Pėsčiųjų saugaus eismo taisyklės

Kelių eismo taisyklės (toliau - KET) yra privalomos visiems eismo dalyviams, įskaitant pėsčiuosius, dviračių vairuotojus ir transporto priemonių vairuotojus. Kaip pabrėžia Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Aušra Banytė, pirmiausia svarbu suprasti, kad pėsčiasis yra toks pat viešo eismo dalyvis kaip ir transporto priemonės vairuotojas. Anot jos, visiems viešo eismo dalyviams yra privalu mokėti KET, nes jos numatytos ne tik transporto priemonių vairuotojams, bet ir dviratininkams, pėstiesiems.

Kas yra pėsčiasis pagal KET?

Pagal KET, pėsčiasis - tai asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje. Tai apima ir žmones, judančius neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku be variklio, vedančius ar ridenančius dviratį, motorinį dviratį, mopedą, motociklą, taip pat vedančius ar nešančius elektrinę mikrojudumo priemonę, rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.

Pagrindinės pėsčiųjų eismo taisyklės

Judėjimo vieta ir kryptis

• Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse.
• Ten, kur nėra šaligatvių ar takų, pėstieji privalo eiti kelkraščiu.
• Judėdami kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu, pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Ši nuostata daro didelę įtaką pėsčiųjų saugumui - eidami „prieš eismą“, pėstieji pirmi išvysta transporto priemones ir, esant reikalui, spėja pasitraukti.
• Jeigu kelkraščio nėra, galima eiti viena eile automobilių važiuojamosios dalies pakraščiu.

Važiuojamosios dalies kirtimas

„Kiekvienam eismo dalyviui privalu žinoti, kurioje vietoje saugu pereiti kelią ir kaip tai daryti einant per šviesoforo signalu reguliuojamą ar nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.“

• Pėstieji privalo kirsti važiuojamąją dalį tik pėsčiųjų perėjomis (antžeminėmis, požeminėmis arba viadukais).
• Kur pėsčiųjų perėjų nėra, važiuojamąją dalį leidžiama kirsti sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją.
• Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama kirsti kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tik įsitikinus, kad tai saugu.
• Įžengti į važiuojamąją dalį pėstieji gali tik po to, kai įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu.
• Prieš įžengdami į pėsčiųjų perėją, pėstieji turi įsitikinti, kad vairuotojas pastebėjo ir stabdo transporto priemonę.
• Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti.
• Eidami per važiuojamąją kelio dalį dėmesį sutelkia į aplinkos ir eismo situacijos stebėjimą (o ne į skambutį ar gautą žinutę mobiliajame telefone, muziką ausinukuose).

Šviesoforo signalų laikymasis

• Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalais.
• Užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pėstieji privalo baigti pereiti važiuojamąją dalį arba sustoti saugumo salelėje.

Pėsčiesiems draudžiama

Siekiant užtikrinti saugumą, pėstiesiems griežtai draudžiama:

1. Eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai. Gyvenvietėse taip pat draudžiama eiti ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas).
2. Eiti automagistrale ar greitkeliu.
3. Eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu.
4. Išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
5. Eiti dviračių takais, nebent tai yra specialiai tam pritaikyta tako dalis, pažymėta atitinkamais ženklais.
6. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jei pėstieji yra su juo susiję.
7. Važiuoti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojamąja dalimi.
8. Bėgti per kelią ir eiti per kelią tose vietose, kurios blogai matomos, kur yra kelio posūkiai, vingiai.

Atšvaitų ir kitų matomumo priemonių naudojimas tamsiuoju paros metu

„Taip pat svarbu žinoti, kaip elgtis tamsiu paros metu, kuria kelio puse eiti užmiestyje, kokias priemones naudoti esant tamsiam paros metui ar esant blogam matomumui, kad būtume geriau matomi kelyje. Visa tai yra pagrindiniai dalykai, į kuriuos pėsčiasis turi atkreipti dėmesį“, - teigia A. Banytė.

Kelių eismo taisyklėse aiškiai reglamentuota, kada pėsčiasis privalo naudoti saugos priemones (atšvaitus, šviečiantį žibintą ar ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais), kurios gerina šio eismo dalyvio matomumą. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prisisegę atšvaitą.

Atšvaitų tvirtinimas

• Pagrindinė taisyklė: atšvaitas turi būti matomas kitiems eismo dalyviams. Pėstieji, eidami ne užmiestyje, atšvaitą turi pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas ir automobilių žibintai galėtų jį apšviesti.
• Užmiestyje: pėstieji privalo eiti prieš automobilių judėjimo kryptį (t. y. kaire kelio puse). Einant užmiestyje, atšvaitas turi būti pritvirtintas dešinėje pusėje taip, kad automobilių žibintai jį apšviestų.
• Juostinis atšvaitas: reikia uždėti ant rankos aukščiau rankos riešo ar ant kojos blauzdos.
• Pakabinamas atšvaitas: pervertą virvele ar grandinėle, reikia prisegti prie drabužių dešinėje pusėje, kad jis laisvai švytuotų suaugusio žmogaus kelių aukštyje (t. y. automobilių žibintų aukštyje). Prie rankinių ir kuprinių pakabinamą atšvaitą reikia tvirtinti taip, kad jis laisvai švytuotų. Laisvai švytuojantį atšvaitą automobilio šviesos „pagaus“ ir apšvies. Apšviestas atšvaitas atspindės šviesą - taip eismo dalyvis bus matomas automobilių vairuotojams.

Dažniausios klaidos

• Per mažo dydžio atšvaitas „pasislepia“ už kuprinės, rankinės, drabužiuose (pvz., moterų klaida, kai rankinukas pasikabinamas ant peties, o atšvaitas lieka po pažastimi).
• Suaugusieji ir senjorai pasirūpina, kad vaikas turėtų atšvaitą ir būtų matomas, tačiau savimi nepasirūpina, šviesą atspindinčių elementų neturi ir kelyje yra nematomi.

Kelių eismo taisyklės ne rekomenduoja, bet reikalauja laikytis nustatytų taisyklių - tamsiu paros metu pėstieji privalo tinkamai (kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje) segėti atšvaitus, dėvėti ryškiaspalves liemenes arba drabužius su šviesą atspindinčiais elementais. Tėvai ar juos atstojantys asmenys turėtų pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, savo vyresnio amžiaus artimaisiais, kad jie turėtų ir tamsiuoju paros metu segėtų atšvaitus ar dėvėtų drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.

Pėsčiųjų ir transporto priemonių sąveika

Pėsčiųjų perėjos

Pėsčiųjų perėjos yra specialiai pažymėtos vietos kelyje, skirtos pėstiesiems saugiai kirsti važiuojamąją dalį. Jos gali būti žymimos kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir specialiu „zebro“ tipo horizontaliniu ženklinimu. Yra reguliuojamos (šviesoforu) ir nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.

Vairuotojų pareigos prie pėsčiųjų perėjų

• Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį.
• Jei prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
• Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, net ir leidžiant važiuoti šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.
• Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
• Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

Vairuotojų pareigos sukant sankryžose

Sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, kurie įžengė į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą, taip pat tuos, kurie stovi prie eismo juostos krašto ir laukia galimybės įžengti.

Ypatingi atvejai

• Vairuotojas privalo sustoti ir praleisti važiuojamąją dalį kertančią organizuotą vaikų grupę, jeigu ją lydintis asmuo signalizuoja specialiais ženklais.
• Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus - sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.
• Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.

Svarbiausios pėstiesiems skirtos kelio ženklų reikšmės

Automobilio greičio įtaka pėsčiųjų saugumui

Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad automobilio greitis daro tiesioginę įtaką pėsčiųjų saugumui ir gyvybei. Pavyzdžiui, jeigu pėsčiasis partrenkiamas automobilio, kuris važiuoja 50 km/val. greičiu, tai tikimybė, kad jis žus, yra 10 proc. Tačiau jei automobilis važiuoja 70 km/val. greičiu, tikimybė žūti pėsčiajam padidėja iki 90 proc. Todėl vairuotojai privalo sumažinti greitį priešais pėsčiųjų perėjas.

Atsakomybė už taisyklių pažeidimus

Atsakingas KET laikymasis leidžia keliuose išvengti skaudžių nelaimių. Taisyklių nesilaikantys pėstieji gali būti nubausti. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų ir eismo tvarkos nesilaikymas, elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų. Tiek pat teks sumokėti pėstiesiems, kurie eidami per perėją kalbės telefonu ar užsiims kita dėmesį blaškančia veikla, pavyzdžiui, klausysis muzikos. Jei asmuo anksčiau nėra baustas, gali būti skirta pusė minimalios baudos - 10 eurų.

Švietimo svarba

„Viskas prasideda nuo teisingo auklėjimo šeimoje, todėl tėvai nuo mažens turi atkreipti vaikų dėmesį į svarbius dalykus. Išvažiavę į miestą, pirmiausia jie turėtų vaikui paaiškinti, kur galima pereiti kelią, kad tam yra skirtos vietos - pėsčiųjų perėjos, kad visada reikia įsitikinti, ar pereiti yra saugu, ar neartėja transporto priemonė, įvertinti atstumą iki jos. Svarbu paaiškinti, kad negalima bėgti per kelią ir negalima eiti per kelią tose vietose, kurias mes blogai matome, kur yra kelio posūkiai, vingiai, nes mes nesame tikri, ar už to vingio neatvažiuos transporto priemonė. Tai visuma dalykų, apie kuriuos pirmiausia turėtų pasikalbėti tėvai su vaikais, kad išvengtume skaudžių nelaimių“, - pabrėžia A. Banytė.

Atidumas ir atsakingumas. Pėsčiųjų elgsenos taisyklių būtina mokytis nuo pat mažų dienų. Čia pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus. Tačiau ne kartą tenka matyti atvejų, kai suaugusieji, rodydami prastą pavyzdį, su vaikais gatvę kerta net ir degant raudonam šviesoforo signalui. „Tėvai yra pats didžiausias pavyzdys vaikams. Taip, kaip elgiasi tėvas, mama, sėdėdami prie vairo, ar eidami per pėsčiųjų perėją, taip pat elgsis ir mūsų vaikai“, - sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Nors Kelių eismo taisyklės (KET) egzistuoja, bet kiek žmonių jas žino? Norėdamas vairuoti automobilį ar motociklą, turi išlaikyti vairuotojo pažymėjimą ir bent vieną kartą gyvenime išmokti mažiausiai keturis penktadalius KET. Visiems eismo dalyviams reikia vieno dalyko, kad visi būtų laimingi - taisyklių. Ir kad visi jų laikytųsi.

Eismo įvykių statistika

Pirminiais duomenimis, savaitės eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, pagrindinės priežastys yra šios:

• Vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas - 27,8 proc. atvejų.
• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas - 22,3 proc. visų įvykių.
• Reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas - 22,2 proc. įvykių.
• Pėsčiųjų padaryti pažeidimai - 11,2 proc. visų atvejų.
• Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas - 11,1 proc. atvejų.

tags: #pesciuju #saugaus #eismo #taisykles