Nuo 2021 m. vasario 23 d. įsigaliojo Aplinkos ministerijos patikslintas statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014), kuris atnešė svarbių pakeitimų tiek privalomam automobilių stovėjimo vietų skaičiui prie gyvenamųjų namų, tiek atstumams nuo automobilių aikštelių iki pastatų.
Pagrindiniai pakeitimai automobilių stovėjimo vietų skaičiuje
Naujoji redakcija STR 2.06.04:2014 keičia reikalavimus, kiek automobilių stovėjimo vietų privalu numatyti prie įvairios paskirties gyvenamųjų pastatų, priklausomai nuo jų ploto ir paskirties.
Vieno buto pastatai
- Pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 stovėjimo vieta.
- Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m, numatomos 2 stovėjimo vietos.
- Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui skiriamos 2 vietos ir papildomai po 1 vietą už kiekvieną 35 kv. m viršijantį plotą.
Dviejų butų pastatai
- Pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, numatomos 2 stovėjimo vietos.
- Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m, skiriamos 2 vietos ir papildomai po 1 vietą už kiekvieną 35 kv. m viršijantį plotą.
Taip pat pakoreguoti privalomi minimalūs automobilių stovėjimo vietų skaičiai prie įvairioms socialinėms grupėms skirtų gyvenamosios paskirties pastatų.
Pokyčiai atstumuose nuo automobilių aikštelių
Viena svarbiausių naujovių - pakoreguoti privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki pastatų.
Atstumai iki pastatų
- Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus, nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 metrų atstumas.
- Jei automobilių skaičius 11-20, atstumas didėja iki 7 metrų.
- Jei automobilių skaičius 21-50, atstumas didėja iki 10 metrų.
- Anksčiau galiojęs reglamentavimas, kuris nustatė didesnius atstumus (pvz., 10 metrų net ir iki 10 automobilių aikštelės), yra pakeistas.
Svarbu pažymėti, kad atstumų reglamentavimas nuo automobilių aikštelių iki pastatų buvo peržiūrėtas atsižvelgiant į pasikeitusius automobilių tipus (daugėja elektromobilių, hibridinių automobilių) ir sumažėjusį taršos lygį. Naujasis reglamentavimas leidžia modeliuoti triukšmo ir taršos poveikį, kas ypač svarbu didesnėms aikštelėms.
Taip pat neliko atstumų iki pastato reglamentavimo automobilių aikštelėms iki 5 automobilių.
Elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimas
Nuo 2022 m. pradžios tapo privaloma ne tik numatyti įprastas vietas automobiliams statyti, tačiau ir vietas elektromobiliams krauti.
- Statomų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar kapitališkai remontuojamų gyvenamųjų pastatų automobilių saugyklose (turinčiose 5 ir daugiau automobilių stovėjimo vietų) ne mažiau kaip 20 procentų bendro privalomo automobilių stovėjimo vietų turi būti užtikrinta galimybė įkrauti elektromobilius.
- Įrengiant krovimo stoteles, vietoj apskaičiuotų (privalomų suprojektuoti) 5 lėto krovimo stotelių gali būti įrengiama 1 greito arba itin greito krovimo stotelė.
Anksčiau galiojęs STR leido netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų tokių vietų ženklinimą, o tai sudarė galimybę elektromobilių vietas naudoti kaip paprastų automobilių stovėjimo vietas.
Panevėžyje pavogti elektromobilių įkrovimo stotelės kabeliai, nuostoliai – apie 10,6 tūkst. eurų
Vilniaus miesto savivaldybės specifinis reglamentavimas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo bendruosius STR reikalavimus, nustatydamas konkretesnius minimalius ir maksimalius automobilių stovėjimo vietų skaičius, taip pat kompensavimo tvarką.
Zonavimas ir koeficientai
Vilniaus miesto teritorija suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai, leidžiantys lanksčiau reguliuoti stovėjimo vietų poreikį:
| Zona | Apibūdinimas | Mažiausias koeficientas | Didžiausias koeficientas | Mokestis už neįrengtą vietą |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Vilniaus senamiestis | 0.25 | 0.5 | N/A |
| 2 | N/A | 0.5 (galima sumažinti iki 0.25) | N/A | 4000 EUR |
| 2.1 | Naujasis Vilniaus centras (aplink Konstitucijos pr.) | N/A | N/A | Brangiausias |
| 3 | N/A | N/A | N/A | 2000 EUR |
Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje (1 zona) projektuojant daugiabutį namą, minimalus stovėjimo vietų skaičius vienam butui yra 0,25, o maksimalus - 0,5. Taip pat pažymima, kad 1, 2 ir 3 zonose požeminėms stovėjimo vietoms gyvenamosios paskirties patalpoms taikomas didžiausias koeficientas - 1, leidžiantis turėti vieną požeminę vietą butui.
Kompensacija už neįrengtas vietas
Galimybė sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių (pvz., 2 zonoje nuo 0,5 iki 0,25) yra įmanoma tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. Šis mokestis skiriasi priklausomai nuo zonos.
Svarbūs aspektai ir diskusijos
Nors teisės aktai numato reikalavimus minimaliam automobilių stovėjimo vietų skaičiui, praktikoje tai ne visada užtikrina pakankamą vietų kiekį, ypač didmiesčiuose. Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai, kuriems Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog projektuojant daugiabutį yra privaloma suprojektuoti ir įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą.
Ekspertai sutaria, kad bendras siekis turėtų būti automobilių skaičiaus mažinimas, ypač miestų centruose. Viena priemonių - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Ypač senamiesčiuose siūloma projektuoti ne daugiau nei pusę vietos vienam butui, atsižvelgiant į galimybes judėti pėsčiomis ar dviračiu.
Taip pat svarstoma galimybė, kad automobilių stovėjimo aikšteles būtų galima įrengti toliau nuo pastato, tačiau tam reikėtų vystyti atitinkamą infrastruktūrą.
tags: #parkavimo #skaicius #vienbuciui #gyv #namui