Pablo Picasso (tikrasis vardas isp. Pablo Diego José Francisco de Paula Juan Nepomuceno María de los Remedios Cipriano de la Santísima Trinidad Ruiz y Picasso; 1881 m. spalio 25 d. Malagoje, Ispanija - 1973 m. balandžio 8 d. Mougins, Prancūzija) - ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. dailininkų. Keletas jo paveikslų vertinami kaip brangiausi pasaulyje.
Ankstyvoji vaikystė ir išsilavinimas
Pikaso gimė Malagoje (Ispanija) 1881 m. spalio 25 d., vidurinio sluoksnio šeimoje. Jo tėvas, Don José Ruiz y Blasco, taip pat buvo dailininkas, piešęs natūralistinius paukščių atvaizdus ir dėstęs amatų mokykloje. 1895 m. Pikaso septynmetė sesuo Končita mirė nuo difterijos. Po jos mirties šeima išsikraustė į Barseloną, kur tėvas ėmė dėstyti vaizduojamosios dailės akademijoje. Jis įtikino akademijos vadovus leisti jo sūnui laikyti egzaminus, kad būtų priimtas į pažengusiųjų klasę. Pikaso tėvas ir dėdė nutarė jį išsiųsti į San Fernando karališkąją akademiją Madride, garsiausią šalies meno mokyklą.
1897 m., būdamas šešiolikos, Pikaso išvažiavo į Madridą ir pirmą kartą ėmė gyventi savarankiškai. Jam nepatiko griežta disciplina, tad greitai jis nustojo lankyti paskaitas. Vietoje jų Pikaso lankėsi Prado muziejuje, kur susipažino su Diego Velázquez, Francisco Goya ir Francisco de Zurbarán darbais.
Karjeros pradžia ir Paryžius
Po studijų Madride, 1900 m., Pikaso pirmą kartą iškeliavo į Paryžių. Ten jis susipažino su žurnalistu ir poetu Max Jacob, kuris jį išmokė prancūzų kalbos. Greitai jie apsigyveno kartu. Maksas miegojo naktimis, tuo tarpu Pikaso ilsėjosi dieną, o naktį dirbdavo. Jie gyveno labai skurdžiai ir dažnai neturėdavo net kuo pasišildyti kambarį.
1901 m. Pikaso iliustravo savo draugo anarchisto Francisco de Asís Soler leidžiamą žurnalą Arte Joven.
Asmeninis gyvenimas ir santykiai
1905 m. Pikaso tapo Leo ir Gertrude Stein, amerikiečių meno kolekcininkų, favoritu. Jis nutapė Gertrude Stein ir jos sūnėno, Allan Stein, portretus. Jos salone Pikaso susipažino su Henri Matisse, kuris vėliau tapo jo viso gyvenimo draugu ir konkurentu.
1904 m. Pikaso susipažino su bohemiška dailininke Fernande Olivier, kuri tapo jo meiluže. Olivier yra įamžinta daugelyje jo rausvojo periodo darbų.
Po Pirmojo pasaulinio karo, Pikaso susipažino su daug žmonių, susijusių su Serge Diaghilev rusų baletu. Tuo metu jo draugai buvo Jean Cocteau, Jean Hugo, Juan Gris.
1918 m. jis vedė baleriną Olgą Chochlovą. Chochlova įvedė Pikaso į aukštuomenės gyvenimą. 1927 m. Pikaso susipažino su septyniolikmete Marie-Thérèse Walter ir užmezgė slaptą romaną. Su Chochlova jie oficialiai neišsiskyrė, nes pagal Prancūzijos įstatymus jie būtų turėję pasidalinti turtą, o Pikaso nenorėjo atiduoti pusės savo pinigų. Jie buvo susituokę iki Chochlovos mirties 1955 m. Visą tą laiką jis bendravo su Marie-Thérèse Walter, su kuria susilaukė dukters, vardu Maia.
Per savo gyvenimą, Pikaso turėjo daugybę meilužių šalia žmonos ir pagrindinės moters - Marijos. Jis susilaukė keturių vaikų nuo trijų moterų, įskaitant dailininkę Francoise Gilot, su kuria susilaukė dukters Paloma Picasso, madų ir kvepalų kūrėjos.
Kūrybos periodai
Pablo Picasso mirė 1973 m., palikdamas didžiulį meno kūrinių palikimą. Jo darbai dažnai kategorizuojami periodais.
Mėlynasis periodas (1901-1904)
Šis periodas susideda iš niūrių paveikslų, nutapytų melsvais ir melsvai-žalsvais atspalviais, beveik neįmaišant kitų spalvų. Kada periodas tiksliai prasidėjo nėra žinoma, tačiau greičiausiai tai buvo 1901 m. pavasarį, Ispanijoje, arba po pusmečio, Paryžiuje. Tuo metu jis dažnai piešė pavargusias, iškankintas motinas su vaikais, melancholiškus vaizdus su prostitutėmis bei elgetomis. Didelį įkvėpimą jam sukėlė kelionė į Ispaniją bei draugo Carlos Casagemas savižudybė. Tokia pat niūri nuotaika persmelkusi ir kitą Pikaso darbą The Frugal Repast (1904). Jame vaizduojami aklas vyras ir reginti moteris, abu išsekę sėdi prie beveik tuščio stalo. Aklumas - dažna tema to periodo darbuose, ji yra ir paveiksle „The Blind Man‘s Meal“ (vert. „Aklojo Valgyje“). Piešinyje jis naudoja niūrų įvaizdį, jautriai atspindi vienišą asmenybę, sunkią jos būtį. Šį įspūdį stiprina vienoje vyro rankoje laikoma duonos pluta ir nerangiai imamas ąsotis su kita.
Rausvasis periodas (1904-1906)
Šiam periodui būdingos linksmesnė nuotaika, oranžinė ir rožinė spalvos. Jame vaizduojami cirko artistai, akrobatai, arlekinai. Arlekinas, paprastai vaizduojamas languotu rūbu, tapo asmeniniu Pikaso simboliu. Dauguma piešinių yra įkvėpti Fernande Olivier, skulptorių ir dailininkų modelio.
Afrikos įkvėptas periodas (1907-1909)
Šis periodas prasideda paveikslo Les Demoiselles d'Avignon dešinėje nupieštomis dvejomis figūromis, kurios primena Afrikietiškus artefaktus.
Kubizmas
Analitinio Kubizmo technika buvo išvystyta Picasso ir Prancūzijos menininko Georges Braque (1882-1963), kurie susipažino 1907 m. Picasso „Butelis ir vyno taurė ant stalo“ (1912) yra ankstyvas Sintetinio Kubizmo (1912-1919) pavyzdys. Jis priklijavo laikraštinį popierių ir nudažė popierių ant drobės. Picasso ir Braque Sintetiniuose Kubistiniuose darbuose taip pat apėmė lytėjimo komponentus, tokius kaip audeklas.
Neoklasicizmas ir vėlesni darbai
Po Pirmojo pasaulinio karo Pikaso ėmė tapyti neoklasicistinius paveikslus. Toks grįžimas prie aiškių ir tvarkingų formų buvo būdingas daugybei to meto dailininkų, pvz., André Derain, Giorgio de Chirico. Šie Pikaso darbai primena Jean Auguste Dominique Ingres stilistiką. „Baltai apsirengusi moteris“ (1923) vaizduoja klasikiniu stiliumi apsirengusią moterį, panašią į togą. Ji ilsisi susimąsčiusioje pozoje su ištaršytais plaukais.
Iki 1930-ųjų pradžios, Picasso pasisuko į harmoningas spalvas ir vingiuotus kontūrus, kurie vaizduoja visą apimantį geidulingumą. Jis tapė moteris su palinkusiomis galvomis ir aiškiai pastebimu geiduliu, kuris atspindėjo atnaujintą optimizmo ir laisvės prasmę. Šio etapo kūriniai turbūt buvo įkvėptos jo ryšių su jauna moterimi Marie-Thérèse Walter (1909-1977). „Mergaitė skaito prie stalo“ - šio etapo kūrinys.
Ketvirtame XX a. dešimtmetyje, jau įprastą simbolį - arlekiną - pakeitė Minotauras. Nors 1930 m. Picasso toliau gyveno Prancūzijoje, į ispanų Pilietinį karą 1936 m. reagavo su labai emocionalia serija paveikslų, tokių kaip Svajonė ir Franco melas, kulminacinį tašką pasiekė didžiulėje freskoje Gernika (1937 m.), nutapytas pilkų tonų paletėje.
Nuo 1940-ųjų pabaigos iki 1960-ųjų Picasso kūrybinė energija niekada neišblėso. Šeštame XX a. dešimtmetyje Pikaso stilistika vėl pasikeitė, kai jis ėmė tapyti garsių meno kūrinių interpretacijas. Taip pat jis atliko užsakymą, sukurti maketą didelei 15 m aukščio lauko skulptūrai Čikagoje. Dabar šis darbas žinomas kaip Čikagos Pikaso. Niekas nežino, ką vaizduoja ši skulptūra. Tai gali būti paukštis, arklys, moteris arba visiškai abstrakti figūra. Ji buvo atidengta 1967 m.
Tarptautinis pripažinimas
Pablo Picasso tarptautiniu mastu šlovę užsitarnavo pokario metais su didelėmis parodomis Londone, Venecijoje, Paryžiuje, Tokijuje, Lyone, Romoje, Milane, São Paulo. Retrospektyva Niujorke Šiuolaikinio meno muziejuje 1957 m. sulaukė daug dėmesio; joje apsilankė daugiau kaip 100 000 lankytojų per pirmą mėnesį. Ši paroda įtvirtino Pikaso vardą.
Pablas Pikasas: Suskaldytas protas | Biografinis dokumentinis filmas | Visas filmas | Meno istorija
Paloma Picasso - dukra ir menininkė
Paloma Picasso (tikrasis vardas isp. Anne Paloma Ruiz-Picasso y Gilot) gimė 1949 m. balandžio 19 d. Vallauris, Prancūzijoje. Ji yra žinomo dailininko Pablo Picasso ir rašytojos bei tapytojos Francoise Gilot dukra. Jos vardas „Paloma“ ispanų kalba reiškia „balandis“, o šis simbolis dažnai pasirodydavo jos tėvo darbuose.
Paloma nuo vaikystės augo menininkų apsuptyje, todėl anksti susidomėjo menu. Didžiausią dėmesį ji skyrė juvelyrikai, kurios profesionaliai ėmėsi užsiimti 1968 m. Pradžioje ji dirbo prie kostiumų dizaino Paryžiuje, naudodama akmenis, pirktus sendaikčių turguose. Tai atkreipė kritikų ir mados dizainerių, tokių kaip Yves Saint Laurent, dėmesį.
1971 m. ji pradėjo dirbti Graikijos juvelyrikos firmoje „Zolotas“. 1980 m. Paloma buvo įdarbinta kaip juvelyrikos dizainerė kompanijoje Tiffany & Co., kur jos bendradarbiavimas truko daugiau nei 40 metų. Po ketverių metų, ji išleido pirmuosius kvepalus „Paloma“ prekės ženklui „L'Oréal“.
70-aisiais ir 80-aisiais metais Paloma Picasso buvo laikoma stiliaus ikona. Jos firminis ženklas - ryškiai raudoni lūpų dažai ir retro stiliaus įvaizdis, atspindintis jos ibėriškas šaknis. 1983 m. ji buvo įtraukta į „Geriausiai besirengiančių žmonių“ sąrašą, o 1988 m. buvo apdovanota „The Fashion Group“ organizacijos už didelį indėlį į mados pramonę.
1978 m. ji ištekėjo už scenaristo ir režisieriaus Rafaelio Lopezo Cambilo (taip pat žinomo kaip Rafael Lopez-Sanchez). 2000 m. pora nusprendė skirtis, o po kelerių metų - oficialiai išsituokti.
tags: #paloma #picasso #vikipedija