Gaisrų ir Gelbėjimo Darbų Tendencijos Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai padaugėjo gaisrų, ypač transporto priemonių, tuo pat metu fiksuojamas bendras avarijų skaičiaus mažėjimas. Ši tendencija kelia susirūpinimą, todėl svarbu suprasti jos priežastis ir imtis prevencinių priemonių.

Bendra gaisrų situacija ir priežastys

Gaisrai yra viena iš dažniausių turto nelaimių Lietuvoje. Pastarųjų 3 metų rodikliai skaičiuoja vidutiniškai apie 8500 gaisrų per metus. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistiką, per pirmuosius šių metų keturis mėnesius Lietuvoje kilo 2613 gaisrų. Tai yra apie 37% mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ir mažiausiai per pastaruosius 20 metų. Tačiau bendras gaisrų skaičius Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aptarnaujamoje teritorijoje 2021-aisiais padidėjo - tarnyba sulaukė 323 iškvietimų, kai 2020-aisiais jų buvo 305.

TV3 žinių studijoje apsilankęs PAGD atstovas Aurimas Gudžiauskas teigė, kad gaisrų padaugėjo ir dėl naujovės ugniagesiams pildant gaisrų statistiką. „Ugniagesiai pradėjo į gaisrų statistiką įtraukti tuos gaisrus dūmtraukiuose, kurie nebuvo gesinti pačių ugniagesių. Tačiau galime pasakyti, kad gaisras dūmtraukiuose yra labai pavojingas. Būtent dega tie dūmtraukiai, kurie nėra išvalomi, nėra išvalomi prieš šildymo sezoną ir sezono metu taip pat nėra prižiūrimi. Tuomet tiesiog užsidega suodžiai dūmtraukiuose“, - paaiškino A. Gudžiauskas.

Pagrindinės gaisrų priežastys yra nuolatinės ir išlieka panašios iš metų į metus:

• Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (šiemet 18,9 proc., Ukmergėje 19 dėl pažeidimų ir 17 dėl gedimų).
• Pašalinis ugnies šaltinis (šiemet 18,5 proc., Ukmergėje 10 atvejų).
• Neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (šiemet 13,0 proc., Ukmergėje 71 gaisras).
• Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (šiemet 8,4 proc.).
• Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (šiemet 5,3 proc., Ukmergėje 12 gaisrų susiję su transporto priemonėmis).
• Žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (šiemet 4,8 proc.).
• Neatsargus rūkymas (šiemet 2,9 proc., nuolat minima kaip viena iš pagrindinių priežasčių).
• Savaiminis medžiagų užsidegimas (šiemet 2,4 proc.).
• Be to, įregistruoti 55 padegimai (1,4 proc.), o 379 gaisrų (9,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

Per pirmuosius šių metų keturis mėnesius gaisrų dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose kilo 10 proc. mažiau.

Gaisrai gyvenamosios paskirties pastatuose

Šiemet gaisrų gyvenamuosiuose namuose padaugėjo trečdaliu. Per 4 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 268 gaisrai, t. y. 32,4 proc. visų gaisrų. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 954 gaisrai, šiemet gaisrų skaičius išaugo 32,9 proc. Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 525 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 743 gaisrai. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 960 gaisrų, iš jų 515 gaisrų - dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.

Pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiau nei pusė visų gaisrų vis tik kilo gyvenamosios paskirties patalpose, o daugiau kaip pusė žuvusiųjų sudegė būdami savo namuose. Tai rodo, kad „mano namai - mano tvirtovė“ posakis, deja, ne visada suveikia. Daugelis gaisrų kyla dėl to, kad gyventojai neatlieka dūmtraukių valymo, dėl ko įvyksta suodžių gaisrai. Taip pat žmonės, vengdami šildytis malkomis, įjungia galingus elektrinius šildytuvus, kurių nereikėtų jungti į ilgiklius, nes jie nėra pritaikyti didelio galingumo prietaisams.

Vis dar nemažą dalį gaisrų sukelia neatsargus elgesys su cigaretėmis. Ugniagesiai nemokamai montuoja dūmų detektorius, tačiau kai kurie gyventojai jų nenori turėti, išmontuoja arba išima baterijas. Net ir turint dūmų detektorių, svarbu reguliariai jį testuoti ir laiku pakeisti baterijas.

Šiemet 335 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 131 gaisras), pirtys (66), garažai (36).

Gaisrai atvirosiose teritorijose

Saulėtus orus ugniagesiai ir aplinkosaugininkai sutinka su nerimu - tokiu oru padaugėja ir žolės degintojų. Anot A. Gudžiausko, šiemet padidėjusį žolės gaisrų skaičių nulėmė ir sausesni orai. Kai kurie iš tokio tipo gaisrų baigėsi itin skaudžiai. „Šiemet buvo ne vienas gaisras, kai deganti žolė persimetė į pastatus. Šiemet sunaikintas ne vienas ūkinis pastatas, gyvenamieji pastatai, automobiliai“, - sezoninių gaisrų pasekmes vardino A. Gudžiauskas.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 2959 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų kilo 32,3 proc. daugiau. Tokią gaisrų gausą lėmė ankstyvą pavasarį išaugęs jų skaičius atvirosiose teritorijose.

Šiemet labai padaugėjo gaisrų atvirose teritorijose - 1 051 gaisras kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 26,9 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 460 ha atvirųjų teritorijų. 69 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet atvirosiose teritorijose kilo 280 gaisrų, šiemet jų užgesinta 279 proc. daugiau.

Gaisrų atvirosiose teritorijose pasiskirstymas pagal apskritis:

• Vilniaus apskrityje užgesinti 495 (per keturis mėnesius) ir 446 (per pirmąjį ketvirtį) gaisrai.
• Kauno apskrityje - 137 (per keturis mėnesius) ir 130 (per pirmąjį ketvirtį) gaisrai.
• Alytaus apskrityje - 106 gaisrai (per pirmąjį ketvirtį).
• Panevėžio apskrityje - 79 gaisrai (per keturis mėnesius).
• Šiaulių apskrityje - 90 gaisrų (per pirmąjį ketvirtį).

Transporto priemonių gaisrai

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai padaugėjo gaisrų, ypač transporto priemonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad vien tik per vasario 18-ąją Lietuvoje kilo net 7 transporto priemonių gaisrai - Vilniuje, Telšiuose, Jonavoje, Šiauliuose, Skuode ir Alytuje. Tai didžiausias per vieną parą užfiksuotas transporto priemonių gaisrų skaičius tiek šiais, tiek praėjusiais metais. Šiemet iki vasario 19 d. transporto priemonėse jau kilo 141 gaisras (sausį - 78, vasarį - 63), kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 105 - beveik 34 proc. mažiau. Per pirmąjį šių metų ketvirtį degė 203 transporto priemonės (6,9 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 129 lengvuosius automobilius.

2025 metais Lietuvoje užfiksuoti 845 transporto priemonių gaisrai - jie sudarė 10,6 proc. visų gaisrų. Lyginant pastaruosius penkerius metus, šių gaisrų skaičius išlieka panašus. Vien per 2025 metus gaisrų metu buvo sunaikintos ar apgadintos 693 transporto priemonės, iš jų net 74,3 proc. - lengvieji automobiliai.

Dažniausios transporto priemonių gaisrų priežastys:

• Elektros instaliacijos gedimai (57,6 proc. visų transporto priemonių gaisrų).
• Kiti techniniai gedimai (16,1 proc.).

Rizikos veiksniai žiemą:

Žiemą šaltis vienu metu išryškina daugelį techninių problemų:

• Nusilpsta akumuliatoriai.
• Trūkinėja laidų izoliacija.
• Atsiranda kuro ar alyvos nutekėjimų.
• Po kapotu neretai įsikuria graužikai.

Pirmo užvedimo metu atsiradusi kibirkštis ar ant įkaitusių detalių patekę degūs skysčiai dažnai tampa gaisro priežastimi. Papildomą riziką kelia ir ilgas automobilio šildymas vietoje - stovint kaista laidai, kaupiasi degūs garai, dirba šildytuvai. Pavojinga ir daug kartų iš eilės bandyti užvesti variklį, nes perkaitinama elektros sistema.

Kaip sumažinti riziką ir elgtis kilus gaisrui:

• Jei jaučiate degėsių ar kuro kvapą - automobiliu nevažiuokite ir nebandykite jo užvesti, pirmiausia jį būtina patikrinti.
• Žiemą svarbu nuvalyti sniegą nuo duslintuvo.
• Gesintuvą rekomenduojama laikyti salone, nes gaisras po kapotu išplinta per kelias minutes.

Veiksmai kilus automobilių gaisrui:

1. Nedelsiant sustokite, išjunkite variklį, įjunkite avarinį signalą.
2. Visus žmones patraukite saugiu atstumu.
3. Skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.
4. Jei gaisras tik prasidėjęs ir turite gesintuvą, kapotą galima praverti tik šiek tiek ir purkšti į variklio skyrių. Jo negalima atidaryti plačiai, nes patekęs deguonis staigiai sustiprina liepsną.
5. Jei ugnis didelė, girdisi spragsėjimas ar dūmai veržiasi į saloną - būtina atsitraukti ir laukti ugniagesių. Automobilis gali sudegti per kelias minutes, todėl svarbiausia saugoti žmones, o ne turtą.

Elektromobilių gaisrų specifika

Elektromobilio baterijos gaisro patiems gesinti praktiškai neįmanoma. Pastebėjus intensyvų dūmijimą iš automobilio apačios, šnypštimą ar aitrų kvapą, reikia nedelsiant trauktis bent 30-50 metrų ir nebandyti atidaryti kapoto ar automobilio dugno. Toks gaisras gali atsinaujinti net po užgesinimo, todėl gyventojų bandymai gesintuvu dažnai būna pavojingi.

Gaisrų aukos ir nuostoliai

2021-2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per keturis metų mėnesius kyla 3 334 gaisrai, kuriuose žūsta 38 gyventojai. Šiemet gaisrų - 17,2 proc., o juose žuvusiųjų - 18,4 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų laikotarpį, per keturis metų mėnesius 2018 m. gaisruose žuvo 50 žmonių, o 2016 m. - 55. Per tris šių metų mėnesius gaisruose žuvo 26 žmonės, o 28 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gaisruose žuvo 37 gyventojai, šiemet žuvo 11 gyventojų, arba 30 proc., mažiau.

Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 35 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 13 žmonių (28,9 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 32 (71,1 proc.). Per pirmąjį ketvirtį miestuose žuvo 7 žmonės (27 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 19 (73 proc.).

Žuvusiųjų pasiskirstymas pagal apskritis (per keturis mėnesius):

• Vilniaus apskrityje - 17 gyventojų (iš jų 6 - Vilniaus rajone, 4 - Trakų rajone).
• Šiaulių ir Kauno apskrityse - po 5.
• Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse - po 4.
• Marijampolės ir Telšių apskrityse - po 3.
• Alytaus apskrityje - 2.
• Tauragės ir Utenos apskrityse - po 1.

Tragiškiausios aplinkybės:

• Daugiausia žmonių žuvo pirmadienį (11 gyventojų per keturis mėnesius, 6 gyventojai per pirmąjį ketvirtį, 67 proc. visų žuvusiųjų šią žiemą).
• Mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos, gaisruose žuvo 21 žmogus, arba 47 proc. žuvusiųjų.
• Tragiškiausias paros laikas - nuo 20 val. vakaro iki 3 val. ryto (žuvo 29 gyventojai, arba 64 proc. per keturis mėnesius; tarp 20 val. vakaro ir 4 val. ryto žuvo 67 proc. šią žiemą).
• Gaisruose žuvo 31 vyras ir 9 moterys (per keturis mėnesius), o 5 žmonių tapatybė nenustatyta. Per pirmąjį ketvirtį žuvo 19 vyrų ir 6 moterys, o vieno žuvusiojo tapatybė nenustatyta. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis - 66 metai.

Žūčių priežastys:

• Vienuolika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (per keturis mėnesius), 9 - dėl neatsargaus rūkymo, 8 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų.
• Per pirmąjį ketvirtį vienuolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 3 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po 2 - dėl elektros įrenginių gedimų ir krosnių/dūmtraukių pažeidimų.

Ugnis sunaikino 101 pastatą, 74 transporto priemones, 742 gyvūnus, 1661 kv. m gyvenamojo ploto, o 2687 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Ugniagesių gelbėjimo darbai

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-balandžio mėnesiais atliko 4 740 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 4 299 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 10,3 proc. Per pirmąjį ketvirtį ugniagesiai atliko 4199 gelbėjimo darbus, 33,5 proc. daugiau nei pernai.

Gelbėjimo darbų pasiskirstymas:

• Pagalba gyventojams buityje: 1 677 kartus (per keturis mėnesius), iš jų 519 darbų - techninė pagalba (medžių šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt.). Per pirmąjį ketvirtį 2381 kartą teikė pagalbą buityje, iš jų 1455 darbai - techninė pagalba (64,6 proc. daugiau nei pernai).
• Pagalba kitoms specialiosioms tarnyboms: 2 005 kartus (per keturis mėnesius), iš jų 1 345 darbai - pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (šių darbų skaičius išaugo 27,7 proc.). Per pirmąjį ketvirtį 1082 kartus talkino kitoms tarnyboms, iš jų 631 darbas - pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
• Pagalba autoavarijose: 548 kartus (per keturis mėnesius), iš sudaužytų automobilių išlaisvino 41 nukentėjusį asmenį ir ištraukė 4 žuvusiuosius. Ukmergėje 25 kartus skubėta į pagalbą po eismo avarijų, 36 kartus - dėl techninės pagalbos keliuose.
• Darbai vandenyje ir ant ledo: 92 kartus (per keturis mėnesius), iš jų 39 darbai atlikti ant ledo. Ištraukė 24 skenduolius ir išgelbėjo 11 gyventojų. Per pirmąjį ketvirtį 57 kartus teko dirbti vandenyje ir ant ledo, ištraukė 17 skenduolių ir išgelbėjo 6 gyventojus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai.
• Sprogmenų nukenksminimas: 173 kartus (per keturis mėnesius) ir 63 kartus (per pirmąjį ketvirtį).
• Cheminių incidentų likvidavimas: 189 kartus (per keturis mėnesius) ir 158 kartus (per pirmąjį ketvirtį).
• Gyvsidabrio rinkimas: 20 kartų (per keturis mėnesius) ir 19 kartų (per pirmąjį ketvirtį).

Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 48 gyventojus gaisrų metu ir 83 gyventojus gelbėjimo darbų metu (iš jų 5 vaikus). Taip pat išgelbėti 284 pastatai, 88 transporto priemonės ir 594 gyvūnai gaisrų metu.

Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2021-aisiais mieste į įvykį atvykdavo vidutiniškai per 7.54 min., kaimuose - per 14.38 min. Įsiplieskusią ugnį sustabdydavo mieste per 7 min., kaimuose - per 22 min. Gaisrą užgesindavo mieste per 20 min., kaimuose - per 42 min.

Eismo avarijų mažėjimas

Nors bendras avarijų skaičius Lietuvoje mažėja, kiekvienas incidentas, ypač tie, kurie kelia pavojų gyvybei, reikalauja ypatingo dėmesio ir prevencinių priemonių. Ugniagesiai gelbėtojai, nors ir dažniausiai skubėdavo į gaisrus, dabar vis dažniau atlieka įvairius gelbėjimo darbus. Ukmergėje 2020-aisiais gaisrų ir kitų nelaimių skaičius beveik susilygino, o pernai iškvietimų į gaisrus buvo tik penkiais daugiau nei į kitus įvykius.

tags: #padaugejo #gaisru #bet #sumazejo #avariju