Parkavimo vietos – paslėpti aspektai ir sprendimai

Dabartinėje visuomenėje, kai automobilis nebėra prabangos prekė, o tapo kasdienybe, miestų gyventojai nuolat susiduria su automobilių statymo problema. Perpildyti kiemai, vietų trūkumas ir sudėtingas teisinis reguliavimas verčia ieškoti efektyvių sprendimų.

Greičio matuokliai („trikojai“) ir jų vietos

Mobilūs greičio matuokliai, dar vadinami „trikojais“, Lietuvoje sukėlė daug diskusijų. Nors jie skirti greičio mėgėjams pažaboti, vairuotojai piktinasi, kad „trikojai“ dažnai statomi ir maskuojami ties įvažiavimais, šalia miškingų ir krūmingų vietų, kartais „už kampo“ ar „už krūmo“, tarsi „vaiduokliai“.

Prevencinė priemonė ir prieštaravimai

Kaip prevencinė greičio kontrolės priemonė, pats aparatas - „trikojis“ - yra geras ir patogus fiksuoti nusižengimus, tokius kaip negaliojanti techninė apžiūra, civilinio poliso neturėjimas ir kiti atvejai. Tačiau yra besipiktinančių, kad „trikojai“ slepiami ir maskuojami tose vietose, kuriose nėra ypatingos grėsmės ar pavojaus dėl eismo įvykių. Vairuotojai aktyviai statė įspėjamuosius plakatus ir kūrė grupes socialiniuose tinkluose, išreikšdami savo nepasitenkinimą. Lenktynininkas Ignas Gelžinis mano, jog už drąsą viršyti greitį reikia ir mokėti, pažymėdamas, kad pažeidėjų skaičius išlieka didelis, o avaringumas neramina.

Vietų parinkimas ir teisinis reglamentavimas

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenka skeptiškai vertina vietų parinkimą, teigdama, kad jos ne pavojingos, o apgaulingos - pavyzdžiui, ten, kur staiga baigia galioti greitį ribojantis ženklas. Anot policijos pareigūno D. Matonaičio, vietos, kuriose statomi „trikojai“, atrenkamos pagal du pagrindinius aspektus: kasmet sudaromą avaringumo schemą ir gyventojų skundus. Analizuojama, kurios vietos daugybę metų yra avaringiausios ir kur įvyksta daugiausia skaudžių eismo įvykių. „Trikojai“ keičia savo buvimo vietas, siekiant, kad vairuotojai visada galvotų apie galimą greičio matavimą, nepriklausomai nuo matuoklio buvimo vietoje, nes svarbiausia yra eismo saugumas. Įprastai „trikojis“ atlieka savo darbą, kai pažeidėjų skaičius kontroliuojamoje vietoje sumažėja bent dvigubai.

Be to, T. Bacevičiaus nuomone, apie „trikojus“, jeigu jie yra mobili priemonė, kilnojama kaip greičio matuoklis, turėtų įspėti ir mobilus kelio ženklas. Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) pirmą priedą, kelio ženklas Nr. 636 turėtų būti ne tik prie stacionariai įmontuotų, bet ir prie kilnojamų greičio matuoklių. Siūlomas mažesnio tipo juodo fotoaparato ženklas baltame fone labai tiktų.

Parkavimo vietų trūkumo priežastys

Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių. Sovietmečiu namai, garažai ir kolektyviniai sodai buvo projektuojami atskirai, o prie daugiabučių automobilių stovėjimo aikštelių net nebuvo - kelios vietos buvo įrengtos tik laikinai stovėti. Šiandien ši problema tapo ypač aktuali didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, kur po darbo dienos grįžus namo dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur pastatyti automobilio.

Nauji reikalavimai ir sovietinis palikimas

Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas, Kauno vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius pripažino, kad prie daugiabučių labai sunku rasti vietos automobiliams. Pagal atnaujintą Statybos įstatymą, daugiabučio namo butui, mažesniam nei 70 kvadratinių metrų, priskiriama viena automobilio parkavimo vieta. Naujus namų projektus įgyvendinantys statytojai įrengia ne tik nemokamų, bet ir mokamų vietų, kurias galima išsipirkti. Tačiau Kaune tokias vietas perka labai mažai gyventojų, o daugelis vairuotojų transporto priemones palieka tiesiog šalia gatvės. N. Valatkevičius teigia, kad kol nebus apmokestintos visos gatvės, tol ši problema iš miesto nedings.

Savivaldybės iniciatyvos ir gyventojų iššūkiai

Norėdama sukontroliuoti ir išspręsti automobilių statymo problemą, Kauno miesto savivaldybė parengė specialųjį mikrorajonų planą, kuriame buvo suskaičiuoti garažai ir automobilių stovėjimo aikštelės. Paaiškėjo, kad parkavimo vietų skaičius garažų masyvuose beveik atitinka normas (viena vieta - vienam butui). Tačiau dažnai pasitaiko, kad savininkai, parduodami butą, sau pasilieka jiems priklausančius garažus, sandėliukus.

Kompleksinis planas ir teisiniai aspektai

Šią vasarą pradėtas vykdyti kompleksinis planas, kurio pirminėje stadijoje valdininkai kartu su „Kauno komprojekto“ darbuotojais kiekvienam mikrorajonui dalija namų teritorijų schemas. Kiekvienas daugiabutis žinos savo teritoriją, kurią privalės tvarkyti ir galės naudoti savo reikmėms, rengti automobilių stovėjimo aikšteles. Teritorijų planavimo įstatymas supaprastino sklypų formavimo procedūras - nebereikia rengti detaliojo plano, užtenka parengti sklypo pertvarkymo projektą.

Tačiau gyventojų iniciatyvos susiduria su iššūkiais. Partizanų gatvės 88-ojo namo butų savininkų bendrijos pirmininkė nusivylusi, kad jau trejus metus nesulaukia pagalbos dėl aikštelės tvarkymo. Problema ypač aktuali, kai aikštele dalijasi keli daugiabučiai, o kaimynai nelinkę priimti bendro sprendimo. Svarbu pažymėti, kad, anot advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresniojo teisininko Mariaus Choniakovo, jei vieną parkavimo vietą įsigijęs gyventojas laiko du automobilius, užimdamas papildomą kaimyno vietą ar statydamas automobilį bendro pravažiavimo zonoje, jis pažeidžia naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarką. Tokiais atvejais, kai vienas iš bendraturčių nesilaiko nustatytos tvarkos, kito bendraturčio teisės naudotis jam priklausančia daikto dalimi yra pažeidžiamos, ir jis turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Kelių eismo taisyklių pokyčiai ir vairuotojų nuomonės

Nuo sausio 1 d. KET papildytos nauju punktu, draudžiančiu statyti transporto priemones toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos. Tai siekiama, kad eismas būtų saugesnis. Tačiau daugelis mano, kad senas įprotis užgrūsti įvažiavimus mašinomis pasikeis dar negreitai. Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad problema sprendžiama įrengiant daugiau parkavimo vietų gatvėse.

Draudimai ir baudos

Kauno Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis nurodė, kad už KET reikalavimų pažeidimus, tokius kaip sustojimas ir stovėjimas draudžiamose vietose ar nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Neatsakingai priparkuotą automobilį pareigūnai gali nutempti.

Galimi sprendimai ir alternatyvos

Kilus parkavimo problemoms kieme, svarbu ieškoti alternatyvių sprendimų, tokių kaip bendrijos sprendimai, savivaldybės projektai ar dalijimosi parkavimo vietomis sistemos.

Efektyvesnis esamų aikštelių išnaudojimas

Paulius Keras, Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas, pažymi, kad 2011 metais Kauno miesto savivaldybės atlikta studija parodė, jog intensyviai apgyvendintuose mikrorajonuose, pavyzdžiui, Šilainiuose, Eiguliuose ar Dainavoje, nepakankamai efektyviai išnaudojamos ilgalaikio automobilių saugojimo aikštelės. N. Valatkevičiaus nuomone, turėtų būti pakeistas Civilinis kodeksas, priskiriant garažą ar stovėjimo vietą butui, kad jie būtų parduodami kartu su juo.

Bendrijų susirinkimai ir vidaus tvarkos taisyklės

Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jei kvorumo nėra, po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Daugiabučiuose darbai atliekami gavus daugiau nei pusės savininkų pritarimą. Kaip nurodo advokatų kontoros „Marger“ partneris Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas, norint įvertinti veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta. Jei aikštelės yra viešosios nuosavybės objektai, jomis gali naudotis visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose, ir asmenys negali savintis parkavimo vietų. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą. Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi ją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Kilus ginčams, bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Nepavykus susitarti, galima kreiptis į teismą dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo. Fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik bendraturčiams susitarus dėl konkrečios aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys nestatytų savo automobilių privačioje aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai, tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su vietos savivaldos institucijomis.

Mokesčių valdymas

Gerai valdomas turto mokesčių paskirstymas savininkams apskaičiuojamas pagal gyventojų turimą naudingą plotą. Į mokestį įeina ūkio priežiūros darbuotojo darbo užmokestis, elektros darbai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skirtų namui atnaujinti, kaupiamos lėšos atskiroje sąskaitoje ir naudojamos tik namo reikmėms. Vilniaus mieste nuo kitų metų vasaros brangstant įkainiams už automobilio parkavimą mieste, neišvengiamai kils ir privačios automobilių parkavimo vietos šalia daugiabučių. Brangimas prognozuojamas ne tik sostinės centrinėje dalyje, bet ir miegamuosiuose rajonuose. Jau dabar privačių parkavimo vietų kainos antrinėje rinkoje yra didesnės nei pirminėje, nes pirminėje rinkoje parkavimo vietą be buto sunku įsigyti.

Parkavimo taisyklės kiemuose

Automobilių statymas kiemuose turi aiškias taisykles, nors daugelis vairuotojų mano, kad kieme galima statyti automobilį bet kur. Daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai.

Pagrindiniai draudimai

• Ant šaligatvių ir vejų.
• Prie įėjimų į laiptines.
• Prie šiukšlių konteinerių.

Rezervuotos vietos ir greitis kiemuose

Kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilio negalima. Rezervuotos vietos pažeidimas gali užtraukti baudą arba automobilio nutempimą. Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h, siekiant užtikrinti pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumą.

Eismo prioritetai ir neįgaliesiems skirtos vietos

Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė. Pėstieji visada turi pirmumą. Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą. Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas (nuo 100 iki 300 eurų) ir automobilio nutempimą.

Kaip elgtis konfliktinių situacijų atveju

Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų. Pirmiausia, verta pabandyti kalbėtis su vairuotoju arba palikti raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai. Jei tai nepadeda, galima kreiptis į bendrijos pirmininką ar Viešosios tvarkos skyrių.

Nekilnojamojo turto mokestis ir parkavimo vietos

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymas (NTMĮ) reglamentuoja NT mokestį. Mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Mokesčio objektas - nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus faktiškai nenaudojamą nebaigtos statybos NT, valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtą turtą.

Mokesčio tarifai ir lengvatos

Savivaldybės nustato NT mokesčio tarifą nuo 0,5 iki 3 procentų mokestinės vertės, atsižvelgdamos į turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą ir mokesčio mokėtojų kategorijas. Fiziniams asmenims taikomi tarifai nuo 0,5 iki 2 procentų, priklausomai nuo bendros mokestinės vertės. Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, taikomos didesnės neapmokestinamos vertės ribos.

NT mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, NT, naudojamas švietimo darbui, socialinei globai ir priežiūrai, NT, esantis kapinių teritorijoje. Taip pat fiziniams asmenims priklausantis turtas, kurio bendra vertė neviršija 150 000 eurų (arba 200 000 eurų šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų).

Parkavimo vietos ir garažai - papildomas turtas

Parkavimo vietos ir garažai, jei jie registruoti atskirai, laikomi papildomu turtu ir bus apmokestinti pagal atskirą tarifų skalę. Ministras R. Šadžius teigė, kad požeminėse garažų parkavimo vietos, kainuojančios daugiau nei 20 tūkst. eurų, turėtų būti apmokestinamos papildomu NT mokesčiu. Vilniaus meras žada bandyti išsireikalauti, kad didmiesčiuose sandėliukai, garažai ir parkavimo vietos nebūtų laikomi papildomais NT objektais.

Parkavimo vietų projektavimas ir atstumai

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį ir smarkiai koreguoti sklypo planą. Nepakankamas, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis stovėjimo vietų skaičius, neretai pasmerkia chaosui visą kvartalą.

Teisinis reglamentavimas

Pagrindinis teisės aktas, nustatantis automobilių vietų skaičiaus ir jų įrengimo parametrus, yra STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pagal jį, daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto.

Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.

Minimalūs reikalavimai gyvenamosios paskirties pastatams

Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas. Aprašo dalis yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.

Pavyzdžiui, 1 zonoje, apimančioje Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Tai reiškia, kad projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų. 2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą.

Automobilių stovėjimo vietų koeficientai Vilniaus miesto zonose

Perkūnkiemio gyventojų situacija

Sostinės Perkūnkiemio gyventojai teismuose kovojo su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol. Teismas pasakė, jog projektuojant daugiabutį privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą. Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl pernelyg didelės jų kantrybės, nes kreiptasi į teismą suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams.

Stovėjimo vietų matmenys ir atstumai

Automobilių stovėjimo aikštelės projektavimas yra kompleksinis procesas, kuriame būtina atsižvelgti į eismo srautų analizę, automobilių parkavimo būdus, pėsčiųjų judėjimo takus, apšvietimą, ženklinimą ir, žinoma, stovėjimo vietų matmenis.

Standartiniai lengvųjų automobilių stovėjimo vietų matmenys

Paprastai, standartinės lengvojo automobilio stovėjimo vietos matmenys yra:

• Plotis: 2,5 metro.
• Ilgis: 5,0 - 5,5 metro.

Stovėjimo vietų matmenys neįgaliesiems

Vietos, skirtos neįgaliesiems, turi būti didesnės. Standartiniai matmenys neįgaliesiems skirtoms vietoms yra:

• Plotis: 3,5 metro.
• Ilgis: 5,0 - 5,5 metro.

Atstumai nuo daugiabučio gyvenamojo namo

Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

• Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
• Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 mašinų, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Šie reikalavimai neprivalomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.

Atstumai iki pastatų: lentelė

Priešgaisriniai atstumai

Minimalus 3 m atstumas nuo sklypo ribos ir priešgaisrinis atstumas, priklausantis nuo gaisro klasės. Leistini atstumai tarp pastatų pagal ugniaatsparumo laipsnį:

Jei statomas III atsparumo ugniai laipsnio pastatas pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, pastatas turi būti statomas toliau arba turi būti gautas sutikimas. Nėra svarbu, kuris pirmas pasistatė statinį, visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas. O jei sutikimo nėra, tuomet yra pažeidžiama kaimyno teisė statyti pastatą 3m nuo sklypo ribos atstumu.

STR 2.06.04:2014 pakeitimai

Vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Svarbiausi pasikeitimai - gerokai sumažėję privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki varstomų pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Dar vienas svarbus pakeitimas - elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas. Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą.

Parkavimo keltuvai kaip sprendimas

Kardifas, gyvybinga Velso sostinė, susiduria su automobilių stovėjimo vietų trūkumu dėl istorinės infrastruktūros, miesto tankumo, saugomų teritorijų ir aplinkos politikos. Parkavimo keltuvai, dar vadinami automobilių krautuvais, siūlo pragmatišką ribotos erdvės problemos sprendimą, kraudami transporto priemones vertikaliai arba horizontaliai, taip padidindami vietų skaičių ir atlaisvindami paviršiaus plotą kitoms reikmėms.

Privalumai ir vertės didinimas

Šios sistemos maksimaliai padidina tankumą, atlaisvina žemės plotą, padidina saugumą ir estetiškai integruojasi į pastato dizainą. Parkavimo keltuvai ypač vertingi gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui, didinant jo patrauklumą ir kainą. Komerciniam nekilnojamajam turtui jie suteikia konkurencinį pranašumą. Statytojams automobilių stovėjimo aikštelės lifto įrengimo išlaidos dažnai atsiperka iš pardavimo ar nuomos pajamų, užtikrinant puikią investicijų grąžą. Kuo didesnis parkavimo vietų trūkumas konkrečiame pašto kode, tuo didesnė vertės priemoka.

Keltuvo tipo ir kokybės svarba

Automatinės sistemos ir nepriklausomi keltuvai paprastai suteikia daugiau vertės nei paprasti priklausomi krautuvai dėl didesnio patogumo. Aukštos kokybės, gerai prižiūrimi keltuvai iš patikimų gamintojų įkvepia pasitikėjimo. Integruotas ir estetiškas liftas prisideda prie bendros naudos. Nuolatinė, profesionali priežiūra užtikrina tinkamą keltuvo veikimą ir teigiamą jo vertės didinimą, o ne tapimą našta. Labai svarbu atlikti išsamų vietos tinkamumo, konstrukcinių pasekmių ir atitikties reglamentams įvertinimą.

tags: #parkavimo #vieta #koks #pasleptas