Kaip žymėti parkavimo vietas, kad jų neužstatytų

Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių namų yra viena iš aktualiausių problemų daugelyje Lietuvos miestų. Gyventojai susiduria su sunkumais ieškant vietos automobiliui, o tai dažnai sukelia konfliktus ir nepatogumus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami automobilių stovėjimo aikštelių didinimui prie daugiabučių, kokios galimos gyventojų iniciatyvos ir kaip šią problemą sprendžia savivaldybės.

Vietų trūkumo ir pažeidimų problema

Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių. Šiandien, kai automobilių skaičius miestuose nuolat auga, automobilių stovėjimo vietų trūkumas tapo kasdienybe. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto automobilizacijos lygis 2013 m. buvo 607 automobiliai 1 000-ui gyventojų, o prognozuojama, kad 2020 m. pasieks 640 automobilių ribą, atitinkančią Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau dauguma Vilniaus miesto rajonų pastatyti sovietmečiu, kai buvo skaičiuojama, kad 100-tui gyventojų teks tik 10 automobilių.

Pasak gyventojų, tokiose situacijose tik maždaug 10 proc. žmonių gali statyti automobilius nepažeidus Kelių eismo taisyklių (KET), o visos kitos mašinos pastatomos ant šaligatvių, galu ar šonu, nes nėra kaip kitaip. Tai dažnai lemia administracinių nusižengimų protokolų surašymą.

Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui. Atpažinti netvarkingai pastatytą automobilį galima, jei jis užima dvi vietas, užstato įvažiavimą ar išvažiavimą, arba stovi ant žaliosios vejos ar šaligatvio.

Siekiant eismą daryti saugesnį, Susisiekimo ministerija informuoja, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. KET papildytos nauju punktu, draudžiančiu sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.

Teisiniai parkavimo vietų žymėjimo aspektai

Norint teisėtai pažymėti parkavimo vietas ir užtikrinti, kad jos nebūtų užstatytos, svarbu suprasti žemės nuosavybės ir parkavimo vietų statusą.

Viešosios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, priklausantys valstybei ar savivaldybei, jos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.

Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Jei žmogus dažais ant asfalto nusipiešė savo automobilio valstybinius numerius ar kėde pasižymėjo, ar pastatė kažkokį ženklą, kad čia statyti negalima, tačiau tą kiemą valdo savivaldybė, bet koks toks ženklinimas neturi teisinės galios. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą. Savivaldybės imasi priemonių, atlieka tyrimą, ir nustačius, kas tai atliko, įpareigoja pašalinti priemones.

Privačios nuosavybės aikštelės

Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name, kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.

Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.

Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.

Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.

Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.

Gyventojų iniciatyvos ir savivaldybės veiksmai

Automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių gyvenamųjų namų trūkumas - viena iš aktualiausių problemų. Visgi gyventojams netenka tik lūkuriuoti, kada bus sutvarkyti plotai prie gyvenamųjų namų - jie ir patys gali imtis iniciatyvos bei įsirengti norimą infrastruktūrą.

Daugiabučių bendrijų vaidmuo

Daugiabučio bendrijos įkūrimas gali padėti spręsti žemės valdymo ir parkavimo vietų žymėjimo problemas. Savivaldybė per Kaimynijų programą prisideda prie sklypo formavimo. Suformavus sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, gyventojai gali svarstyti ir kitas alternatyvas - namo priestato ar kitos infrastruktūros įrengimo galimybes. Suderinus projektą, gyventojai savo lėšomis galės įsirengti automobilių aikštelę.

Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas (bendrijos pirmininkas, gyventojų įgaliotas daugiabučio namo administratorius ar kt.). Pirmasis žingsnis - namo įgalioto atstovo kreipimasis į miesto Planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą.

Jeigu žemės sklypo nėra, šią problemą reikia palikti spręsti savivaldybei. Jeigu žemė yra, reikia susirasti projektuotoją ir parengti aikštelės projektą. Tačiau yra įvairių niuansų, reikia žiūrėti, ar toje vietoje nėra vandentiekio, kanalizacijos, ypatingai „Vilniaus energija“ šilumos tinklų, kurie iš viso neleidžia jokių aikštelių ant savo tinklų. Visi tinklai turi apsaugos zonas, kurios negali būti pažeistos. Yra ir lengvesnis aikštelės praplatinimo būdas, kada nereikia jokio projekto ir savivaldybės patvirtinimo. Jeigu tai nėra kultūros paveldo zona, iki 100 kvadratinių metrų net nereikalingas raštiškas pritarimas iš savivaldybės - tai skaitosi prie sklypo tvarkymo darbų. Aišku, reikėtų tik supažindinti bendrijos narius.

Savivaldybių programos ir finansavimas

Savivaldybės aktyviai ieško sprendimų, kaip pagerinti situaciją su parkavimo vietomis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma Kaimynijų programa numato galimybę teritoriją atnaujinti tiek kosmetiškai, tiek iš esmės. Pirmuoju atveju suremontuojama esama infrastruktūra, antruoju - atnaujinimo darbai atliekami pagal projektą, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar suderinimas. Kaimynijų programa yra naudinga tuo, kad gyventojams atsiranda galimybė atsinaujinti savo kiemus iš esmės ir įgyvendinti jiems patiems labiausiai patinkančias idėjas. Pagal šią programą taip pat finansuojamas automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas. Vilniaus savivaldybė tiems, kurie atsinaujins senesnius kaip 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria finansavimą - po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Mieste yra suformuotos 1288 kaimynijos, turinčios net 934 ha neužstatytų bendrų plotų.

Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. eurų. Pagal galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką, tokių objektų projektavimas ir rekonstravimo darbai 70 proc. finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir 30 proc. prisidedant patiems gyventojams.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius išskiria kelis pagrindinius strateginius parkavimo elementus, kuriuos ketinama išspręsti: automobilių parkavimas šalia tų vietų, kuriose dirba arba į kurias atvažiuojama iš namų; viešojo transporto patogumo, patikimumo ir prieinamumo didinimas; parkavimo vietų statymas aplink traukos vietas, senamiestį. Didžiausias vilniečių galvos skausmas - parkavimas miegamuosiuose rajonuose. Tam irgi yra planas, kaip išspręsti parkavimą prie daugiabučių namų, įgalinant gyventojus, bendrijas ir administratorius.

Parkavimo vietų žymėjimas: teisė ar savivalė?

Gyventojai vis dažniau ant asfalto ar šaligatvio dažo numerius, stato lenteles, ženklus ar net barjerus prie savo daugiabučių namų, norėdami „rezervuoti“ parkavimo vietas. Bet ar toks elgesys yra teisėtas?

Kada parkavimo vieta yra teisėtai „Jūsų“?

• Vieta yra ant jūsų privačios žemės: turite teisę ją žymėti ir riboti prieigą.
• Vieta išnuomota iš savivaldybės su leidimu: galima ženklinti laikantis leidimo sąlygų.
• Vieta pažymėta savavališkai bendro naudojimo kieme: nelegalu, gali būti pašalinta.
• Žymėjimas prie įėjimo ar avarinio išvažiavimo: pažeidimas, trukdantis eismui.

Ką sako teisės aktai?

• LR Kelių Eismo Taisyklės (KET) draudžia statyti transporto priemones taip, kad jos trukdytų kitiems ar užimtų bendro naudojimo erdvę be leidimo.
• Savivaldybių taisyklės - kai kurios leidžia gyventojams nuomoti parkavimo vietas, bet tik su aiškiais žymėjimais ir suderinimu.
• Civilinis kodeksas draudžia savavališką naudojimąsi bendra nuosavybe be kitų bendrasavininkų sutikimo.

Kuo rizikuojama žymint be leidimo?

• Pašalinimu: Savivaldybės tarnybos turi teisę nuimti ženklus ar užtvaras.
• Bauda: Už savavališką žymėjimą ar eismo trukdymą gali būti skiriamos baudos. Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Neatsakingai priparkuotą automobilį pareigūnai gali pašalinti iš vietos - nutempti ir priverstinai išvežti.
• Kaimynų konfliktu: Neteisėtas rezervavimas gali kelti įtampą daugiabutyje.

Kaip žymėti teisėtai?

Parkavimo vieta turi būti aiškiai įregistruota, paženklinta, o geriausia - kad tai būtų ir fiziškai aptverta vieta. Be to, būtų aiškiai apibrėžtos namo bendrijos taisyklės, kurios numato parkavimo vietos naudojimą.

1. Patikrinkite žemės statusą - ar tai jūsų, ar bendrasavininkų nuosavybė.
2. Kreipkitės į savivaldybę - jei norite gauti leidimą žymėti vietą.
3. Naudokite patvirtintus ženklus - lenteles ar ženklinimą, suderintą su atsakingomis institucijomis.
4. Bendradarbiaukite su kaimynais - ypač jei planuojate sprendimą bendroje erdvėje.

Svarbu ir tai, kad privati nuosavybė būtų aiškiai paženklinta, pvz., „Rezervuota vieta“ ar „Privati valda“.

Alternatyvos vietų rezervavimui

• Bendruomeniniai susitarimai: kai kiemo gyventojai kartu nustato stovėjimo taisykles.
• Aikštelių įrengimas per projektus: daugiabučių bendrijos gali dalyvauti programose ir plėsti parkavimo vietas.
• Leidimų sistema: kai kur įmanoma įdiegti savivaldybių leidimų sistemą.

Policijos įgaliojimai ir gyventojų galimybės

Policijos pareigūnai gali taikyti administracinę atsakomybę tada, kai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (stovėjimas/sustojimas ten, kur draudžiama, trukdymas eismui ir pan.). Jeigu požeminė automobilių statymo aikštelė yra eismui naudojama teritorija ir faktinė situacija atitinka KET reguliuojamas taisykles (pavyzdžiui, automobilis pastatytas taip, kad užkerta pravažiavimą, pažeidžia ženklus/ženklinimą), tuomet gali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 417 straipsnį. Aptvėrimas, užkardas ir leidimų kontrolė labiau yra valdymo priemonė.

Vis dėlto, jei nebuvo padaryta akivaizdaus KET pažeidimo (tarkime, automobilis netrukdė eismui, nebuvo ženklų/ženklinimo pažeidimo), situacija vertinama kaip civilinis ginčas. Tokiais atvejais policija bausti vairuotojo negali, nes nevertina, ar yra laikomasi bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos.

Kai kyla konfliktas, reikia iš karto kviesti automobilių aikštelės ar garažo administratorių, apsaugą. Dažnai jie turi vidaus procedūras, kontaktus, kamerų vaizdo įrašus, gali rasti automobilio savininką. Jei pažeidimas akivaizdžiai blokuoja pravažiavimą / kelia grėsmę - tada pranešti pagalbos telefonu 112.

Jeigu gyventojams sunku susitarti patiems, daugiabutį administruojanti bendrovė ir netgi pats vystytojas, parduodamas automobilių statymo vietas, dar naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos sutartyje galėtų nurodyti baudas už numatytos tvarkos nesilaikymą. Tačiau tokiu atveju baudų geranoriškai nemokant, įpareigoti tą padaryti galėtų tik teismas.

Verta pasvarstyti ir apie papildomų fizinių kliūčių konkrečioje automobilio stovėjimo vietoje įrengimą, tokiu būdu fiziškai pašalinant galimybę naudotis automobilio stovėjimo vieta asmenims, kurie neturi teisės ja naudotis. Tai turbūt būtų greičiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti galimybę nekliudomai naudotis sau priklausančia automobilio stovėjimo vieta. Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.

Požeminių parkavimo vietų kaina ir įrengimas

Statybų techniniame reglamente numatyta, kad statant gyvenamosios paskirties daugiabutį automobilių statymo vietų skaičius turi atitikti butų skaičių. Tačiau žemė miestuose brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti.

Savivaldybių požiūris į parkavimo problemą yra pagrindinis veiksnys užtikrinant nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už neįrengtas automobilių vietas taikoma piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą.

Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. eurų ar net daugiau. Parkingo vietų kaina labai priklauso nuo vietos mieste ir gali skirtis kelis kartus. Ekonominės klasės būsto savininkai dažnai sąmoningai neperka parkingo ir sukuria sau diskomfortą kaskart galvodami, kur pastatyti automobilį. Kuo aplinkinėse teritorijose automobilių stovėjimas yra labiau apmokestinamas, tuo brangesnė tose vietose yra parkavimo vieta daugiabučių aikštelėse.

Vystytojai, matydami parkavimo vietų trūkumą, keičia planus ir naujuose statybų etapuose numato didesnes erdves automobiliams. Yra projektų, kuriuose, siekiant efektyviau išnaudoti erdvę, numatoma daugiau nei viena parkavimo vieta vienam būstui, nors pagal normatyvus to daryti neprivalo. Parkavimo vietos kaina sudaro nemažą dalį paties buto kainos. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad nekilnojamojo turto plėtotojai ne tik kad neuždirba, parduodami parkavimo vietas, bet dar ir kartais patiria nuostolių.

Parkavimo vietos kainą sudaro ne tik automobilių stovėjimo aikštelės elementai. Tie, kurie perka vietas automobiliui, susimoka ir už kitą infrastruktūrą: pakeliamus vartus, jų elementus, priežiūrą, išmanius sprendimus, tokius kaip liftai automobiliams, šildomus įvažiavimus ir pan. Kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, Senamiestyje, hidroizoliuoti visą aikštelę nuo požeminio vandens yra brangu. Yra projektų, kuriuose vienos parkavimo vietos kaštai sudaro nuo 30 iki 50 tūkst. eurų.

Pakilus parkavimo vietų kainoms ir automobilių statymo problemoms sostinėje aštrėjant, apsukriausieji netruko imtis versliuko: įsigyti kelias parkavimo vietas, kurias vėliau galima nuomoti kaimynams arba artimiausių daugiabučių gyventojams, verslo centrų darbuotojams.

tags: #parkavimosi #vietu #zymejimas #kad #neuzstatytu