Plėvelės ir difuzinės membranos yra esminės statybinių konstrukcijų, ypač vėdinamų fasadų, dalys. Jos skirtos apsaugoti termoizoliacinį sluoksnį nuo vėjo ir drėgmės įsiskverbimo, užtikrinant pastato ilgaamžiškumą ir energijos efektyvumą.
Difuzinių membranų paskirtis ir veikimo principas
Pagrindinė šių medžiagų funkcija - apsaugoti konstrukciją nuo vandens patekimo į izoliacinį sluoksnį arba ant sienos konstrukcijų. Svarbiausia šių plėvelių ypatybė yra jų maksimalus laidumas vandens garams. Tai reiškia, kad vandens garų molekulės, esant minimaliam pasipriešinimui, gali iškeliauti iš sienos konstrukcinių elementų ir termoizoliacinio sluoksnio. Tokiu būdu sumažinama pelėsio atsiradimo bei izoliacinio sluoksnio drėkimo rizika. Jei drėgmė atsiranda tuose sluoksniuose, medžiaga leidžia garams patekti į ventiliacinį tarpą, įrengtą tarp fasado apdailos sluoksnio ir difuzinės plėvelės.
Jeigu sienos konstrukcijoje nepanaudota jokia nuo vandens apsauganti membrana arba ji sudėta netinkamai, tuomet kyla didžiulė rizika, kad vanduo pateks ant sienos ir ilgainiui negrįžtamai sugadins apšiltinimo sluoksnį.
Difuzinių membranų gamybos būdai ir struktūra
Difuzinės membranos gali būti gaminamos skirtingais būdais, dažniausiai naudojant mikroporas turinčią neaustinę medžiagą (pvz., technologija „flash-spunbond“, sukurta 1967 m.) arba mikroporas turinčią medžiagą, sutvirtintą neaustiniu sluoksniu. Šie du gamybos būdai yra populiariausi rinkoje.
Funkcinis sluoksnis
Funkcinis sluoksnis yra pats svarbiausias ir esminis difuzinės plėvelės komponentas. Kai kurios difuzinės plėvelės yra vienasluoksnės, sudarytos tik iš ištisinio funkcinio sluoksnio, o kiti gaminiai yra pagaminti iš trijų ar keturių tarpusavyje sujungtų medžiagų sluoksnių. Daugiasluoksnių plėvelių funkcinis (dar vadinamas darbinis) sluoksnis visuomet būna paslėptas viduje.
Darbinis/funkcinis sluoksnis yra tiesiogiai atsakingas už apsaugą nuo vandens patekimo į sienos konstrukciją ir nuolatinį laidumą vandens garams. Remiantis naujausiais tyrimais, membranų ilgalaikiškumas tiesiogiai priklauso nuo funkcinio sluoksnio storio. Šis matmuo pateikiamas gamintojų techninių duomenų lentelėse ir išreiškiamas mikronais (μm). Kuo funkcinis sluoksnis storesnis, tuo jis atsparesnis aplinkos poveikiams, tokiems kaip karštis, UV spinduliai ar vėjo apkrova.
Mikroporas turinti, sutvirtinta neaustiniu sluoksniu, medžiaga yra gaunama jungiant kelis sluoksnius: neaustinę medžiagą, mikroporas turinčią medžiagą (funkcinis sluoksnis) ir neaustinę medžiagą. Dėl šiose membranose naudojamo funkcinio sluoksnio trapumo, kai kurie gamintojai rinkai siūlo ir keturių ar net penkių sluoksnių membranas.
Svarbiausios difuzinių membranų savybės
Laidumas garams (Sd vertė)
Laidumas garams išreiškiamas kaip Sd vertė ir matuojamas metrais. Ši vertė nurodo difuzinių membranų veiksmingumą ir galimybę išleisti garus iš konstrukcijos. Ši funkcija tampa ypač svarbi, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių konstrukcijoje atsiranda drėgmės ir ją reikia pašalinti. Drėgmės perteklius turi neigiamą įtaką konstrukcijai, termoizoliacinei medžiagai ir sienos ilgalaikiškumui. Todėl renkantis difuzinę membraną svarbu atsižvelgti į Sd koeficientą, kuris nurodomas metrais.
Atsparumas vandeniui
Pati svarbiausia membranų ypatybė yra visapusė ir ilgalaikė apsauga nuo vandens patekimo ant konstrukcijos elementų ar izoliacinio sluoksnio. Svarbu žinoti, kad ne visos fasado apdailos dangos gali suteikti šimtaprocentinę apsaugą nuo vandens patekimo į konstrukciją, nes jos yra veikiamos vėjo, stipraus lietaus, sniego, karščio ir kitų aplinkos veiksnių. Tinkamos membranos parinkimas yra svarbus ir darbų kokybę lemiantis veiksnys.
Atsparumas vandeniui klasifikuojamas taip:
- W1 klasės gaminiai: Tinka naudoti pastatų sienų konstrukcijose. Šios klasės gaminiai nelaidūs vandeniui (nėra jokio vandens pratekėjimo, pagal EN 1928 standartą).
- W2 klasės gaminiai: Laidūs vandeniui.
- W3 klasės gaminiai: Visiškai laidūs vandeniui, šie gaminiai nenaudojami sienų konstrukcijose.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad gaminių techniniuose dokumentuose turi būti nurodyta atsparumo vandeniui klasė po gaminių dirbtinio sendinimo UV spinduliais ir karščiu.
Atsparumas UV spinduliams
Medžiagos atsparumas tiesioginiams UV spinduliams turi didelę įtaką ne tik gaminio kokybei, bet ir planuojamai statybų eigai. Vienas iš gaminius ardančių aplinkos poveikių yra UV spinduliuotė, kuri ardo gaminio funkcinį sluoksnį ir trumpina gaminio funkcionavimo laikotarpį. UV spindulių poveikis yra negrįžtamas, todėl svarbu planuoti visus darbus taip, kad difuzinė membrana kuo trumpiau būtų atvira šiems spinduliams. Nors dauguma difuzinių membranų, pagal gamintojų duomenis, gali būti atviros UV spinduliuotei iki keturių mėnesių, tačiau tokia praktika tikrai nėra rekomenduojama.
Atsparumas temperatūrai
Daugumos difuzinių plėvelių atsparumo temperatūrai ribas apibrėžia normatyviniai dokumentai. Atsparumas temperatūrai yra svarbi ypatybė, ypatingai tuomet, kai difuzinė membrana montuojama po metaline ar tamsios spalvos fasado danga. Dėl besikeičiančios temperatūros, membrana, esanti po danga, patiria žymius temperatūros skirtumus. Todėl gaminys turi būti atsparus nuo -40 °C iki +100 °C temperatūrai. Tai visiškai atitinka mūsų klimato sąlygas. Sumontavus gaminį, kuris išlaiko tik 100 °C temperatūros skirtumus, rizikuojama, kad bus pažeistas membranos funkcinis sluoksnis ir po kelerių metų jis sunyks nuo perkaitimo.
Membranos pailgėjimas esant didžiausiai tempimo jėgai
Šis parametras nurodo, kiek membrana gali pailgėti lyginant su pradiniais matmenimis (išreiškiamas procentais), kai yra veikiama numatytos maksimalios tempimo jėgos. Jėga priklauso nuo paties gaminio maksimalaus atsparumo tempimo jėgai, kurią nurodo kiekvienas gamintojas. Tempiantis difuzinei membranai, kinta ir jos savybės, todėl visuomet svarbu žinoti, į kokią konstrukciją yra montuojama pasirinkta membrana.
Jeigu fasadas yra apšiltintas, o membrana klojama tiesiai ant termoizoliacinio sluoksnio, atsparumo tempimui jėgos veiksnys tampa ne toks svarbus. Tačiau maksimalus pailgėjimas (išreikštas procentais) prie didžiausios tempimo jėgos tampa dar svarbesnis, nes tampri membrana dėl vėjo, patenkančio tarp sienos konstrukcijos ir membranos, ilgainiui gali negrįžtamai ištįsti, o užsandarintos užlaidos atsiklijuoti arba membrana gali pradėti liestis prie fasado apdailos ir mechaniškai sudilti.
Reakcijos į ugnį klasė
Daugelis tipinių difuzinių membranų pasižymi E ir F klasėmis, tačiau šių klasių gaminiai gali būti naudojami ne visuose pastatuose. Tuose pastatuose, kuriems keliami padidinti gaisrinės saugos reikalavimai, gali būti naudojami gaminiai turintys B-s1,d0 (pagal EN 13501-1) reakcijos į ugnį klasę. Naudojant šio tipo produktus reikia būtinai atsižvelgti į produkto masę ir storį, bei jo sudedamuosius komponentus - kuo membrana lengvesnė ir plonesnė, tuo mažiau ji turės įtakos ugnies plitimui.
Taip pat svarbu, kad membranos būtų ištirtos, kai produktas yra laisvai kabantis, t. y., nesiliečia su mineraline vata, gipsu ar medžiu. Jeigu projektuotojas pasirinko produktą, pasižymintį tokiomis savybėmis, privalu projekte įrašyti, jog tiekėjas ar gamintojas turi pateikti HOCH (klasifikavimo ir tyrimo) tipo dokumentą bei lydintį CPD-128 sertifikatą.
Plėvelių tvirtinimas
Difuzinė plėvelė ant šilumos izoliacijos paviršiaus vertikaliai (galima ir horizontaliai) ištempiama be tarpo.
Tvirtinant difuzinę plėvelę rekomenduojama naudoti ne mažiau kaip 4 vnt. mūrvinių į 1 m² paviršiaus. Minimalus mūrvinės atstumas nuo plėvelės juostos krašto - ne mažesnis kaip 70 mm. Geresniam plėvelės fiksavimui rekomenduojama panaudoti mūrvines juostų persidengimo vietose. Laikiklių išlindimo ir juostų persidengimo vietas galima suklijuoti klijuojančiomis juostomis butilo ir kaučiuko pagrindu, taip pat tomis pačiomis juostomis suklijuojamos susijungimų su langais ir durimis vietos.
Tvirtinant difuzinę plėvelę prie medinio karkaso, plėvelė išvyniojama statmenai statramsčiams ir prie jų tvirtinama apkabomis 300-500 mm žingsniu. Po to rekomenduojama įrengti kontragrebėstus, taip užtikrinant papildomą tarpelį bei patikimą konstrukcijos medžiagos tvirtinimą. Tarp difuzinės plėvelės ir šilumos izoliacijos nerekomenduojama palikti tarpo.
Plevelių tvirtinimui skirti vinys
Rievėtos vinys (įskaitant „Anchor“ tipo)
Šių vinių kotas padengtas žiedinėmis rievėmis. Jos skirtos itin tvirtiems sujungimams, kur reikalingas didelis atsparumas ištraukimui. Dėl žiedinių rievių, kurios veikia kaip užkardos, ji pasižymi didžiausiu pasipriešinimu ištraukimui.
Sraigtinės vinys
Šių vinių kotas yra susuktas spiralės forma. Kalama kaip įprasta vinis, ji įsisuka į medieną, užtikrindama labai tvirtą laikymą. Dėl spiralinio koto ji mažiau ardo medienos pluoštą ir yra atsparesnė konstrukcijų judėjimui.
Tolinės vinys (stogo vinys)
Pasižymi plačia galvute. Jos skirtos minkštoms stogo dangoms (pvz., ruberoidui, bituminėms čerpėms), vėjo izoliacinėms plėvelėms ir kitoms plonoms medžiagoms tvirtinti. Jų išskirtinumas - labai plati galvutė. Dėl šios savybės jos naudojamos minkštoms, plonoms ar trapioms medžiagoms tvirtinti, nes platus plotas paskirsto spaudimą ir neleidžia vinies galvutei "pralįsti" kiaurai medžiagą.
Juodos vinys
Pagamintos iš neapdoroto plieno. Jos yra pigesnės, tačiau neatsparios korozijai.
Cinkuotos vinys
Padengtos cinko sluoksniu, kuris apsaugo nuo rūdijimo.
Bendra taisyklė yra tokia: vinies ilgis turėtų būti maždaug tris kartus ilgesnis už tvirtinamos detalės storį. Pavyzdžiui, jei tvirtinate 2 cm storio lentą, vinis turėtų būti apie 6 cm ilgio.
GreenClick tvirtinimo profilis šiltnamio plėvelėms
GreenClick tvirtinimo profilis yra patikimas, praktiškas ir modernus sprendimas, leidžiantis greitai ir lengvai pritvirtinti šiltnamio plėvelę prie konstrukcijos. Šis profilis gali būti pagamintas iš kokybiško aliuminio arba tvirto plieno, todėl pasižymi ilgaamžiškumu ir atsparumu aplinkos poveikiui.
Pagrindinis GreenClick profilio pranašumas - speciali viela, skirta plėvelės fiksavimui. Jos dėka plėvelė tvirtinama be jokių pažeidimų: nereikia naudoti varžtų ar pradurti plėvelės, todėl išvengiama plyšimų ir greitesnio nusidėvėjimo. Tai ne tik užtikrina estetiškesnį vaizdą, bet ir prailgina plėvelės tarnavimo laiką.
Montavimo eiga
- Pasiruošimas montavimui: Pasirinkite tvirtinimo vietą ant šiltnamio konstrukcijos. Profilis gali būti tvirtinamas prie medinių, plastikinių ar metalinių paviršių.
- Profilio tvirtinimas: Aliumininį arba plieninį GreenClick profilio lovelį pritvirtinkite prie šiltnamio konstrukcijos naudodami savisriegius varžtus. Rekomenduojamas atstumas tarp tvirtinimo taškų - kas 30-50 cm, priklausomai nuo konstrukcijos tvirtumo.
- Profilio pailginimas: Jei vieno profilio ilgio nepakanka, sekantį lovelį tiesiog priglauskite prie pirmojo galais.
- Plėvelės tvirtinimas prie GreenClick profilio: Plėvelė ištempiama virš konstrukcijos ir užklojama ant sumontuoto GreenClick profilio lovelio. Tuomet į lovelį įspraudžiama speciali profilio viela, kuri tvirtai prilaiko plėvelę. Viela įstatoma zigzaginiais judesiais, tolygiai spaudžiant per visą lovelio ilgį. Svarbu, kad viela būtų tinkamo ilgio - jei jos galai per ilgi, perteklinę dalį paprasčiausiai nukirpkite replėmis.
- Šiltnamio durų ir langų formavimas: Duris ir langus šiltnamyje galima lengvai suformuoti naudojant tą patį GreenClick tvirtinimo profilį. Plėvelę pritvirtinkite prie konstrukcijos aplink durų rėmą naudodami GreenClick profilį. Vėliau plėvelę galima atidžiai iškirpti pagal durų kontūrą. Langai formuojami analogiškai - GreenClick profilis naudojamas plėvelei pritvirtinti aplink numatytą lango vietą.
tags: #pleveles #tvirtinimo #vinys