Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) numato galimybę darbuotojui atlikti papildomą darbą, kuris nėra numatytas pagrindinėje darbo sutartyje. Toks susitarimas yra laikomas pagrindinės darbo sutarties dalimi ir reglamentuoja papildomų darbo funkcijų atlikimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės papildomo darbo formos, jo įforminimo reikalavimai, atostogų skaičiavimas, nutraukimo tvarka bei skirtumai nuo viršvalandžių ir darbo masto didinimo.
Darbo santykių srityje susitarimas dėl papildomo darbo sudaromas tuomet, kai kyla poreikis darbuotojui atlikti kitą, nesusijusią su pagrindine pareigybe, funkciją. Tai yra nenuolatinio pobūdžio papildoma darbuotojo veikla, dirbama toje pačioje darbovietėje kaip ir pagrindinis darbas. Papildomos darbo funkcijos nėra sulygtos pagrindinėje darbo sutartyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad iki 2024 m. liepos 1 d. galiojo dvejopo pobūdžio susitarimai: susitarimai dėl papildomo darbo ir dėl antraeilių pareigų. Pastarasis buvo sudaromas tuomet, kai buvo norima dirbti kitoje darbovietėje. Naujajame Darbo kodekse iš viso nebeliko antraeilių pareigų koncepcijos, t. y. kiekviena darbo sutartis su skirtingu darbdaviu traktuojama lygiai vienodai.
Teisinis reglamentavimas: Darbo kodekso 35 straipsnis
Pagal DK 35 straipsnį darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo.
Papildomo darbo formos (DK 35 str. 1 d.)
Papildoma darbo veikla gali būti atliekama keliais būdais:
- Susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo: atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo metu.
- Susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo: atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija.
- Susitarimas dėl projektinio darbo: atskiras susitarimas dėl projektinio darbo.
Pirma, tai yra darbas, dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas. Antra, šios darbo funkcijos nėra sulygtos pagrindinėje darbo sutartyje. Trečia, papildomas darbas gali būti atliekamas įvairiu laiku.
Darbo funkcijų sukeitimas (DK 35 str. 2 d.)
Darbo sutarties šalys taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai. Tai gali būti naudinga, pavyzdžiui, kai darbuotojas siunčiamas į mokymus, kurių metu kelia kvalifikaciją pagal papildomo darbo funkcijas, ir tie mokymai trunka kelias pilnas darbo dienas.
Susitarimo turinys (DK 35 str. 4 d.)
Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta:
- kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija;
- jos apimtis darbo valandomis;
- darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą;
- papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.
INFOLEX PASTABA: 2024 10 17 įstatymu Nr. XIV-3034 nustatyta, kad 35 str. 4 d. nuostata dėl papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarkos taikoma 2025 01 01 ir vėliau sudaromiems susitarimams dėl papildomo darbo. Šalys gali susitarti ir pakeisti iki 2024 12 31 sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo pagal nuo 2025 01 01 galiosiančias Darbo kodekso 35 str. 4 d.
Susitarimo nutraukimas (DK 35 str. 5 d.)
Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.
Funkcijų konfliktas (DK 35 str. 6 d.)
Esant pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip.
Papildomos teisės ir pareigos (DK 35 str. 7 d.)
Jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama.
Papildomo darbo samprata ir įforminimas
Pagal DK 35 straipsnį susitarimas dėl papildomo darbo yra sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Svarbu pažymėti, kad toks susitarimas nėra atskira darbo sutartis, o tampa pagrindinės darbo sutarties dalimi. Advokatų profesionalios bendrijos „iLAW“ teisininkai dr. Vilius Mačiulaitis ir Milda Jogėlaitė pabrėžia, kad darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo.
Pasak darbo teisės advokatės Evelinos Kiznės, susitarimas su darbuotoju dėl papildomo darbo yra sudaromas tuomet, kai norima, jog darbuotojas kurį laiką atliktų kitą darbo funkciją ar funkcijas, kurios nėra nurodytos darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme. Ji paminėjo, kad tai nėra papildoma darbo sutartis, o tik paprasčiau sudaromas ir lengviau nutraukiamas susitarimas, pridūrusi, jog dviejų sutarčių su tuo pačiu darbdaviu darbuotojas net negali turėti - antroji visuomet laikoma susitarimu.
Papildomo darbo įforminimas (atskira darbo sutartimi, atskiru susitarimu, įrašant į pagrindinę darbo sutartį ar kitaip) teismų praktikoje yra pripažįstamas nesvarbiu, teismai tokius susitarimus vertina pagal turinį, o ne formą. Naujajame Darbo kodekse detalizuojamas susitarimo turinys. Pirmiausiai, susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta papildomo darbo funkcija. Be minėtos sąlygos privalo būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, t. y. laisvu laiku, vykdant pagrindinę ir papildomą funkciją tuo pačiu metu ar susitarti dėl projektinio darbo. Taip pat yra reikalaujama nurodyti darbuotojo darbo užmokestį ar priemoką už papildomą darbą bei kiek valandų darbuotojas dirbs nurodytas funkcijas. Darbdavys turi atsižvelgti į tai, jog toks susitarimas negali pažeisti maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko ribų.
Darbo laiko apribojimai
Bendra darbo laiko trukmė, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, negali viršyti 60 valandų per septynių dienų laikotarpį. Darbdavys privalo užtikrinti, kad toks susitarimas nepažeistų maksimalių darbo ir minimalių poilsio laiko ribų. Remiantis naujuoju darbo santykių reglamentavimu, darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Susitarimo nutraukimas
Viena iš naujovių, atsiradusių nuo liepos 1 d., yra galimybė bet kuriai darbo sutarties šaliai vienašališkai nutraukti susitarimą dėl papildomo darbo, įspėjus apie tai prieš 5 darbo dienas. Tokiu reglamentavimu išsprendžiama situacija, jei darbdavys nori nutraukti susitarimą, tačiau darbuotojas tam prieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas dėl papildomo darbo yra sutarties dalis, jis pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą galėjo būti nutrauktas tik esant darbuotojo sutikimui, t.y. tokia situacija buvo prilyginama darbo sutarties sąlygų keitimui.
Atkreiptinas dėmesys, jog susitarimo nutraukimas nedaro įtakos visai darbo sutarčiai - ji ir toliau lieka galioti, tačiau nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar pagal senąjį kodeksą yra pasisakęs, kad „susitarimas dėl papildomo darbo ar pareigų išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas (darbo sutarties modifikavimas). DK normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju atskirai netaikomos. Tačiau, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo ir taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-130/2012; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Kelmės lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, bylos Nr. 3K-3-332-686/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, bylos Nr. 3K-3-590-378/2015). Naujame Darbo kodekse šios teismų praktikos nuostatos atsispindi 35 str. tekste.
Papildomas darbas, viršvalandžiai ir darbo masto didinimas: skirtumai
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas skiria papildomą darbą nuo viršvalandžių ir darbo masto padidinimo.
Viršvalandžiai
Viršvalandžiai - tai laikas, kai darbuotojas viršija nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Jie paprastai dirbami darbdavio pavedimu, esant išimtiniams, staiga atsiradusiems bei trumpalaikiams atvejams ir tik su darbuotojo sutikimu (išskyrus DK nustatytus atvejus). Ribojamas maksimalus viršvalandžių skaičius: ne daugiau kaip 8 valandos per 7 dienas, nebent darbuotojas raštu sutinka dirbti iki 12 valandų per savaitę. Bendras darbo laikas per savaitę negali viršyti 48 valandų (vidutiniškai per apskaitinį laikotarpį). Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų. Viršvalandžiai apmokami ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio arba gali būti kompensuojami laiku, pridedant prie kasmetinių atostogų.
Darbo masto padidinimas
Darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos darbo krūvio padidinimu. Tai gali būti ilgesnė nei įprasta darbo laiko trukmė pagrindinei funkcijai (pvz., 48 ar 60 valandų per savaitę), už kurią sutariamas atitinkamas atlygis. DK 144 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už darbą, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas DK 139 straipsnio 4 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ne bet koks darbo laiko viršijimas virš 40 valandų per savaitę ar 8 valandų per dieną yra viršvalandžiai. Jei tai vyksta darbdavio iniciatyva, tai laikoma viršvalandžiais. Jei šalių susitarimu - tai gali būti papildomas darbas arba darbo masto padidinimas. Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, jam mokamas padidintas darbo užmokestis. Susitarimas dėl darbo masto padidinimo turėtų būti aptariamas galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas, arba atskirame susitarime prie darbo sutarties. Toks susitarimas neturėtų būti suprantamas kaip atskira darbo sutartis.
Palyginamoji lentelė
| Kriterijus | Papildomas darbas | Darbo masto padidinimas | Viršvalandžiai |
|---|---|---|---|
| Funkcija | Atliekama nauja, nesulygta darbo funkcija | Didinamas tos pačios pagrindinės darbo funkcijos krūvis | Pagrindinės funkcijos atlikimas virš nustatytos normos |
| Įforminimas | Susitarimas dėl papildomo darbo (darbo sutarties dalis) | Darbo sutarties modifikavimas arba atskiras susitarimas | Dažniausiai darbdavio pavedimu (su darbuotojo sutikimu) |
| Apmokėjimas | Sutariama dėl darbo užmokesčio ar priemokos | Mokamas padidintas darbo užmokestis | Ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio dydžio |
| Laikas | Laisvu laiku, tuo pačiu metu arba projektinis darbas | Ilgesnė darbo laiko trukmė pagrindinei funkcijai | Viršija nustatytą darbo dienos/apskaitinio laikotarpio trukmę |
Atostogos ir atostoginiai, taikant papildomą darbo funkciją
Jei darbuotojas dirba papildomą darbą funkcijų jungimo būdu (t. y. laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku), darbuotojas įgyja ir papildomas teises ir pareigas, pavyzdžiui teisę į ilgesnes atostogas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios teisės taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama. Naujojo kodekso 35 str. 7 d. nuostata yra itin abstrakti, be to, ji kalba tik apie vieną iš papildomo darbo formų - funkcijų jungimą, kai dirbama papildomu laiku.
Jei suprasti šią normą pažodžiui, darbuotojams, dirbantiems sugretinus darbo funkcijas (kai papildoma funkcija atliekama tuo pačiu darbo laiku), papildoma darbo funkcija iš viso nesuteikia jokių papildomų garantijų (sutrumpinto darbo laiko, pailgintų atostogų ir pan.), o darbuotojams, dirbantiems sujungus darbo funkcijas (kai papildoma funkcija atliekama papildomu darbo laiku), garantijos suteikiamos „tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama“. Tokia nuostata yra pakankamai aiški kalbant apie darbo laiko trumpinimą teisės aktų nustatytais atvejais, tačiau visiškai neaiški kasmetinių pailgintų atostogų atveju.
Nors susitarimas dėl papildomo darbo nėra darbo sutartis ir atitinkamai kasmetinės atostogos pagal tokį susitarimą nėra kaupiamos, neįmanoma pasakyti, kokia atostogų norma taikytina tokiems darbo santykiams, t. y. neaiški nuostatos „tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama“ prasmė kasmetinių atostogų normos kontekste. Pavyzdžiui, mokyklos ūkvedė, papildomai dirbanti mokytoja - kaip ūkvedei jai priklausytų bendros 20 d. d. atostogos, o kaip mokytojai - pailgintos 40 d. d. Pagal Darbo kodekso 126 str. 1 d. „Kasmetinės atostogos - laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius“, taigi kasmetinės atostogos negali būti laisvas nuo dalies darbo laikas.
Tokioje neapibrėžtoje situacijoje iš principo galimos dvi interpretacijos - taikyti didesnę normą arba apskaičiuoti naują, „tarpinę“ normą proporcingai dirbtam laikui. Deja, atsakymą į klausimą, kuri iš šių interpretacijų teisinga (o gal kokia dar trečia interpretacija), galės pateikti tik teismų praktika, kurios galima laukti ne anksčiau kaip po 3 metų. Kasmetinių atostogų norma yra individualaus darbo ginčo objektas, t. y. Valstybinė darbo inspekcija negali tokio klausimo išspręsti administracine tvarka. Saugiausias variantas tokioje situacijoje - visada taikyti palankiausią darbuotojui kasmetinių atostogų normą.
Papildomo darbo apskaita
Naujasis Darbo kodeksas nustato skirtingus reikalavimus papildomo darbo apskaitai jungiant darbo funkcijas ir jas gretinant. Gretinant darbo funkcijas (kai dirbama tuo pačiu laiku) nėra išskiriamas nei darbo laikas, nei apmokėjimas už jį, t. y. susitarimas dėl papildomo darbo gretinant funkcijas buhalterinėje apskaitoje atspindimas kaip darbo užmokesčio padidinimas ar priedas, o tokio susitarimo nutraukimas - kaip darbo užmokesčio sumažinimas ar priedo panaikinimas.
Jungiant darbo funkcijas (kai dirbama papildomu darbo laiku) naujasis kodeksas reikalauja atskiros darbo laiko (120 str. 2 d. 5 p.) ir darbo užmokesčio apskaitos (Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 8 p.), t. y. susitarimas dėl papildomo darbo jungiant funkcijas buhalterinėje apskaitoje atspindimas kaip savarankiška darbo sutartis su vienintele išlyga - nėra savarankiško kasmetinių atostogų kaupimo.