Parkavimas neįgaliųjų vietose: taisyklės ir baudos Lietuvoje

Žmonių su negalia teisės dažnai pažeidžiamos aplinkos prieinamumo srityje, o parkavimas yra vienas dažniausių pažeidimų. Dėl to, atsižvelgiant į situaciją, buvo nuspręsta padidinti baudas už neteisėtą automobilių statymą neįgaliesiems skirtose vietose.

Naujos taisyklės ir padidintos baudos

2022 m. lapkričio 24 d. Seimas Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) atskirai išskyrė ir padidino baudas už neteisėtą automobilių statymą ar sustojimą neįgalių asmenų automobiliams skirtose vietose. Šios pataisos įsigaliojo siekiant užtikrinti geresnį aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia.

Pagal priimtas pataisas, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 180 eurų. Iki šiol toks pažeidimas nebuvo išskirtas, o už bet kokį sustojimą draudžiamose vietose buvo numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Kodėl didinamos baudos?

Seimo Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė, viena iš pataisų iniciatorių, pabrėžė, kad žmonėms su negalia nėra paprasta pastatyti automobilį bet kur, nes jiems būtina plačiai atverti duris vežimėliui ar kitai mobilumo įrangai pastatyti. Tam gali trukdyti šalia esantys borteliai, kiti automobiliai ar įrenginiai. Nors už neteisėtą parkavimą jau buvo skiriamos baudos, praktikoje pastebėta, kad, pavyzdžiui, už parkavimą rezervuotoje vietoje išrašomos didesnės baudos, o už parkavimą neįgaliųjų vietose dažnai net nebaudžiama.

Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos vadovė Alma Margevičienė pritaria sprendimui didinti baudas, nes, jos teigimu, vis dar atsiranda vairuotojų, kurie užima neįgaliųjų vietas, sukeldami jiems nepatogumų.

„Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos prie įvairių įstaigų ar parduotuvių yra įrengtos arčiau įėjimo, kad sunkiai vaikštantiems ar rateliuose sėdintiems žmonėms būtų patogiau pasiekti norimą įstaigą, bet jei jų vietas užima sveikieji, neįgaliesiems yra sunku rasti jiems tinkamą vietą sustoti ir išsikelti iš automobilio ratelius ar vaikštynę - tam reikia daugiau vietos. Jei tenka automobilį pasistatyti toliau nuo įėjimo, neįgaliesiems yra sunkiau iki objekto nueiti ar nuvažiuoti rateliais, ypač sudėtinga, kai būna slidu ar daugiau prisnigę“, - teigia A. Margevičienė, tikėdamasi daugiau vairuotojų supratingumo.

Ką numato Kelių eismo taisyklės (KET)?

Kelių eismo taisyklės numato, kad vietoje, pažymėtoje neįgaliojo su vežimėliu simboliu, gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba turinčios asmens su negalia automobilio statymo kortelę. Svarbu atskirti šiuos du leidimus, nes jų įgijimo ir naudojimo sąlygos skiriasi.

Kas gali turėti neįgaliųjų automobilių statymo kortelę?

Neįgaliųjų automobilių statymo kortelę turi teisę turėti:

• Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis.
• Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvuosius automobilius, bei dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis (neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis).
• Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki pensijos buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
• Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
• Asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi neįgaliųjų vežimėliu.
• Asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kurie dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi vaikščiojimo priemonėmis bei turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
• Asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba specialusis nuolatinės pirmo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis.
• Asmenys, kuriems nustatytas ir galioja specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
• Asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas ir galioja specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Kas gali gauti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“?

Skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turi teisę gauti:

• Fiziniai asmenys, patys vairuojantys lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turintys neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.
• Fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, didelių specialiųjų poreikių lygis ar sunkus neįgalumo lygis.
• Socialinės globos įstaigos, kai jų transporto priemonėmis vežami neįgalieji.
• Techninės pagalbos neįgaliesiems centro ir jo teritorinių skyrių darbuotojai, teikiantys techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugas.
• Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, kai jų transporto priemonėmis vežami neįgalieji.

Lengvatos ir leidimai

Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama:

• Stovėti ilgiau, negu leidžiama, vietose, kur stovėjimo laikas apribotas atitinkamais kelio ženklais.
• Sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties specialiu horizontaliojo ženklinimo linijomis.
• Įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė suteikia teisę neįgaliesiems, vairuojantiems lengvuosius automobilius, sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose stovėjimo vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia KET toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba turinčios neįgaliųjų automobilių statymo kortelę, priekis ir galas turi būti pažymėti specialiais mėlynais skiriamaisiais ženklais.

Vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, leidžiama nepaisyti kelio ženklo „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, jei jis neriboja stovėjimo laiko elektromobilių įkrovimo vietoje, ir kelio ženklo „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų. Taip pat leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir ties specialiu horizontaliojo ženklinimo linijomis.

Problemų spektras dėl neįgaliųjų stovėjimo vietų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas Marius Morkevičius pastebi, kad žmonės su negalia periodiškai susiduria su teisių į jiems skirtas automobilių parkavimo vietas pažeidimais. Ypač daug nepatogumų dėl parkavimo vietų negalią turintys asmenys patiria žiemos laikotarpiu. Buvo tyrinėti skundai dėl netinkamos daugiabučių namų kiemų priežiūros, kai sniegas užblokuodavo priėjimą prie neįgaliųjų stovėjimo vietų.

Be to, tarnyba yra gavusi skundų dėl nepakankamo skaičiaus neįgaliesiems skirtų vietų, taip pat dėl to, kad vienintelė skirta vieta buvo įrengta nesilaikant reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kai statybų įmonės, pastačiusios daugiabutį, po projekto pridavimo dalį neįgaliųjų parkavimo vietų panaikina arba parduoda. Gyventojai skundėsi dėl požeminėse aikštelėse esančių neįgaliųjų parkingo vietų ženklų apsitrynimo, dėl ko jose automobilius statydavo pašaliniai asmenys.

Piktnaudžiavimas neįgaliųjų kortelėmis

Yra didelė problema, įgavusi milžinišką mastą - tai neįgaliųjų automobilių statymo kortelių piktnaudžiavimas. Kai kurie žmonės su negalia piktnaudžiauja automobilių statymo vietomis, kitiems kortelės nereikia net vogti. Deja, pasitaiko atvejų, kai statybos meistrai, atvykę į objektą, palieka neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę, nors patys sėkmingai verčiasi vidaus apdailos darbais, glaisto, dažo, tinkuoja, pernešinėja baldus.

„Per metus turime beveik 4 tūkstančius administracinių pažeidimų“, - teigia atsakingos institucijos atstovai. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra sako, kad kortelių išdavimo tvarkos keisti neplanuojama, tačiau pabrėžia griežtesnio institucijų tikrinimo poreikį, kada žiūrima ne tik ar žmogus turi kortelę, bet ir ar duomenys asmens sutampa.

Korupcija ir kontrolės trūkumas

Seimo Antikorupcijos komisija ragina tarnybą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją paruošti veiksmų planą, padėsiantį sumažinti korupciją. Kyšių sumos svyruoja nuo 100 iki 1000 eurų. „Mes matytume galbūt didesnį poreikį, daugiau dėmesio skirti į žmogiškojo veiksnio suvaldymą, į kontrolės priemonių stiprinimą, taip pat galbūt plėsti galimybes „Sodrai“ įsitraukti į kontrolės procedūras“, - sako E. Radzevičius.

Nuo rugsėjo įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią „Sodrai“ pareikalavus, bus privaloma papildomai pasitikrinti sveikatą. Kitaip galima netekti išmokų. Daugiau nei 80 tūkst. žmonių su gydytojų siuntimais kasmet praveria Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duris.

Korupcija pasireiškia ne tik kortelių išdavimo procese, bet ir darbingumo lygio nustatyme. Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad NDNT teritorinių skyrių vedėjai priimdavo kyšius iš gydytojų už tai, kad pacientams būtų nustatomas palankus darbingumo lygis. Taip pat gydytojai imdavo kyšius iš pacientų už paruoštus medicininius dokumentus, melagingas ligų diagnozes, medicinines konsultacijas ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimą.

Sprendimo būdai ir elektronizavimas

Geriausias dalykas būtų elektronizuoti visą šitą procesą kuo labiau. Tačiau problema, kad asmens sveikatos įstaigos ne visuomet pateikia visą reikiamą informaciją e-sveikatoje. „Iš tikrųjų, tik 25 proc. duomenų yra pasiekiami elektroniniu būdu. Šia prasme dar tikrai turime kur nukeliauti“, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

Viena iš idėjų buvo kortelių turėtojų duomenų bazės valdymas ir tarpinstitucinė prieiga (Lietuvos policija, Vilniaus miesto savivaldybė ir pan.) iki programėlės su veido atpažinimo funkcija, kuri neleistų susimokėti už parkavimą nenuskenavus kortelės savininko veido ar kitų biometrinių duomenų (kaip jungiantis prie banko).

Ką daryti, jei bauda skirta neteisingai?

Kartais gali nutikti klaidų, ir bauda gali būti skirta neteisingai. Tokiu atveju svarbu atlikti šiuos veiksmus:

1. Patikrinkite informaciją: Įsitikinkite, kad bauda skirta tikrai jums.
2. Kreipkitės į baudos išdavusią instituciją: Jei manote, kad bauda neteisinga, turite teisę pateikti skundą baudos išdavusiai institucijai.
3. Laiku pateikite skundą: Įsitikinkite, kad skundas pateiktas laiku, kaip nurodyta baudos pranešime.

Dokumentus siunčiant paštu turi būti pridėta teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (asmens tapatybės kortelės arba paso arba leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba gimimo liudijimo, jei vaikas yra gimęs iki 2017 m.). Kai atstovaujamo asmens vardu kreipiasi asmens atstovas, jis prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, ir pridėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą, tai pat atstovaujamo asmens vardą, pavardę gyvenamąją vietą ir pasirašyti prašymą.

tags: #parkavimas #neigaliuju #vietose