Parkavimas prie pėsčiųjų perėjų: išsami informacija

Saugumas kelyje - tai tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų bendra atsakomybė. Pėsčiųjų perėjos yra vienos iš svarbiausių vietų, kur šios pareigos susikerta. Tinkamas elgesys prie perėjų ir teisingas automobilių parkavimas yra gyvybiškai svarbūs, siekiant išvengti eismo nelaimių ir užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, susijusius su parkavimu prie pėsčiųjų perėjų, galimus pavojus ir prevencijos priemones.

Kelių eismo taisyklės (KET) ir pėsčiųjų perėjos

Lietuvoje pėsčiųjų perėjas griežtai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės (KET). Štai keletas svarbių punktų, kuriuos privalo žinoti kiekvienas eismo dalyvis:

Privalomas kelio davimas pėstiesiems

• Visose nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose privaloma duoti kelią pėstiesiems.
• Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo arba sulėtino greitį kita transporto priemonė, vairuotojas, važiuojantis ta pačia kryptimi, privalo padaryti tą patį - sustoti ar sulėtinti. Vėl pradėti važiuoti galima tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam būtų galima sutrukdyti ar sukelti pavojų.
• Artėdami prie pėsčiųjų perėjos turime būti ypatingai atidūs, ypač ten, kur eismas didelis ir iš abiejų pėsčiųjų perėjos pusių automobiliai stovi kamštyje.
• KET 27 punktas nurodo: „Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.“
• KET 30 punktas teigia: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.“
• KET 31 punktas pabrėžia: „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.“

Pėsčiųjų pareigos ir saugumas

• KET V skyrius nurodo, kad pėstieji privalo judėti šaligatviais, pėsčiųjų takais arba pėsčiųjų ir dviračių takais (pėstiesiems skirta puse), o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu.
• Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu, arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
• Pėstieji visada turi prisiminti, kad jie, skirtingai nuo automobilių vairuotojų, neturi jokių papildomų apsaugų, ir net nežymus kontaktas su judančia transporto priemone praktiškai visada baigiasi skaudžiai.
• Pėstieji visada turėtų žengti į važiuojamąją kelio dalį tik įsitikinę, kad artėjančios transporto priemonės vairuotojas ne tik juos mato, bet ir pradeda mažinti greitį bei suspės sustoti iki pėsčiųjų perėjos ribų.
• Pėstieji, turėdami pirmumo teisę, visuomet turi įvertinti situaciją, būti atidūs bei neužsiimti pašaline veikla, blaškančia dėmesį (telefono naudojimas, muzikos klausymasis ar šnekučiavimas su kitu pėsčiuoju).

Reguliuojamos ir nereguliuojamos perėjos

• Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, - prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją.
• Šviesoforu reguliuojamose sankryžose vairuotojams, darant posūkius, reikėtų atkreipti dėmesį, kad, jei važiuojama kryptimi, kurią nurodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje, dažniausiai ta kryptimi yra pėsčiųjų perėja ir joje dega žalias šviesoforo signalas pėstiesiems. Tokiu atveju taip pat yra privaloma praleisti į kelią įžengusius ar besiruošiančius žengti pėsčiuosius.
• Jei pėstysis nespėjo pereiti perėjos, o jums jau užsidegė žalias šviesoforo signalas, privaloma jį praleisti ir tik tuomet judėti toliau.

Kiti pėstieji, turintys pirmumo teisę

Nereikėtų pamiršti ir tokių situacijų, kai kelią net ir ne pėsčiųjų perėjoje kerta neregys su balta lazdele arba neįgalusis, važiuojantis vežimėliu. Šiais atvejais minėti eismo dalyviai taip pat turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Parkavimas prie pėsčiųjų perėjos: draudimai ir reikalavimai

Vairuotojai dažnai svarsto, ar gali sustoti tiesiai ant pėsčiųjų perėjos, ar šalia jos. Įstatymas yra aiškus:

• Sustoti draudžiama ant pėsčiųjų perėjos ir arčiau nei 5 metrų atstumu prieš ją arba už jos. Tai reiškia: ne 10 metrų, o 5. Tačiau 5 metrai - tai maždaug vieno automobilio ilgis. Praktikoje „atrodo kaip toli” dažnai reiškia 3-4 metrus.
• Draudimas galioja pačiai perėjai ir nurodytam atstumui prieš ją. Taip automobilis, pastatytas tik „šalia” perėjos, iš tikrųjų ją iš dalies blokuoja ar mažina matomumą vairuotojui, artėjančiam iš kitos pusės.
• KET 150.9 punktas: stovėti draudžiama maršrutinio transporto stotelėse ir arčiau kaip 15 metrų nuo jų - kai stotelės nėra, 15 metrų skaičiuojama nuo kelio ženklo „Stotelė”. 15 metrų - tai daugiau nei du automobiliai išilgai.
• KET 150.1 punktas: geležinkelių pervažose ir 50 metrų atstumu nuo jų - sustoti ir stovėti draudžiama visiškai.
• KET 150.7 punktas: jei atstumas tarp automobilio ir ištisinės ženklinimo linijos arba bortelio yra mažesnis nei 3 metrai - stovėti draudžiama.

Parkavimo pažeidimų pasekmės

Automobilį palikus arčiau nei reikia prie perėjos, stotelės ar sankryžos - bauda nuo 30 iki 90 eurų, o tam tikrais atvejais ir nutempimas. LR administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 417 straipsnio 2 dalis) numato baudas už neteisėtą sustojimą. Sumokėjus per 15 dienų, bauda gali būti sumažinta 50 %. Nutempimo atveju - 30-100 eurų už transportavimą, priklausomai nuo savivaldybės. Nutempimas realioje praktikoje taikomas tada, kai automobilis akivaizdžiai blokuoja eismą - arba pakartotinai fiksuojami pažeidimai.

Kodėl svarbu laikytis atstumų?

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad daug pažeidimų įvyksta, kai vairuotojai sustoja, kad išlaipintų keleivius ar krovinius tiesiai prie pėsčiųjų perėjos. Automobilio parkavimas nepaisant 5 metrų atstumo iki ir už pėsčiųjų perėjos yra labai rizikingas saugiam eismui. Tokios situacijos pėstiesiems padidina riziką likti nepastebėtiems. Jei automobiliai yra pastatyti prie pat pėsčiųjų perėjos, link jos artėjančios transporto priemonės vairuotojui apribojamas pėsčiųjų perėjos prieigų matomumas. Ypatingai matomumą riboja pėsčiųjų perėjų zonose statomos aukštesnės transporto priemonės - visureigiai, mikroautobusai ar sunkvežimiai. Prie pat pėsčiųjų perėjos statomos transporto priemonės labiausiai apriboja matomumą vaikams, kuriems apžiūros lauką užstoja ne tik aukštesnės, bet ir lengvosios transporto priemonės.

Draudikų praktika rodo, kad automobilių parkavimas prie pat pėsčiųjų perėjų sukuria prielaidą skaudžiausiems eismo įvykiams - pėsčiųjų sužalojimams ar net mirtiniems atvejams. Dėl apriboto matomumo vairuotojas per vėlai pamato į važiuojamąją dalį įžengusį pėsčiąjį, ima ekstremaliai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. O tokiose situacijose sukeliama grėsmė paskui jį važiuojančioms vienai ar net kelioms transporto priemonėms. Nemaža dalis „traukinukais“ vadinamų eismo įvykių, kai susiduria keli automobiliai, įvyksta būtent prie pėsčiųjų perėjų.

Pavojai ir aplinkybės, mažinančios saugumą

Miestuose pėsčiuosius ir vairuotojus gali suklaidinti daugybė aplinkybių. Todėl į perėją žengti galima tik įsitikinus, kad vairuotojas jus pastebėjo, ėmė stabdyti ir spės sustoti. Tai ypač svarbu tamsoje ir lyjant.

Matomumo problemos

• Lietus vakare yra viena iš pačių pavojingiausių aplinkybių, nes ant automobilio stiklų krintantys lašai atspindi gatvės žibintų bei kitų automobilių šviesas ir vairuotojui tampa itin sunku pastebėti pėsčiąjį.
• Net ir jei nelyja, netolygiai krintanti gatvės žibintų šviesa ir šešėliai gali padaryti žmogų faktiškai nematomą.
• Tamsiai apsirengęs pėsčiasis be atšvaito, apšviestas artimosiomis automobilio žibintų šviesomis, matomas tik apie 30 metrų atstumu. Tiek net mieste nepakanka, kad vairuotojas spėtų sureaguoti ir sustoti.
• Pėstieji tamsiu paros metu neapšviestoje vietovėje privalo segėti atšvaitus. Deja, ne visi tai daro arba daro tai neteisingai.

Vairuotojo galimybės ir reakcija

Pėstiesiems labai sunku įvertinti vairuotojo galimybes. Keičiantis orų sąlygoms, stabdymo kelias gali pailgėti net dvigubai. Palyginus lėtai - tik 36 km per valandą greičiu - judantis automobilis, nestabdomas, dar pravažiuos 10 metrų. Jei greitis bus didesnis, pavyzdžiui, 50 km per valandą - vairuotojui pamačius pėsčiąjį iki stabdymo pradžios nestabdoma transporto priemonė pariedės beveik keturiolika metrų. Prie to dar prisideda stabdymo kelias, kuris priklauso ir nuo padangų bei kelio dangos būklės bei meteorologinių sąlygų. Vairuotojo reakcijos bei stabdžių sistemos suveikimo laikas užtruks ne trumpiau kaip sekundę.

Prevencija ir sprendimai

Vairuotojų ir pėsčiųjų švietimas

Pėsčiųjų ir vairuotojų švietimas apie saugų eismą yra itin svarbus. Vairuotojai apriboti taisyklėmis, prieš gaudami pažymėjimą jie laiko egzaminą. Pėstiesiems taip pat reikia didesnio dėmesio švietimo programose. Socialinės akcijos ir saugaus eismo pamokos moksleiviams iš dalies jau atlieka šią misiją.

Infrastruktūros gerinimas

Kaip gerus pavyzdžius galima paminėti greičio ribojimo kalnelius, iškilias perėjas, prieš kurias vairuotojai priversti pristabdyti, ir papildomą perėjų apšvietimą. Dauguma pėsčiųjų perėjų yra miestuose, t.y. ne Lietuvos automobilių kelių direkcijos, o savivaldybių prižiūrimuose ruožuose.

Pėsčiųjų perėjų ženklinimas ir tipai

Pėsčiųjų perėjos yra žymimos kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir (arba) ženklinimo linijomis.

Svarbu atminti

Kastytis Povilaitis, vairavimo instruktorius, pabrėžia, kad nors pėsčiasis turi pirmumo teisę, jis privalo įvertinti situaciją ir neužsiimti pašaline veikla. Pirmenybė nesuteikia teisės trukdyti automobilių vairuotojams, įžengti į važiuojamąją dalį, kai automobilio vairuotojui akivaizdžiai bus sudėtinga sustoti ar teks staigiai stabdyti.

Statistika ir problemos

Apskritai, tarp žuvusiųjų Lietuvos keliuose pėstieji sudaro labai didelę dalį. 2014 metais jų buvo net 40 proc. Šiais metais eismo nelaimių, per kurias žuvo ar buvo sužaloti pėstieji, įvyko mažiau. 2015 m. per 10 mėn. dėl pačių pėsčiųjų kaltės žuvo 12 žmonių, o kiti žuvo dėl vairuotojų kaltės - pėsčiųjų perėjose, ant šaligatvių, kelkraščių, važiuojant atbuline eiga ir pan. Eismo įvykių, įvykusių pėsčiųjų perėjose, dalis išlieka panaši - 2015 m. per I pusmetį 182 avarijose žuvo 6 žmonės ir 185 buvo sužaloti. Užmiesčio keliuose esančiose perėjose per pirmąjį šių metų pusmetį įvyko trys eismo įvykiai.

„Parkavimas nesilaikant 5 metrų atstumo iki pėsčiųjų perėjos nėra masinis reiškinys. Šie kelių eismo taisyklių pažeidimai dažniausiai pasitaiko miestų miegamuosiuose rajonuose vakare arba nakties metu. Tuomet žmonės dėl sausakimšų daugiabučių kiemų yra priversti automobilius statyti gretimose gatvėse, o sugrįžusiems į namus vėliausiai belieka tik vietos sankryžų ribose arba prieš pat pėsčiųjų perėjų“, - kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovas Modestas Žilionis. Jis atkreipė dėmesį, kad dienos metu tokie pažeidimai dažni senamiestyje ar centrinėse miestų gatvėse, kai tiekėjų tarnyboms priklausančios transporto priemonės draudžiamose vietose kelioms minutėms pastato automobilius ir krauna prekes, išlaipina keleivius ar pristato siuntinius.

tags: #parkavimas #prie #perijos