Jei sėdint prie lengvojo automobilio vairo bent kartą teko lenkti keleto sunkvežimių koloną dviejų eismo juostų kelyje, tikėtina, kad šį manevrą baigėte išpiltas šalto prakaito ir pasiuntęs tuziną prakeiksmų vilkikų vairuotojams. Toks „grupinis“ krovinių gabenimo būdas iš tiesų velniškai pavojingas eismo saugumo požiūriu. Be to, sunkiasvorių virtinės, kai važiuojama „ratas į ratą“, itin daug prisideda prie provėžų atsiradimo.
Sunkvežimių kolonų susidarymo priežastys
Labiausiai tikėtinos dvi tokių sunkvežimių „trombų“ susidarymo priežastys:
- Lėtai judančio transporto lenkimas. Vilkikų kolonos susidaro, kai vienas sunkvežimis pasiveja keletu kilometrų per valandą lėčiau judančią mašiną, tačiau kiti vilkikai neturi pakankamai erdvės ir greičio rezervo jo aplenkti, todėl atsirėmę į jo puspriekabės galą laukia progos išsiveržti į priekį.
- Buvimas vedliu nepažįstamoje vietovėje. Bene vienintelis galimas pateisinimas - važiuojant nepažįstamame regione ir neturint navigacijos sistemos (ar jai neveikiant), vienas sunkvežimio vairuotojas imasi vedlio vaidmens, o kiti dėl nieko nesukdami galvose seka įkandin. Tačiau net ir tokiu atveju nebūtina judėti susispietus į tokią koloną, kurią būtų sunku aplenkti kitiems eismo dalyviams.
- Bendravimo poreikis. Antra priežastis dar banalesnė - važiuodami būriu vyrai leidžiasi į pokalbius per raciją ir taip bando kompensuoti bendravimo trūkumą. Žinoma, techninės galimybės leidžia tą patį daryti ir važiuojant kelių šimtų metrų atstumu vienam nuo kito, tačiau dažniausiai elgiamasi būtent taip.
- Darbo-poilsio režimo pažeidimai. Dar viena tikėtina keliavimo kolonomis priežastis - paskui „vedlį“ judantys vairuotojai yra pažeidę darbo-poilsio režimą ar pabandę apgauti tachografą naudojant kokius nors prietaisus. Tokiais atvejais viliamasi, kad susidūrus su eismo priežiūros ar transporto inspekcijos pareigūnais, pavyks išvengs patikros.
Kodėl nerekomenduojama važiuoti glausta sunkvežimių kolona?
Vis dėlto, jokių racionalių priežasčių taip elgtis - važiuoti glaustoje kolonoje - tikrai nėra. Tiksliau yra gerokai daugiau „minusų“, kodėl taip daryti nerekomenduojama.
Didesnė įtampa ir nuovargis
Visų pirma važiuodamas kažkam iš paskos nedideliu atstumu, vairuotojas patiria gerokai didesnę įtampą, nes nemato kelio priekyje ir turi būti pasirengęs bet kurią akimirką stabdyti. Įsivaizduokite situaciją, jei „stop“ žibintų mirktelėjimą pastebėsi akimirką per vėlai arba visai nepastebėsi stabdymo, nes tos lemputės neveikia? Valanda tokio važiavimo „budėjimo“ režime išvargina labiau, negu visa vairuotojo darbo diena, nes elektroninius pagalbinius (adaptyvinę greičio palaikymo sistemą ar automatinio stabdymo funkciją) turi tikrai ne visi vilkikai.
Staigaus stabdymo rizika
Staigaus stabdymo neišvengiamai prireiks, jei sunkvežimių koloną lenkiantis lengvasis automobilis bandys įsisprausti į tarpą ir sukels „domino“ efektą, kuris lems tikrai ženklų greičio sumažėjimą važiuojantiems kolonos pabaigoje.
Aerodinaminis maišas - mitas
Beje, pasinaudoti vadinamuoju aerodinaminiu maišu, sekant paskui priekyje važiuojantį sunkvežimį, įmanoma nebent teoriškai. Tam reiktų prisispausti prie puspriekabės „uodegos“ vos per porą metrų, kas net ir patiems didžiausiems avantiūristams greičiausiai atrodys nesaugau.
Kelių eismo taisyklių pažeidimas
Kelių eismo taisyklėse labai aiškiai užfiksuota, atstumas tarp ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių privalo būti lygus „pusei greičio“. T. y. jei judama 50 km/h greičiu, reikia išlaikyti maždaug 25 metrų distanciją. Jei užmiestyje keliaujama 90 km/h - atstumas turėtų būti 45-50 metrų. Kolonomis važiuojantys sunkvežimiai akivaizdžiai šios taisyklės nepaiso ir rizikuoja būti nubausti policijos pareigūnų. Tiesa, pastarieji labai retai kada ryžtasi ardyti tokius vilkikų „spiečius“, nes akivaizdu, kad tai sukeltų chaosą ir taptų avarinės situacijos priežastimi. VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro saugaus eismo mokytojas, instruktorius Rolandas Balkė, pasakodamas apie lenkimo manevrus savo ruožtu pastebėjo, kad tai daryti būtina gero matomumo vietose, kai galima saugiai grįžti į savo eismo juostą.
Nugaros saugumas – 10 svarbiausių kėlimo taisyklių – kaip išvengti nugaros ir stuburo traumų, saugos mokymo vaizdo įrašas
Stabdymo kelias ir reakcijos laikas
Stabdymas susideda iš vairuotojo reakcijos laiko ir stabdžių sistemos veikimo. Paprastai vidutinis žmogaus reakcijos laikas siekia beveik sekundę. Važiuojant 90 km/h greičiu per teik laiko įveikiamas maždaug 25 metrų atstumas. Todėl jei ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones skiria panašus atstumas, tikėtina, kad prireikus staiga stabdyti, kažkam „ant rato“ sėdintis vairuotojas viso labo suspės perkelti koją nuo akceleratoriaus ant stabdžių pedalo, bet ne realiai sustabdyti mašiną ir išvengti susidūrimo.
Kelio dangos gadinimas
Be abejonės, labiausiai kelius ardo automobiliai, turintys viršsvorį. Tačiau net jei bendroji masė neviršija 40 tonų, bet kelias veikiamas itin intensyviai - kelio konstrukcija nespėja „pailsėti“ ir tos vietos, kuriomis pravažiuoja kolona sunkvežimių, lieka maksimaliai supresuotos. Jei mašinos važiuotų išlaikydamos didesnį atstumą, tikėtina, kad jos bent jau nepataikytų į tą pačią vėžę ir apkrova pasiskirstytų didesniame plote. Deja, kol kas Lietuvoje į šiuos dalykus niekas nekreipia dėmesio.
tags: #paskui #krovinini #automobili #susidare #kolona