Teisės ir pareigos eismo įvykio metu: vairuotojų ir darbdavių aspektai

Kelių eismo taisyklės (KET) yra privalomos praktiškai kiekvienam vairuotojui. Tačiau, įvykus eismo įvykiui, svarbu žinoti ne tik bendrąsias taisykles, bet ir specifines teises bei pareigas, kurios gali kilti tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksmus po eismo įvykio, atsakomybę už pasišalinimą iš įvykio vietos bei draudimo rizikos valdymo ypatumus.

Eismo įvykis ir jo apibrėžimas

Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Svarbu pažymėti, kad žalos padarymas nėra privalomas eismo įvykio pripažinimui - pakanka, kad būtų sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Europos Teisingumo Teismas (ETT) yra išaiškinęs, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės.

Veiksmai įvykus eismo įvykiui

Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant užtikrinti saugumą ir tinkamai užfiksuoti aplinkybes:

• Nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, įjungti avarinę šviesos signalizaciją. Jeigu jos nėra arba ji sugedusi, pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Taip pat pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti įvykio vietoje.
• Neleisti keistis eismo įvykio aplinkybėms (kiek tai nekelia pavojaus eismui) ir saugoti eismo įvykio pėdsakus, ypač tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija.
• Imtis prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
• Įsitikinti, ar eismo įvykyje nežuvo ar nėra sužalotų asmenų. Jeigu yra sužeistų ar žuvusių, būtina pranešti apie eismo įvykį policijai (trumpuoju pagalbos telefonu 112) ir imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
• Apgadinus atitvarus, kelio ženklus, stulpus ar kitus kelio objektus, privaloma pranešti policijai ir užregistruoti eismo įvykį.
• Jei eismo įvykio metu transporto priemonė sugadinta taip, kad su ja negalima važiuoti, negalima arba nesaugu tai daryti, sugadinto turto savininkas turėtų pasirūpinti transporto priemonės pašalinimu iš įvykio vietos. Jei jis to negali padaryti, policija pašalina transporto priemonę (išgabena į transporto priemonių saugojimo aikštelę).

Kada kviesti policiją?

Eismo įvykio dalyviai privalo kviesti policiją, jeigu:

• žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
• įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės;
• šalys nesutaria dėl aplinkybių;
• jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz., nuverstas stulpas ar tvora, partrenktas gyvūnas).
• turima pagrįstų įtarimų, jog įvykio dalyviai gali būti apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų.

Vairuotojui partrenkus gyvūną, kadangi gyvūnai yra kažkieno nuosavybė (valstybės ar privačių asmenų) ir dažnai jų savininko įvykio vietoje nebūna, apie tokį eismo įvykį būtina informuoti policiją.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, jo metu padaryta tik turtinė žala ir sugadinto turto savininkas yra eismo įvykio vietoje, tuomet policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Šiais atvejais dalyviai privalo užpildyti Eismo įvykio deklaraciją (EĮD).

Popierinė eismo įvykio deklaracija

• EĮD blanką patartina vežiotis automobilyje. Jį galite atsispausdinti patys, gauti degalinėse ir draudimo įmonėse.
• Jei nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės EĮD, aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir aplinkybės patvirtinamos dalyvių parašais.

Elektroninė eismo įvykio deklaracija

Modernėjant technologijoms, sukurta nemokama programėlė, leidžianti pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone, adresu www.draudimoivykiai.lt. Pildant elektroninę EĮD formą kyla mažiau nesusipratimų, nes programėlė palengvina pildymą, automatiškai užpildo dalį duomenų ir nurodo pildymo eigą.

Elektroninėje deklaracijoje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje: nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas. Užpildžius elektroninę EĮD, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.

Svarbiausi EĮD punktai

EĮD būtina pildyti atidžiai, užpildant visus punktus, nes žalos administravimo procese yra svarbi visa EĮD užpildyta informacija. Esminiai EĮD punktai yra:

• eismo įvykio data ir laikas;
• vieta;
• įvykyje dalyvavusių transporto priemonių duomenys (markė, modelis, valstybinis registracijos numeris, jei transporto priemonė tokį turi);
• informacija apie draudimą (eismo įvykio dalyvio civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris);
• įvykyje dalyvavusių vairuotojų duomenys (rekomenduotina eismo įvykio dalyviams įsitikinti šios informacijos teisingumu - galima paprašyti kito vairuotojo parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą);
• fiksuotos eismo įvykio aplinkybės, nubraižyta schema.

Jei eismo įvykio kaltininkas vairavo kitoje valstybėje registruotą transporto priemonę, rekomenduotina nukentėjusiam asmeniui nufotografuoti kaltininko turimus draudimo dokumentus bei jo vairuotą transporto priemonę. Eismo įvykio dalyviai turi būtinai pasirašyti EĮD, o atsakingas už sukeltą įvykį asmuo - parašu patvirtinti savo atsakomybę.

Svarbi pastaba: jei eismo įvykis sukeltas su transporto priemonių junginiu (pvz., vilkiku su prikabinta puspriekabe), tačiau puspriekabė prieš eismo įvykį neatsikabino, pildant EĮD, būtina nurodyti kaltininko vairuoto vilkiko duomenis, o ne puspriekabės.

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir atsakomybė

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų. Tai veika, kai asmuo, suprasdamas arba turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, jog kliudė kitą transporto priemonę, objektą ar asmenį, palieka įvykio vietą, nesilaikydamas KET reikalavimų.

Baudos už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (pagal ANK 426 str.):

• Kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir žala neviršija 750 Eur: bauda nuo 600 iki 1 100 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
• Kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir žala neviršija 750 Eur: bauda nuo 850 iki 2 000 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
• Kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir žala viršija 750 Eur: bauda nuo 1 000 iki 2 000 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
• Kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir žala viršija 750 Eur: bauda nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Nusižengimas - pasišalinimas iš eismo įvykio vietos - padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia ir nori padaryti nusižengimą. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos išvažiuoja sąžiningai klysdami. Tokiais atvejais, nors pareigūnui gali būti „neįdomu“, ar vairuotojas pajuto apgadinęs svetimą turtą, svarbu, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Patartina į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais.

Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 dienų nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui.

Draudikų vaidmuo ir draudimo rizikos valdymas

Bendravimas su draudikais po įvykio

Po eismo įvykio nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę arba į LR transporto priemonių draudikų biurą (toliau - Biuras), jei kaltininkas buvo nedraustas. Kreipiantis, jei buvo pildoma EĮD, ji turi būti pateikta kartu su kreipimusi, nes ji yra eismo įvykio faktą patvirtinantis dokumentas.

Eismo įvykio kaltininkas turi pareigą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei, apdraudusiai jo civilinę atsakomybę. Tačiau kaltininkui nereikia atskirai pranešti savo draudimo bendrovei, jei buvo užpildyta elektroninė EĮD.

Draudiko pareiga yra nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja EĮD.

Draudimo rizikos padidėjimas ir darbdavių atsakomybė

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, nesusimąstydami apie galimas pasekmes, jei toks asmuo padarys eismo įvykį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui suteikiama teisė, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti ir apžiūrėti transporto priemonę.

Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.

Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas draudikui turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Tokiu atveju, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuris numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į suteikiamą draudimo apsaugą ir prisiimamus įsipareigojimus, bei siekiant nepažeisti draudėjo interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti didesnę draudimo įmoką. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą, pvz., dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.

Vis dėlto, teismų praktika rodo, kad draudimo rizikos padidėjimas vertinamas individualiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teismas, nustatydamas draudimo išmokos dalies grąžinimą, atsižvelgia į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su rizika, nustatyta remiantis atskleistomis aplinkybėmis, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Dažniausios vairuotojų klaidos po eismo įvykio

Vairuotojai po eismo įvykio dažnai daro klaidas, kurios gali apsunkinti žalos atlyginimo procesą:

• Neužpildyta EĮD: Eismo įvykio dalyviai išsiskirsto neužpildę EĮD, nors tai yra privaloma tam tikrais atvejais.
• Nepakankamas įvykio fiksavimas: Nenufotografuojama eismo įvykio vieta, transporto priemonės ar sugadintas kitas turtas. Ypač svarbu nufotografuoti kaltininko transporto priemonę, aiškiai užfiksuojant valstybinį registracijos numerį (jei toks yra), ypač, kai įvykis sukeliamas neregistruotinomis transporto priemonėmis.
• Netikslus informacijos užpildymas: Dėl streso ar patirties stokos, netiksliai užpildoma informacija EĮD.
• Skubotas kaltės prisiėmimas: Nepatyrę vairuotojai, neįsigilinę į eismo įvykio situaciją, iš karto prisiima atsakomybę, tačiau vėliau bando pakeisti situaciją, kas yra sudėtinga, nes EĮD jau pasirašyta.
• Klaidingų duomenų nurodymas: Jei eismo įvykis sukeliamas transporto priemonių junginiu, nurodomi puspriekabės duomenys, o ne vilkiko.

tags: #po #nelaimes #kelyje #vairuotojams #ir #ju