikytinas ir krovinio gavėjo įrašas važtaraštyje apie netinkamą krovinio pristatymą, apgadinimą, trūkumą, taigi ne tik eismo įvykis ar krovinio vagystė. Dažnai pamirštama, kad šis draudimas riboja vežėjo maksimalų atsakomybės dydį (kompensacija negali viršyti 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. apie 32 Lt už 1 kg), todėl, prieš gabenant krovinį, „Linavos“ nariams - vežėjams ir užsakovams rekomenduojame pasidomėti, ar krovinys apdraustas krovinių draudimu, o jei ne - ar krovinio savininkui pakanka tik CMR draudimo. Vežėjas su draudiku gali susitarti ir dėl didesnės vežėjo atsakomybės ribos, keičiančios 8,33 SDR, jei krovinio vertė ar papildoma krovinio vertė privalo būti atitinkamai deklaruota ir sumokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas. Kadangi atsakomybės ribojimas tiesiogiai priklauso nuo gabenamo krovinio svorio, labiausiai rizikuoja lengvų, bet brangių krovinių savininkai. CMR draudimas neatmeta galimybės, pvz., krovinio siuntėjui / gavėjui / vežėjui papildomai apdrausti krovinį, nepaisant to, kad vežėjo civilinė atsakomybė apdrausta.

Dažnai vežėjai netinkamai įformina įvykį, nes turi greitai nugabenti krovinį - vairuotojai pasirašo įvykio deklaraciją nepasikonsultavę su draudikais. „Linava“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos draudikų asociaciją, prašydama keisti ydingus CMR draudimo taisyklių straipsnius, kuriuose kalbama apie „saugomas aikšteles“, „transporto priemonės su kroviniu ir (arba) dokumentų palikimą be priežiūros“, o individualiose CMR draudimo sutartyse / taisyklėse įrašyti konkrečias vežėjui tinkamas pakelės stovėjimo aikšteles (su adresais).

Krovinių draudimas

Krovinių draudimas - savanoriško draudimo rūšis, sauganti krovinio savininką nuo nuostolių, kuriuos gali patirti dėl krovinio sugadinimo arba jo dalinio ar visiško praradimo vežant. Krovinių draudimas priskiriamas turto draudimui, nes draudžiamas krovinio savininko turtas, jo gabenimo metu. Rizikos, pvz., krovinio vagystė, eismo įvykis, gaisras ir kt., jei dėl jų sugadinamas ar sunaikinamas krovinys, suderinamos tarp draudėjo ir draudiko ir nustatomos sąlygos, išlygos, suderinami konkretūs įvairių žalų kompensavimo dydžiai. Draudimo sutartyje numatytas žalas atlygins draudikas. Krovinio draudėju gali būti krovinio savininkas, vežėjas, ekspeditorius, kiti asmenys.

Krovinių draudimo įmokos dydis priklauso nuo krovinio gabenimo maršruto, krovinio tipo, transportavimo priemonių, perkrovimų skaičiaus, besąlyginės išskaitos (franšizės) dydžio, krovinio vertės ir draudimo apsaugos. Dažnai krovinių draudimo įmokos sudaro nuo 0,07 proc. (ilgalaikėse krovinių draudimo sutartyse) iki apie 1 proc. Galimas visų rizikų draudimas (draudžiama nuo visų rizikų, išskyrus neišvardytas draudimo taisyklių nedraudžiamųjų įvykių sąraše).

Kelionių draudimas

Kelionių (medicininių išlaidų vykstančiųjų į užsienį) draudimas - savanoriškas, todėl vežėjas gali susitarti su draudiku dėl įvairių draudimo sąlygų, sumų, išlygų. Atsitikus draudžiamajam įvykiui reikia tiksliai laikytis sutarties sąlygų ir atkreipti dėmesį į išlygas.

Bendros tendencijos ir iššūkiai

Per pastaruosius penkerius metus tarptautinių krovininių automobilių žalų dažnis pastebimai sumažėjo nuo 61 proc. (2011 m.) iki 42 proc. (2015 m.). Tai lėmė vežėjų taikomos papildomos priemonės saugumui kelyje užtikrinti - ugdant vairuotojus, diegiant papildomas šiuolaikines IT technologijas ar tiesiog įsigyjant naujus vilkikus, kurie užtikrina didesnį saugumą kelyje dėl esamų saugumo techninių sprendimų. Tačiau vidutinė žala ženkliai kyla - 2015 m. šis rodiklis išaugo net 24 proc.

Visa informacija apie vairuotojų „nuotykius“ Lietuvos ir užsienio šalių keliuose disponuojančio Draudikų biuro specialistai savo ruožtu patikino, kad nei viena draudimo kompanija iš šios veiklos pelno negauna. Ginčai šia tema amžini - vežėjai skundžiasi, kad moka labai daug, o draudikai - kad to nepakanka visoms žaloms kompensuoti. Lietuvos banko skelbiamos ataskaitos liudija, kad per pirmąjį 2012 m. ketvirtį ne gyvybės draudimo įmonių veikla (čia dominuoja transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas bei kasko) buvo nuostolinga - „minusas“ siekė beveik 3 mln. Lt.

Draudiminių įvykių dažnio statistika liudija, kad Estijoje jis svyruoja apie 15 proc., Latvijoje - apie 20 proc., panašiai Lenkijoje, o Lietuvoje - kone dvigubai daugiau - apie 40 proc. Tai reiškia, kad iš 100 vilkikų 40 patenka į avarijas. Tai iš dalies paaiškina, kodėl skiriasi draudimo polisų kainos.

tags: #unkiojo #transporto #vilkiku #draudimus