Dygliuotos padangos Europoje: kur leidžiamos ir kur draudžiamos?

Kiekvienais metais artėjant žiemai, vairuotojai susiduria su svarbiu klausimu: kokias padangas pasirinkti, kad kelionės būtų saugios ir nepriekaištingos? Ypač daug diskusijų ir neaiškumų kyla dėl dygliuotų padangų naudojimo. Nors jos suteikia puikų sukibimą ant ledo ir suspausto sniego, daugelyje Europos šalių jų naudojimas yra ribojamas arba visiškai draudžiamas.

Dygliuotos padangos ant ledu padengto kelio veikia žymiai geriau nei nedygliuotos. Jos tarsi nagais įsikimba į ledinį paviršių, kuris automobiliui nesiūlo jokios gyvybiškai svarbios trinties, ir užtikrina trumpesnį stabdymo kelią bei geresnį stabilumą posūkiuose.

Dygliuotų padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje

Lietuvoje dygliuotos padangos yra leidžiamos tik žiemos sezonu, nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. (kitur minima iki balandžio 9 d. arba balandžio 1 d.). Šis laikotarpis nustatytas siekiant apsaugoti kelio dangą nuo pažeidimų, kuriuos sukelia metaliniai dygliai, taip pat siekiant užkirsti kelią galimiems pavojams kitoms transporto priemonėms, kurioms dygliai gali iškristi. Važiuojant su dygliuotomis padangomis, privaloma ant automobilio galo pritvirtinti specialų skiriamąjį ženklą - baltą lygiakraštį trikampį su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Šis ženklas informuoja kitus eismo dalyvius apie specifines automobilio su dygliuotomis padangomis valdymo ypatybes, ypač ant slidžios dangos. Jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, lipduką būtina nuimti, kad nebūtų klaidžiojami kiti vairuotojai.

Lengvo lydinio ratlankis deformuojamas ar net lūžta. Nuo lapkričio 10-osios visi viešajame eisme dalyvaujantys automobiliai, kurių bendroji masė mažesnė nei 3,5 tonos, privalo vasarines padangas pakeisti į žiemines. Šis reikalavimas negalioja motociklams - jie ištisus metus į techninę apžiūrą gali būti pristatyti (atgabenti ant priekabų ar furgonuose) su įprastinėmis padangomis.

Nesilaikant šių reikalavimų - naudojant dygliuotas padangas ne sezono metu ar nepažymėjus automobilio atitinkamu lipduku - gali būti skiriamos baudos. Policija primena, kad jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, lipduką būtina nuimti, kad nebūtų klaidžiojami kiti vairuotojai.

Dygliuotų padangų naudojimo apribojimai ir draudimai kitose Europos šalyse

Kelionės automobiliu po Europą žiemos metu reikalauja atidumo ir žinių apie vietinius kelių eismo taisyklių ypatumus. Daugelyje šalių dygliuotos padangos yra arba visiškai draudžiamos, arba jų naudojimas yra griežtai ribojamas tam tikrais laikotarpiais ar konkrečiose vietovėse.

Šalys, kuriose dygliuotos padangos draudžiamos

• Vokietija
• Nyderlandai
• Belgija
• Čekija
• Vengrija
• Lenkija
• Kroatija
• Rumunija
• Bulgarija
• Portugalija
• Kipras
• Graikija
• Airija
• Malta

Šiose šalyse, net ir esant itin slidžiam keliui, dygliuotos padangos nėra leidžiamos. Tai dažnai siejama su siekiu apsaugoti kelių dangas, sumažinti triukšmo taršą ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems eismo dalyviams. Ironiška situacija: žieminių padangų naudojimas visoje šalyje nėra privalomas, tačiau kai kuriose šalies vietose pastatomi kelio ženklai, įspėjantys apie tai, kad automobilis turi būti apautas žiemai skirtomis padangomis.

Ir JAV yra regionų, kur kelius padengęs ledas gali nebijoti padangų dyglių kirčių. Pavyzdžiui, Minesotoje ir Viskonsine žiemos būna baltos ir šaltos, bet dygliuotas padangas ten nešioja tik specialusis transportas (pavyzdžiui, pašto furgonai) ir, aišku, tų valstijų svečiai.

Šalys, kuriose dygliuotos padangos leidžiamos su apribojimais

• Austrija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d. Vairuojant su jomis, taikomi greičio apribojimai (iki 100 km/val greitkelyje ir 80 km/val kituose keliuose), privaloma prie automobilio pritvirtinti ženklą „Dygliuotos padangos“.
• Šveicarija: Nors įstatymas tiesiogiai neprivalo montuoti žieminių padangų, vairuotojas atsako už tinkamą transporto priemonės paruošimą pagal oro sąlygas. Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d. Nuo 2024 metų spalio mėnesio tik 3PMSF (kalnų simboliu su snaige) pažymėtos padangos bus priimamos kaip žiemos padangos.
• Italija: Dygliuotos padangos draudžiamos nuo gegužės 1 d. Tačiau kai kuriuose regionuose, pvz., Pietų Tirolio provincijoje (A22, Brenner - Affi ruožas), jų naudojimas gali būti ribojamas ar draudžiamas tam tikru laikotarpiu. Val d'Aosta ir Brennerio greitkelyje, Pietų Tirolio regione (A22, Brenner - Affi ruožas), žiemos padangų naudojimas yra privalomas nuo spalio 15 d.
• Prancūzija: Daugelyje regionų, ypač kalnuotose vietovėse, gali būti reikalaujama naudoti žieminę įrangą. Dygliuotos padangos leidžiamos tik tam tikrais laikotarpiais ir dažnai reikalauja specialaus ženklinimo. Vairuotojai, tiek vietiniai, tiek užsieniečiai, privalo įrengti savo transporto priemonę žiemos įranga 34 departamentuose, kuriuose tai reikalauja prefektai. Žiemos padangos privalomos ant kelių, padengtų sniegu, ledu ar apledėjusiais keliais, ir jos turi būti sumontuotos ant visų keturių ratų.
• Estija: Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Išimties tvarka - iki balandžio 30 d., esant žiemos sąlygoms. Nuo 2022 metų gruodžio Estijoje taip pat nebegalima naudoti demisezoninių padangų žiemą, nebent jos yra pažymėtos kalno ir snaigės simboliu. Minimalus padangų protektoriaus gylis turi būti 3 mm, pageidautina - bent 4-5 mm. Naudojant netinkamas padangas, bauda gali siekti iki 80 eurų, sukėlus pavojingą situaciją - iki 400 eurų ir teisės vairuoti atėmimą iki šešių mėnesių.
• Latvija: Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Nuo šių metų draudžiama žiemos metu važinėti demisezoninėmis padangomis, kurios pažymėtos tik M+S simboliu. Padangos turi būti arba skirtos būtent žiemai, arba M+S, tačiau kartu pažymėtos ir kalno su snaige simboliu. Minimalus protektoriaus gylis - 4 milimetrai. Naudojant netinkamas arba „plikas“ padangas, policija vairuotojams skiria įspėjimą arba baudą nuo 15 iki 55 eurų.
• Suomija: Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki Velykų. Minimalus protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 3 mm.
• Norvegija: Nuo lapkričio 1 d. (šiaurėje - nuo spalio 15 d.) iki Velykų leidžiama vairuoti su dygliuotomis padangomis, tačiau didžiuosiuose miestuose (Osle, Bergeno regione) taikomas papildomas aplinkosaugos mokestis. Pietų ir centrinėje Norvegijoje draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo pirmojo pirmadienio po antros Velykų dienos iki spalio 31 d. Nordlando, Tromso ir Finmarko regionuose dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas nuo kovo 1 iki spalio 15 d.
• Švedija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. Tačiau kai kuriose gatvėse jos nėra laukiamos, o tam tikrais atvejais gali būti taikomi greičio apribojimai. Žieminės padangos privalomos naudoti nuo gruodžio 1 d. iki kovo 31 d., jų protektoriaus gylis turi būti ne mažiau kaip 3 mm (transporto priemonių, kurių masė viršija 3,5 t - ne mažiau kaip 5 mm).
• Danija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo lapkričio 1 d. Minimalus padangų protektoriaus gylis turi būti 3 mm.
• Islandija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo lapkrio 1 d. iki balandžio 14 d.
• Didžioji Britanija: Leidžiama naudoti ir sniego grandines ir dygliuotas padangas, jei oro sąlygos reikalauja tokių priemonių. Padangas reikėtų pakeisti pakitus oro sąlygomis, kad kelio danga nebūtų gadinama.
• Andora: Įstatymai nenumato privalomo žieminių padangų naudojimo, tačiau bagažinėje vertėtų turėti grandines ratams.

Svarbu paminėti, kad net ir šalyse, kur dygliuotos padangos yra leidžiamos, gali būti taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, greičio apribojimai, privalomas specialaus lipduko klijavimas ant automobilio ar draudimas važiuoti tam tikromis gatvėmis (pvz., išklotomis trinkelėmis).

Techniniai reikalavimai ir ženklinimas

Nepriklausomai nuo šalies, visiems automobiliams, naudojantiems žiemines padangas, keliami tam tikri techniniai reikalavimai. Visų pirma, svarbus yra protektoriaus gylis. Nors minimalus leistinas gylis Lietuvoje yra 3 mm, specialistai rekomenduoja jį tikrinti reguliariai ir atsižvelgti į oro sąlygas, nes per didelis nusidėvėjimas ženkliai sumažina sukibimą su kelio danga. Kitose šalyse reikalavimai skiriasi: Latvijoje minimalus protektoriaus gylis yra 4 mm, Austrijoje radialinių padangų - 4 mm, diagonalinių - 5 mm.

Padangų ženklinimas

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų ženklinimą. Padangos, pažymėtos M+S (Mud+Snow) simboliu, yra skirtos važiuoti purvo ir sniego sąlygomis. Tačiau nuo 2024 m. daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją ir Latviją, šis ženklinimas nebelaikomas pakankamu žiemos sąlygoms. Reikalaujama, kad padangos turėtų ir 3PMSF (Three Peak Mountain Snowflake) simbolį - kalno su snaige atvaizdą. Šis simbolis garantuoja, kad padanga atitinka griežtesnius žiemos eksploatacijos standartus. Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Slovakijoje padangos turi turėti privalomą "alpinį" simbolį.

Vairuotojai, planuojantys keliones į užsienį, turėtų iš anksto pasidomėti konkrečios šalies reikalavimais, kad išvengtų baudų ir užtikrintų saugią kelionę.

Dygliuotų padangų poveikis kelių dangai ir aplinkai

Dygliuotos padangos gadina asfalto ir betono dangas. Jų daroma žala yra matoma plikomis akimis ir būtent dėl to daugybė valstybių jas uždraudė. Padangos dyglį įprastai sudaro dvi medžiagos - labai kieta šerdis dažnai yra pagaminta iš volframo karbido, o ją supa minkštesnis metalas. Volframo karbido dygliai ne šiaip braižo asfaltą, o jį kapoja mažais, bet labai greitais ir dažnais kirčiais. Tarsi koks labai mažas smūginis grąžtas. Galite įsivaizduoti, kad dygliai - tai tarsi maži kaltai, kurių kietumui asfaltas negali prilygti.

Aišku, padangos dyglys yra visai mažas. Tačiau vienoje padangoje dyglių yra labai daug ir automobiliui riedant jie dideliu greičiu daužo asfaltą. Su laiku milijonai tokių smūgių išjudina ir pakankamai dideles asfalto dangos daleles, kurios tuomet pradeda judėti ir dilti su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Prasidėjęs procesas tęsiasi ir tada, kai keliu važiuoja automobilis su nedygliuotomis padangomis - išklibintas dangos daleles toliau judina ir trina visos transporto priemonės. Be to, atsivėrusias duobeles užpildo vanduo, kuris tuomet suledėja ir dar labiau plėšo asfaltą, gilindamas jo žaizdas.

Vienas-kitas automobilis su dygliuotomis padangomis didelės žalos kelio dangai nepadaro, ypač jei asfaltas yra kokybiškas, tačiau šimtai ar tūkstančiai automobilių sukelia žymią asfalto eroziją. Juk visi tie dyglių kirčiai koncentruojami į dvi vėžias, kurios dėvisi labai sparčiai - viršutinis dangos sluoksnis, vaizdžiai tariant, yra sušaudomas, o tada sudyla į dulkes. Ir taip, kadangi asfaltą sudaro nemažos dalelės, dygliuotų padangų sukeltos erozijos gylis yra daug didesnis nei vidutinis dyglio ilgis.

Dygliuotų padangų sukeliamą eroziją galima pamatyti jau po kelių žiemų, ypač jei asfaltas ilgesnį laiką būna nepasidengęs ledu. Kietų dyglių kirčiai suformuoja į išgraužas panašias duobeles, kurios jungiasi į ilgus mikro-kanjonus. Kai tik dyglių sukelta asfalto erozija pažengia toliau ir tos duobės tiek šiek išsiplečia, jų kraštus ima trupinti ir paprastos visos padangos.

Negana to, dygliuotų padangų priešininkai turi ir kitų argumentų. Tas mechaninis asfalto žalojimas kelia dulkes, kurios potencialiai gali būti žalingos žmogaus sveikatai. Be to, dygliuotos padangos kelia daugiau triukšmo (maždaug 3-5 decibelais).

Galimos problemos ir atsakomybė

Nesilaikant taisyklių dėl padangų naudojimo, gali kilti ne tik administracinės sankcijos (baudos), bet ir rimtesnių problemų. Įvykus eismo įvykiui, jeigu nustatoma, kad transporto priemonė buvo su netinkamomis padangomis (pvz., vasarinėmis žiemą, arba dygliuotomis ne sezono metu), draudimo bendrovės gali sumažinti arba visiškai atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tai ypač aktualu, jei netinkamos padangos prisidėjo prie nelaimės.

Be to, automobilis, naudojantis dygliuotas padangas, privalo būti pažymėtas atitinkamu lipduku. Šio lipduko nebuvimas gali sukelti ne tik baudą, bet ir nepatogumų įvykus eismo įvykiui, kuomet gali kilti klausimas dėl atsakomybės pasiskirstymo tarp eismo dalyvių. Pavyzdžiui, Lietuvoje už važiavimą automobiliu, kurio padangos yra itin nusidėvėjusios ar vasarinės ne sezono metu, gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų. Be to, sukėlus eismo įvykį, gali negalioti privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga. Vokietijoje baudos skiriamos ne tik automobilio vairuotojui (nuo 60 iki 120 eurų), bet ir savininkui (75 eurų).

Alternatyvos dygliuotoms padangoms

Nors dygliuotos padangos yra efektyvios ant ledo, jos kelia triukšmą, greičiau dyla ant sauso asfalto ir yra draudžiamos daugelyje šalių. Alternatyva joms - kokybiškos, tinkamai pažymėtos (3PMSF simboliu) nedygliuotos žieminės padangos. Tokios padangos, pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio ir turinčios gilių lamelių, užtikrina gerą sukibimą su sniegu ir šlapia danga, o taip pat yra tylesnės ir mažiau kenkia keliui. Ant šilto asfalto minkšta žieminių padangų guma dyla gerokai greičiau. Kieto gumos mišinio žieminės padangos rekomenduojamos vairuotojams, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose, daugiausia keliaujantiems gerai prižiūrimais magistraliniais keliais ar nuolat vykstančiais į pietines Europos valstybes. Jų sukibimas geriausias su sausa ar drėgna kelio danga, tačiau prastesnis, kai važiuojama ant ledo ar sniego.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, rekomenduojama naudoti ir vadinamuosius „sniego kojines“ - tekstilės gaminius, apgaubiančius padangas, siekiant pagerinti sukibimą ant sniego ir ledo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į universalias padangas (M+S ženklinimu), kurios gali būti naudojamos tiek vasarą, tiek žiemą, tačiau tik tuo atveju, jei jos atitinka ir 3PMSF reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, kai kuriose šalyse toks ženklinimas jau nebėra pakankamas žiemos sezonui. Nuo 2024 m. spalio mėn. Vokietijoje padangos, turinčios tik M+S ženklą, nebetinka žiemos sąlygomis.

Saugios kelionės patarimai

Keliaujant automobiliu Europoje žiemos metu, būtina žinoti ir laikytis vietinių taisyklių dėl padangų naudojimo. Dygliuotos padangos, nors ir suteikia privalumų ant ledo, dažnai kelia daugiau apribojimų nei naudos. Tinkamai naudojamos, jos gali padėti saugiau įveikti slidų kelią ir sumažinti riziką nelaimės atveju. Paprasčiau sakant - dygliuotos padangos ne bėda, bet jų naudojimas turi būti atsakingas ir laikantis įstatymų.

Draudimo bendrovės transporto žalų grupės vadove Guoda Jasaitė paaiškina: tokį vairuotojų pasirinkimą galimai nulėmė vis šiltėjančios žiemos. Pastaruoju metu dygliuotų padangų prireikia vis rečiau, tad naudoti universalias padangas žiemą atrodo gerokai palankiau ir, netgi, racionaliau.

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje net 65% vairuotojų naudoja žiemines padangas, o ne dygliuotas. Populiariausias pasirinkimas - antrus metus naudojamos padangos (37%). 81% vairuotojų renkasi naujas padangas, o tik 14% perka naudotas. Dauguma (nuo 31 iki 60 eurų) už vieną padangą.

Planuojant kelionę žiemą, svarbu atsiminti kelis punktus:

• Planuokite laiką: atidžiai suplanuokite kelionės maršrutą ir laiką, atsižvelgdami į oro sąlygas ir šalių, per kurias keliausite, padangų reikalavimus.
• Patikrinkite padangas: reguliariai tikrinkite padangų protektoriaus gylį ir ženklinimą, įsitikinkite, kad jos atitinka konkrečios šalies reikalavimus.
• Stebėkite kelią: nors dygliuotos padangos gerai laikosi ant ledo, jos nesuteikia absoliučios kontrolės. Būkite atidūs ir prisitaikykite prie kelio sąlygų.
• Atminkite teisės aktus: visada laikykitės nustatyto padangų naudojimo laikotarpio ir kitų reikalavimų.

tags: #valstybes #kuriose #galimos #dygliuotos #padangos