Lietuvos teisinėje sistemoje, paremtoje teisinės valstybės principu, itin svarbi yra asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ši teisė įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje. CPK 2 straipsnis nustato civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektyvios teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, interesus, užtikrinti tinkamą įstatymų taikymą nagrinėjant bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, atkurti teisinę taiką tarp šalių, aiškinti ir plėtoti teisę.
Siekiant užtikrinti efektyvų procesą ir proceso tikslų įgyvendinimą, įstatyme numatytas sankcijų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis institutas. Iš esmės numatyti du pagrindiniai proceso dalyvių drausminimo būdai: nuostolių atlyginimas, atsiradusių dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ir baudos skyrimas.
CPK 95 straipsnio taikymas ir baudos skyrimas
Baudos dydis ir paskirtis
CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Nuo 2011 m. birželio 21 d. įsigaliojo CPK 95 straipsnio 2 dalies pakeitimas (Žin., 2011, Nr. 85-4126), numatantis galimybę iki 50 procentų iš paskirtos baudos skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Tokiu būdu bauda siekiama ne tik nubausti ir sudrausminti piktnaudžiaujantį asmenį, bet ir kompensuoti dėl to nukentėjusiam proceso dalyviui padarytą žalą. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už piktnaudžiavimą procesu, tuomet jam skirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
Bauda yra priteisiama sumokėti į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas turi paskirti atitinkamo dydžio baudą, neviršydamas nustatyto maksimalaus dydžio. Bauda gali būti skiriama ne tik proceso šaliai (ieškovui, atsakovui), bet ir visiems proceso dalyviams (šalims, pareiškėjams, tretiesiems asmenims, atstovams ir kt.). Iki 2011 m. birželio 21 d. CPK pakeitimų bauda galėjo būti paskirta tik proceso šaliai.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai
CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyti piktnaudžiavimo atvejai yra šie:
- Nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas.
- Sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas
Nesąžiningas nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pareiškimas yra pakankamai sunkiai konstatuojamas. Paprastai ieškinio ar kito dokumento pagrįstumas paaiškėja tik teismui ištyrus visas bylos aplinkybes ir priėmus atitinkamą sprendimą. Teismui nusprendus atmesti ieškinį, tai savaime nėra pagrindas pripažinti, kad asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškiant nepagrįstą ieškinį pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog jo ieškinys yra nepagrįstas, tačiau vis tiek jį pareiškia. Konstatuodamas piktnaudžiavimą procesu, teismas privalo įvertinti ir nustatyti pareikšto reikalavimo nepagrįstumą. Jeigu reikalavimas bent iš dalies tenkinamas, nėra pagrindo teigti, kad asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškinį atmetus tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, taip pat nebūtų pripažįstama, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylas, yra argumentavęs, kad „aiškiai nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar apeliantai suvokė arba turėjo suvokti, jog jų atskirasis skundas yra nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Nesąžiningumu negali būti laikomas atskirojo skundo padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą - skundo padavimą - kaip tokį“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-14 nutartis c. b. Nr. 2-1707/2011). Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą.
Nors dažniausiai teismų praktikoje konstatuoti nesąžiningo ieškinio ar kito procesinio dokumento pareiškimo nėra pakankamo pagrindo, pasitaiko, kad asmens piktnaudžiavimas iš bylos aplinkybių yra akivaizdus. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-92/2010).
Sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą
Kitas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis būdas pasireiškia sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Dažniausiai tai būna piktnaudžiavimas nušalinimo teise, nepagrįsti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir pan. Čia taip pat esminė sąlyga yra sąmoningas veikimas, t. y. asmens suvokimas, kad savo veiksmais siekia ne pasinaudoti teisėmis, o sutrukdyti procesui. Teismas kiekvienu atveju turi analizuoti ir nustatyti subjektyviąją veikimo pusę. Asmens sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą nustatomas vertinant asmens asmenines savybes, išprusimą, jo elgesį kitose bylose ir pan. Nors bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese, tačiau sprendžiant klausimą dėl piktnaudžiavimo teisėmis, gali būti vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-08-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40104/2007, pateikė išaiškinimą, kad „piktnaudžiauti procesu galima naudojant procesine nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję.“
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija 2019 m. spalio 29 d. nutartyje pasisakė, kad CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga - piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo.
Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant atsakovei paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumą, buvo atsižvelgta į jos procesinį elgesį po Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria proceso dalyviams pasiūlyta per 14 dienų terminą teismui pateikti visus rašytinius prašymus ir įrodymus. Teismas pažymėjo, kad tokių veiksmų imasi siekdamas užkirsti kelią proceso dalyvių galimybei vilkinti bylos nagrinėjimą. Šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2015 m. gruodžio 7 d.
Po minėtos teismo nutarties priėmimo atsakovė paskutinę nustatyto termino dieną - 2019 m. birželio 25 d. - pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę individualios įmonės vertei nustatyti. Šį prašymą teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė, nurodęs, kad atsakovės teiginius apie tai, jog įmonės veikla buvo sužlugdyta, vertina kaip spekuliacijas ir prielaidas, nepagrįstas jokiais realiai į bylą pateiktais įrodymais. Teismui atmetus prašymą dėl ekspertizės, atsakovė 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą priešieškinį. Būtent šį atsakovės procesinį veiksmą teismas vertino kaip piktnaudžiavimą procesine teise ir pagrindą skirti baudą. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai leido daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovei nebuvo objektyvių priežasčių tikslinti priešieškinį prieš pat paskirtą teismo posėdį. Akivaizdu, kad patikslintų reikalavimų pateikimas, juolab įtraukiant naują proceso dalyvį, turi įtakos bylos nagrinėjimo trukmei, nes byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis - susipažinti su patikslintu procesiniu dokumentu, taip pat pateikti savo atsiliepimus.
Naujausia CPK 95 straipsnio redakcija (įsigaliojusi 2022-12-22)
2022 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XIV-1707 (TAR, 2022, Nr. 2022-26860) buvo pakeistas CPK 95 straipsnis. Ši redakcija apima naujas nuostatas, susijusias su ieškinių, kuriais piktnaudžiaujama dėl visuomenės dalyvavimo veiklos, ankstyvu atmetimu.
Ankstyvo atmetimo procedūra
- Jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl to, kad atsakovas užsiima visuomenės dalyvavimo veikla, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį arba kitame procesiniame dokumente iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios pateikti teismui prašymą taikyti ankstyvo atmetimo procedūrą.
- Gavęs tokį prašymą, teismas, preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas persiunčia jo kopiją ieškovui. Kartu su prašymo kopija teismas ieškovui nusiunčia pranešimą, kuriuo įpareigoja jį ne vėliau kaip per keturiolika dienų raštu pateikti atsikirtimus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, jei tokie įrodymai nebuvo pateikti su ieškiniu. Ieškovas taip pat informuojamas apie galimas pasekmes, jei atsikirtimai nebus pateikti.
- Jeigu ieškovas per nustatytą terminą nepateikia atsikirtimų arba įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, arba teismas, įvertinęs ieškovo atsikirtimus, preliminariai nustato, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovui dėl to, kad jis užsiima visuomenės dalyvavimo veikla, teismas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo ieškovo atsikirtimų gavimo dienos (arba, kai atsikirtimai nepateikiami, nuo termino pabaigos) priima nutartį nagrinėti ieškinį per nustatytą terminą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
- Teismas, priėmęs tokią nutartį, papildomų pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų neatlieka ir nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
Jeigu teismas, gavęs ir įvertinęs atsakovo prašymą ar įvertinęs ieškovo pateiktus atsikirtimus, priima nutartį atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą, ši teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Užstato taikymas
Kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kai užstatą prašo taikyti dalyvaujantis byloje asmuo, šis prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Užstato per teismo nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
Šios nuostatos įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2720 (TAR, 2016, Nr. 2016-26759), ir bus papildytos 2025 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XIV-6347 (TAR, 2025, Nr. 2025-27485).
Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką bankroto administratoriaus atsakomybės atveju
Civilinės atsakomybės draudimas, taip pat administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas priskirtini nuostolių draudimo sutarčiai. Šia sutartimi užtikrinamas tiek žalą patyrusio nukentėjusio asmens nuostolių atlyginimas, tiek ir draudėjo turtinių interesų apsauga, kai nustatoma administratoriaus kaip profesinės veiklos vykdytojo civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai yra reguliuojami privatinės teisės normomis.
Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (Taisyklių) 11.6 punkto turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad šis punktas apima bankroto administratoriaus administracinės ar drausminės, tačiau ne civilinės atsakomybės, atvejus. Tai reiškia, kad pagal Taisyklių 11.6 punktą draudėjo turtiniai praradimai, kuriuos jis galėtų patirti jam pritaikius administracinę ar drausminę atsakomybę, nepatenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą (yra nedraudžiamasis įvykis). Šie turtiniai praradimai neturi jokio ryšio su turtiniais praradimais, kurie atsiranda, kai nustatoma administratoriaus kaip profesinę veiklą vykdančio asmens civilinė atsakomybė. Civilinė, administracinė ir drausminė atsakomybės yra skirtingos, skirtingais teisės aktais sureguliuotos atsakomybės rūšys. Todėl nėra pagrindo Taisyklių 11.6 punkto aiškinti plačiai, t. y. ir kaip apimančio civilinės atsakomybės atvejus.
Nagrinėjamu atveju bankroto administratorei paskirta drausmine tvarka drausminė nuobauda - viešas įspėjimas; nei bauda, nei netesybos nebuvo taikytos. Nuostoliai ieškovei atsirado iš delikto, kai buvo neteisėtai padidinta bankroto administravimo išlaidų sąmata ir administratorė išsimokėjo administravimo išlaidų atlyginimą, o ne dėl drausminės nuobaudos skyrimo draudėjai. Ginčijamą draudimo išmoką sudaro žalos atlyginimas dėl administratorės neteisėtų veiksmų ir jis nėra susijęs su administratorei paskirta drausmine nuobauda. Ši nuobauda neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo nustatymui, nei draudikės mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Taisyklių 11.6 punktą ir juo remiantis pripažinti įvykį nedraudžiamuoju.
Taisyklių 11.3 punktu prie nedraudžiamųjų įvykių taip pat priskirti tyčiniai bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Bankroto administratorės išlaidoms atlyginti sumų išsimokėjimo dienomis galiojo bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto nutarimai, kuriais remiantis lėšos ir buvo išmokėtos. Lėšų išmokėjimo metu šie nutarimai buvo ginčijami teisme, tačiau dar nebuvo priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinti kreditorių komiteto nutarimus. Lėšų išsimokėjimas, kai lėšos išsimokėtos galiojusių kreditorių komiteto nutarimų pagrindu, tie nutarimai buvo ginčijami teisme, bet dar nebuvo nuginčyti, nesudaro pagrindo konstatuoti sąmoningo bankroto administratorės siekio padaryti žalą.
Kreditorių komiteto nutarimai buvo ginčijami teisme, tačiau nebuvo aišku ar akivaizdu, kad jie bus nuginčyti. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius privalo ginti kreditorių interesus. Vykdydama kreditorių komiteto nutarimus, bankroto administratorė buvo įgaliota kreditorių komiteto išsimokėti administravimo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti administratorės tyčios išsimokant administravimo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, teisėjų kolegija sutiko, kad bankroto administratoriui keliami aukštesni šios profesijos rūpestingumo reikalavimai lemia administratoriaus pareigą veikti pamatuotai, atliekant veiksmus, apdairiai įvertinti galimas pasekmes. Kreditorių komiteto nutarimų ginčijimo teisme metu tų nutarimų vykdymas administratorės buvo skubotas, nelaukiant teismo procesinių sprendimų priėmimo, kuriais buvo patikrintas kreditorių komiteto nutarimų teisėtumas. Skubėjimas išsimokėti lėšas nebuvo pateisinamas, o jas išsimokėjusi administratorė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, kai nutarimai buvo ginčijami teisme. Tai patvirtina didelį administratorės nerūpestingumą, bet nėra pagrindas konstatuoti administratorės tyčios. Pagal Taisyklių 11.3 punktą nedraudžiamuoju įvykiu laikomi tik tyčiniai bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala. Tuo tarpu žala, padaryta dėl bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmų didelio neatsargumo, patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą.