Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai reglamentuoja, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui, ypač jei jame nukentėjo žmogus. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, susidūrę su pėsčiaisiais ar kitais eismo dalyviais, pasišalina iš įvykio vietos, manydami, kad situacija išspręsta, arba bandydami išvengti atsakomybės. Tokie veiksmai gali turėti rimtų teisinių ir socialinių pasekmių.
Pareigos įvykus eismo įvykiui su nukentėjusiaisiais
Pareigūnai pabrėžia, kad panašių atvejų pastaruoju metu būta ir daugiau. KET 231.5 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu nėra galimybės, vairuotojas pats turi pasirūpinti nukentėjusiojo transportavimu į gydymo įstaigą.
Policijos atstovas Vilniuje atkreipia dėmesį, kad rimtesnių traumų atvejais, kai eismo dalyviai patys veža nukentėjusius, tai gali būti pavojinga. Medicinos kursuose vairuotojai mokomi suteikti pirmąją pagalbą, aprišti žaizdą, įtvirtinti lūžius, ir būtent tai reikia daryti įvykio vietoje, deramai, atidžiai ir atsargiai. Bet kuriuo atveju, patiems vežti nukentėjusį žmogų į ligoninę nederėtų, nes tai numatyta KET. Labai aiškiai sakoma, kad jeigu yra partrenktas žmogus, reikia kviesti policijos pareigūnus ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Taip pat vairuotojas turi išlipti iš automobilio, apžiūrėti įvykio vietą ir, jei reikalinga nukentėjusiems pagalba, iškviesti greitąją.
„Pilkoji zona“ KET reglamentavime
Vis dėlto, yra situacijų, kurios KET nėra reglamentuotos ir tarsi patenka į „pilkąją zoną“. Tai atvejai, kai nukentėjusieji pareiškia, kad jiems nekilo jokia žala ir jie neturi pretenzijų. Tokiu atveju, pats faktas, kad šalys sutaria, jog jokios žalos nėra, ir vairuotojas, manydamas, kad situaciją išsprendė, iš įvykio vietos išvyksta, savaime nereiškia, kad jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Teismų praktikoje, sprendžiant, ar asmuo tikrai pasišalino iš įvykio vietos, nustatoma tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad asmuo turėtų suvokti, jog padarė eismo įvykį, turi pareigą toje vietoje pasilikti ir, aiškiai tai suvokdamas, iš ten pasišalina.
Jeigu įvyksta situacija, kad susiduriama su pėsčiuoju ir pėsčiasis sako, kad neturi jokių pretenzijų, tokiu atveju, siekiant galutinai nuspręsti, ar yra pasišalinimas, ar ne, reikėtų ištirti visas aplinkybes. Tačiau preliminariai žiūrint, vairuotojas išvyksta iš įvykio vietos, manydamas, kad jis išsprendė tą situaciją.
Susitarimų fiksavimas ir pasekmės
Dažnai, susitarus įvykio vietoje, niekas neturi popieriaus lapo ar nepagalvoja apie tai, kad reikia fiksuoti susitarimus. Tai ir yra problema. Kartais šalys įvykio vietoje tarsi susitaria, vairuotojas, įsitikinęs, kad problema išspręsta, išvyksta, o nukentėjusysis paskambina policijos pareigūnams ir informuoja apie pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Tokiais atvejais vairuotojui tenka įrodyti, kad susitarimas buvo, o tai yra komplikuota, kai nėra jokių įrodymų. Idealus variantas būtų susirašyti tai ant popieriaus.
Turi būti fiksuotas pats žalos faktas. Tik paaiškėjus žalai, reikia iškart kreiptis į medicinos darbuotojus, kad žala būtų fiksuota ir nustatyta. Kuo greičiau ji nustatoma nuo eismo įvykio datos, tuo didesnės galimybės. Jei prasidės ikiteisminis tyrimas, vairuotojui reikia prašyti, kad civiliniu atsakovu būtų įtrauktas civilinės atsakomybės draudikas, kuris turėtų atlyginti turtinę ir dalį neturtinės žalos. Galimas susitaikymas, tada byla nutraukiama. Viena iš sąlygų yra, kad žala atlyginta ar susitarta dėl žalos atlyginimo.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos: teisinės pasekmės
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, priskiriamas prie pavojingų (šiurkščių) KET pažeidimų. Tai tokia veika, kai asmuo, suprasdamas arba turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, jog kliudė kitą transporto priemonę, objektą ar asmenį, palieka įvykio vietą, nesilaikydamas KET reikalavimų.
Bylas, susijusias su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nagrinėja policija. Jeigu netenkina policijos priimtas nutarimas, galima jį per 20 dienų nuo policijos nutarimo nuorašo įteikimo dienos skųsti pirmos instancijos teismui.
Administracinė atsakomybė
Nuo padarytos žalos dydžio svetimam turtui priklauso, koks bus inkriminuotas straipsnis:
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 iki 1 100 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.).
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui neviršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 850 iki 2 000 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.).
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str.).
- Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones ir kai padaryta žala svetimam turtui viršija 750 Eur, vairuotojui užtraukia baudą nuo 2 000 iki 2 600 Eur, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str.).
Jeigu apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė už sukeltą eismo įvykį nekyla. Dėl tos aplinkybės, kad turto savininkas nereiškia pretenzijų dėl apgadinto turto, byla nėra nutraukiama. Žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą, gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan., tačiau pripažįstant įvykį eismo įvykiu nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Tiesioginė tyčia pasišalinant iš įvykio vietos
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusižengimo padarymas, jis suvokia, kad daro nusižengimą ir nori jį padaryti. Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet asmenys nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne tyčia, o sąžiningai klysdami.
Asmuo tik iš pareigūnų sužino, kad dalyvavo eismo įvykyje. Tačiau pareigūnai nėra suinteresuoti, ar vairuotojas pajuto, ar nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, nesiekia, nors privalo, visapusiškai išnagrinėti bylą. Pareigūnams yra svarbu kuo greičiau viską padaryti, todėl pareigūnas inkriminuoja pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje, surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu.
Žinoma, asmuo, sutikdamas su pažeidimu ir sumokėdamas 300 Eur, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, ar 650 Eur, jei kaltinamas padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, sutaupo savo brangaus laiko, pinigų, išleistų teisinėms paslaugoms, nervų. Tačiau, sutikdamas su nusižengimu, net jeigu tikrai nepajuto, kad apgadino svetimą turtą, jis sau ilgam laikui, o gal net visam, savo vairuotojo charakteristikoje palieka rimtą „dėmę“ ir, įvykus kitam kokiam nors KET pažeidimui, šis aptariamas pažeidimas išliks neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė ateityje, turinti įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones ribojimo termino skyrimo.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių pasišalinote iš įvykio vietos, teisininkai pasiruošę ginti. Daug bylų, iškeltų dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtų nutrauktos, jeigu laiku kreiptumėtės teisinio patarimo. Patariama į policiją, įvykio aplinkybių aiškinimuisi, vykti tik pasitarus su teisininkais.
Konkretūs atvejai ir jų nagrinėjimas
Mirtinas incidentas Vilniaus rajone
Gruodžio 15 dieną, Vilniaus rajone, Marijampolio sen., Zasčiūnų k., ties viešojo transporto stotele „Antroji Žalioji“, buvo aptiktas moters kūnas. Pirminės apžiūros metu kilo pagrįstų įtarimų, kad moteris galėjo būti partrenkta automobilio, kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl šio įvykio Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.
Policijos pareigūnams atlikus intensyvius paieškos ir tyrimo veiksmus, gruodžio 16 d. buvo nustatytas ir surastas automobilis bei jo vairuotojas, galimai mirtinai sužaloję moterį. Prokuratūra pranešė, kad vairuotojui (gim. 1966 m.) pateikti įtarimai dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, bei dėl žmogaus palikimo be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei. Įtariamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Audi A6“. Važiuodamas nuo Rudaminos kaimo link Turgelių kaimo, jis partrenkė dešiniuoju kelio pakraščiu ėjusią pėsčiąją ir ją mirtinai sužalojo. Įtariama, kad vyras, partrenkęs pėsčiąją, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir iš įvykio vietos pasišalino. Už šiuos nusikaltimus griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki 7 metų. Įtariamajam šiuo metu skirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vyras savo kaltę pripažįsta. Žuvo 60 metų moteris, ji turėjo ant rankinuko pakabintą atšvaitą, taip pat ėjo su įjungtu žibintuvėliu, jis po avarijos tebešvietė.
Mirtinas incidentas Senųjų Radiškių kaime
Senųjų Radiškių kaime automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo vyrą. Policijos departamentas pranešė, kad ant važiuojamosios kelio dalies mirusio vyro kūnas rastas ketvirtadienio rytą. Pirminiais duomenimis, 1957 metais gimusį vyrą partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Mirtinas incidentas Vilniuje ir vairuotojo prisistatymas
Nelaimė įvyko antradienio vakarą Vilniuje, Buivydiškių gatvės ir Laisvės prospekto sankryžoje. Prie pėsčiųjų perėjos mirtinai partrenkęs senyvą vyrą, vairuotojas iš įvykio vietos paspruko. Vairuotojas pats atvyko į valdybą pirmoje dienos pusėje. Automobilis, kuriuo jis važiavo, taip pat yra žinomas. Policijos atstovo teigimu, žmogų partrenkė jaunas vyras, apie dvidešimt metų. Padaręs nusikaltimą vyras namo negrįžo ir ten nenakvojo. Į policiją jis atvyko pėsčias, ne automobiliu. Įtariamojo bėglio automobilis buvo žinomas jau vakar, tuomet buvo paskelbta jo paieška.
Tai, kad žmogus pats prisistatė policijai, nėra lengvinanti aplinkybė. Lengvinančia aplinkybe galima laikyti prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tačiau veiksmus reikia vertinti nuo pat pradžių - iš karto po įvykio. Pasišalinimas iš įvykio vietos leidžia abejoti tikruoju nuoširdumu. Įkliūti neblaiviam, teisine prasme, yra blogiau nei pabėgti. Už tokį nusikaltimą gresia iki aštuonerių metų įkalinimo bausmė. Jeigu įvykis padaromas esant neblaiviam, gresia nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Tik šiuo atveju nustatyti, ar žmogus buvo blaivus, praktiškai neįmanoma, nes objektyviausias yra kraujo tyrimas.
Teisiniai aspektai ir teismų praktika
Jei policijos įstaigoje nesulaikė vairuotojo pažymėjimo ir neišdavė laikino, tikėtina, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. Bet kuriuo atveju reikėtų pasidomėti bylos eiga. Tuo atveju, jei kaltu bus pripažintas pėsčiasis, o automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, žalą turi atlyginti kaltininkas.
Vairuotojo pažymėjimą atima (tiksliau sulaiko ir išduoda laikiną) tais atvejais, kai viena iš galimų bausmių už padarytą pažeidimą yra būtent teisės vairuoti apribojimas. Jei sužalojimas neženklus - bus byla pagal ATPK 127 str. 1 d., jei nesunkus - pagal BK 281 str. Vertins aplinkybių visuma ir dar nustatys papildomai, ar vairuotojas turėjo objektyvią galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Policija ir teismai aiškina, jog tai, kad pėsčiasis nesilaiko KET, nereiškia, kad galima jį imti ir partrenkti.
Teko matyti panašios istorijos pabaigą Kaune: blaivus vairuotojas važiavo naktį, ant kelio iššoko neblaivus pėstysis (ne pėsčiųjų perėjoje). Jį partrenkė, sužalojimai minimalūs. Pats vairuotojas iškvietė greitukę, suteikė minimalią pagalbą. Dėl nutikusio įvykio labai pergyveno ir gailėjosi. Pabaigoje vairuotojas buvo pripažintas nekaltu, o neblaivus pėstysis - kaltu.
Automobilių stovėjimo aikštelėje iš vietos pradėjęs judėti automobilis suko į kairę ir, apytiksliai pajudėjęs 3-4 metrus, kairiu automobilio sparnu kliudė senyvą žmogų, jam lūžo blauzdos kaulas. Vairuotojas teisinasi nematęs pėsčiojo, nes jis buvo vadinamojoje „aklosiose“ zonose, kur trukdo automobilio rėmas. Tai įvyko tamsiu paros metu, aikštelė apšviesta neypatingai. Vairuotojui išduotos laikinos teisės. Tokiu atveju didelio pėsčiojo neatsargumo nėra, bet vairuotojo civilinė atsakomybė galėtų būti mažinama atsižvelgiant į pėsčiojo veiksmus, priklausomai nuo faktinių aplinkybių (kurios nėra aiškios). Pėstysis gali vaikščioti stovėjimo aikštelėje, nes ten nėra ženklo, draudžiančio pėsčiųjų eismą. Už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama iki 75 MGL dydžio bauda, t.y. iki 2850 €.
Viskas priklauso nuo to, koks sveikatos sutrikdymas bus konstatuotas. Jei nežymus, bus ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Nepamenu atvejo, kad nukentėjęs pėstysis būtų pripažintas kaltu. Geriausiu atveju buvo pripažįstamas ir jo didelis neatsargumas, kas sąlygodavo priteistos žalos atlyginimo dydį. Taigi, net ir tam, kur pirmą kartą dalyvauja avarijų byloje, turėtų būti aišku, kad jei jam lūžo blauzdos kaulas, nežymus būti negali. Siūlyti nukentėjusiajam kokią nors pagalbą galima susitaikymo instituto ribose. Kita vertus, vairuotojas neturėtų pamiršti savo draudimo poliso. Draudimo apsauga galioja ne tik turtą (automobilius) sugadinus, bet ir žmogui sveikatą sutrikdžius, nesvarbu, koks to sutrikdymo mastas.
Ką daryti, jei esi nekaltas pėsčiojo partrenkime?
Jei priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (esant bent nesunkiam sužalojimui), kliūčių remontuoti automobilį nėra. Tuo atveju, jei policija kol vyksta tyrimas uždraudė remontuoti automobilį, tada galėsite, kai tai daryti bus leista.
Sukant į dešinę pusę, kai buvo raudonas šviesoforo signalas ir žalia strėlė (vairuotojas turi teisę važiuoti tik visus praleidęs), vairuotojas, žiūrėdamas į kairę pusę, nepastebėjo per žalią šviesoforo signalą einančios moters (iš dešinės, kur buvo sukama). Spėjo sustoti, gal kažkiek prisilietė, bet moteris pati nenukentėjo, atsisakė greitosios, nes teigė, kad jokių sužalojimų neturi, net baltos spalvos paltas nebuvo išpurvintas, tad apskritai neaišku, ar vairuotojas ją kliudė, ar ne. Moteris nusiteikusi labai agresyviai. Atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį ir pasakė, kad susisieks su vairuotoju ir pasakys, kada jam reikės atvykti į policiją.
Parkinge važiuojant atbulai buvo partrenktas staiga iššokęs pėstysis. Lūžo šonkaulis. Vairuotojas kaltas, nes važiavo atbulas, nepaisant situacijos. Jei pradėtas ikiteisminis tyrimas, geriausi veiksmai būtų kreiptis į teisininką. Nuostolius atlyginti privalės eismo įvykio kaltininkas. Nukentėjusysis gali paveikti bylos eigą, pvz., atsiimti pretenzijas, ir tada byla būtų nutraukta, jei įvykdytos kitos sąlygos.
Požeminėje automobilių aikštelėje, pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje, automobilis atsitrenkia į pėsčiąjį, ir automobilis nuvažiuoja. Tai yra akivaizdus pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį numatyta atsakomybė.
tags: #partrenkes #zmogu #vairuotojas #pasisalino