Kasmet į Lietuvos rinką patenka apie 30 000 tonų padangų - naujų, restauruotų ir naudotų. Šis kiekis atitinka susidarančių padangų atliekų kiekį, kurį sudaro lengvųjų ir komercinių automobilių padangos. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje registruoti padangų tvarkytojai perdirba ir saugiai sutvarko apie 80% šio kiekio.
Tačiau susidarantys nesutvarkyti padangų atliekų kiekiai gyventojų yra kaupiami ir nesaugiai laikomi, arba paslapčia išmetami laukuose, pakelėse ar kartu su nerūšiuotu komunalinių atliekų srautu. Susidarančių padangų atliekų kiekį galima mažinti keičiant gyventojų įpročius - atsakingai rūšiuojant atliekas ir jas perduodant perdirbti tokių atliekų tvarkytojui, nepaverčiant jų sąvartyno, pakelės ar pamiškės atliekomis.
Teisės aktai įpareigoja padangų atliekas tvarkyti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Siekiant perdirbti padangų atliekas labai svarbus teisingas atliekų rūšiavimas. Padangų ir gumos atliekų turėtojai gali pasinaudoti UAB „RE-notas“ turima padangų atliekų surinkimo sistema ir perdirbimo pajėgumais.
Situacija Rukloje: apleistas padangų sąvartynas
Padangų sąvartynas Rukloje įsikūręs visai netoli miestelio gyvenvietės, o prie pat jo - senelių namai. TV3 laida „Žalioji byla“ aiškinosi, kas leido miestelyje, šalia gyvenamųjų namų, įrengti tokio dydžio sąvartyną.
Gyventojų baimės ir abejingumas
Ruklos miestelio zakristijonas Saulius Nasickis pasakojo, kad baiminasi dėl miestelio gyventojų saugumo, nes visai netoliese stūkso neeilinio dydžio padangų krūvos. Vyras teigė nenorintis, kad Ruklą ištiktų Alytaus likimas, kai kilo visą Lietuvą juodais dūmais užklojęs padangų gaisras.
„Čia bet kas gali numesti Molotovo kokteilius, pakišti benzino bonkas. <...> Aplink yra senelių namai, labai netoliese, čia - gyvenvietė. Toks kiekis padangų, iš tikrųjų, labai gero tikrai nepadarytų“, - TV3 laidai „Žalioji byla“ sakė S. Nasickis.
Vyro teigimu, niekas nesiima veiksmų sutvarkyti pavojų keliančių padangų. „Paprasčiausiai labai abejingi žmonės. Kažkur, kažkas, kažką nupirko, padarė, nusiplovė rankas, kaip aš suprantu, ir paliko likimo valiai. Ir ne vienai dienai, ne vienam mėnesiui ir ne vieniems metams. Stovi čia ir niekas nieko negali padaryti“, - pasakojo zakristijonas. S. Nasickis dėl šios problemos kreipėsi ir į rajono valdžią, tačiau Jonavos meras vyrui teigė nieko negalintis padėti. „Meras sakė „mes viską žinome, bet nieko negalime padaryti, todėl, kad čia valstybė išdavė leidimą šitoms padangoms“. Nors jie nieko neturi, bet valstybė išdavė leidimą, o kodėl - niekas nežino“, - pasakojo Ruklos gyventojas.
Įmonės bankrotas ir neaiški ateitis
Įmonės teritorijoje sutiktas projektų vadovas Ričardas Suslavičius pasakojo, kad šios padangos priklauso įmonei „3A“, kuriai šiuo metu yra iškelta bankroto byla. „Mes išsivežame produkciją, kadangi įmonei „3A“, kuri čia vykdė šitą veiklą, yra iškelta bankroto byla. Ji čia turi dalį padangų ir dalį produkcijos. Tai mes nupirkome tą produkciją ir išsivežame“, - pasakojo R. Suslavičius.
Bankrutavusi įmonė anksčiau turėjo leidimą užsiimti panaudotų padangų perdirbimu. Pagal taršos leidime išrašytas sąlygas, bendrovei buvo leista sandėliuoti 120 tonų padangų, tačiau verslas nepavyko, veikla nutrūko ir verslininkai išsikraustė, palikę visas padangas. Dalį jų išsiveža kiti verslininkai.
„Čia yra ne atliekos. Ką mes pasikrovėme nėra atliekos. Iš jų bus uždengiamos siloso duobės, prispaudžiamas uždangalas siloso duobių. Sutvarkysime tik tiek, kiek mums reikia, visos neišvalysime tikrai, nes čia yra daug. Jie sprendžiasi, mes jiems tik padedame“, - teigė kitos įmonės projektų vadovas R. Suslavičius.
Formaliai teritoriją yra įpareigotas tvarkyti bankroto administratorius, tačiau kada tai bus daroma - neaišku. „Bankroto bylos ilgos, jos trunka kelis metus. Kas čia bus ir kada bus, negaliu pasakyti“, - sakė R. Suslavičius.
Savivaldybės vaidmuo ir Aplinkos apsaugos departamento nurodymai
Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Jolita Gumaniukienė teigė, kad gyventojai kreipėsi jau ne vieną kartą ir situacija jiems gerai žinoma. „Tai yra verslas, kuris buvo vykdomas teisėtai, su visais leidimais, ir kurio veiklą prižiūrėjo Aplinkos apsaugos departamentas, priešgaisrinė tarnyba. Savivaldybės nei administracija, nei taryba šiuose klausimuose nedalyvauja niekaip. Nei verslą pradedant, nei parenkant vietą, nei verslo vykdymą prižiūrint“, - sakė Jolita Gumaniukienė.
Skyriaus vedėja teigė, kad siekdama atstovauti gyventojus, savivaldybė domisi, kas vyksta ir stebi situaciją. „Paskutiniais mano turimais duomenimis, šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, buvo paskirtas bankroto administratorius. Su bankroto administratoriumi bendravome, jis ieško įvairių būdų, kaip tas padangas sutvarkyti. Teritoriją, kiek man yra žinoma, jie kartu su priešgaisrine apsauga tvarkė taip, kad ten gaisro židinių nebūtų, kad būtų atjungta elektra“, - situaciją pasakojo R. Gumaniukienė.
Vedėjos teigimu, kada bankroto administratorius suras, kas atliekas gali išvežti ir perdirbti, nežino net pats bankroto administratorius. Tonos padangų iš Ruklos turėjo būti išgabentos iki šių metų gruodžio 1-iosios. Tokį privalomąjį nurodymą bankroto administratoriui skyrė Aplinkos apsaugos departamentas, tačiau atliekos vis dar savo vietoje.
„Jis privalo jas sutvarkyti įstatymų numatyta tvarka - perduoti tiems tvarkytojams, kurie turi teisę tas padangas sutvarkyti ir pateikti atitinkamus dokumentus. Ir tokiu atveju, tada įvykdyti jau pilną bankroto procedūrą nurodant, kad ir atliekos buvo sutvarkytos“, - sakė buvusi aplinkos viceministrė Justina Grigavičienė.
Po Alytuje įvykusio padangų gaisro Aplinkos apsaugos departamentas, buvusios viceministrės teigimu, sustiprino tokių įmonių kontrolę. „Tos įmonės, kurios tvarko atliekas, jos turi neviršyti leidime nustatytų sąlygų. Kitas dalykas, ką mes įvertinome, kad jei įmonė bankrutuoja, nepakanka lėšų po jos paliktoms atliekoms, ne vien tik padangų, sutvarkyti. Tai mes keičiame tiesinį reguliavimą nustatydami finansines prievoles įmonėms, kad bankroto atveju būtų galimybė paskui valstybei sutvarkyti už tas atitinkamas garantines lėšas“, - sakė J. Grigavičienė. Nepaisant aplinkai ir gyventojams keliamos grėsmės, įmonė ieško būdų, kaip padangų perdirbimo veiklą tęsti toliau.
Bendros padangų atliekų tvarkymo problemos ir sprendimai Lietuvoje
Prasidėjus padangų keitimo iš žieminių į vasarines sezonui ne vienam vairuotojui vis dar kyla klausimų, kur reikėtų palikti jau nereikalingas, naudojimui netinkamas padangas. Nors galimybių nemokamai priduoti nebenaudojamas padangas yra ne viena, pakelėse ir pamiškėse besimėtančių padangų vis dar apstu.
Ekologinis poveikis ir administracinė atsakomybė
Netinkamose vietose paliktos padangos ne tik vizualiai teršia aplinką, bet ir kenkia gamtai. Į aplinką patekusios padangos suyra tik per 120-140 metų. Tuo tarpu tinkamai išrūšiuotos ir perdirbtos gali teikti naudą. Atsikratant padangų tam neskirtose vietose, kaip primena Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, gresia ir administracinė atsakomybė. Bauda skiriama ir jas deginant. Visos baudos už į aplinką išmestas ar deginamas atliekas numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Tokios baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio. Taip pat tenka atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
„Aplinkosauginiu požiūriu geriausias ir efektyvus padangų atliekų tvarkymo receptas niekuo nesiskiria nuo taikytino visoms atliekoms. Pradžių pradžia - atsakingas vartojimas, toliau - tinkamas atsikratymas ar rūšiavimas tam, kad būtų galima padangas panaudoti. Viena vertus, šiuos įgūdžius reikia ugdyti. Kita vertus, svarbu ir patogi bei prieinama padangų surinkimo sistema. Šios sistemos pagrindus jau turime, tad belieka užtikrinti, kad jos valdytojai užtikrintų sąžiningą praktinį jos funkcionavimą“ - pasakoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius.
Kita spręstina problema, anot pašnekovo, yra padangų gamintojų ir importuotojų atsakomybės užtikrinimas siekiant, kad kiekvieną Lietuvoje esančią padangą sektų jos tvarkymo finansavimas, o gyventojams netektų kelis kartus už tai mokėti. „Aplinkos ministerija šiuo metu aktyviai ėmėsi pakuočių tvarkymo klausimų, todėl tikimės, kad padangų tvarkymo klausimai neužilgo irgi sulauks dėmesio. Tačiau didžiausia problema, kurią būtina spręsti nedelsiant - padangų atliekų panaudojimo ir jų panaudojimo galimybių skatinimo klausimas“, - sakė T. Vaitkevičius.
Kur dėti nereikalingas padangas?
Naudojimui nebetinkamos ar nebereikalingos padangos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, kurie tinkamai jas sutvarkytų. Yra keletas būdų, kaip atsikratyti senomis padangomis:
- Prekybos vietose ir autoservisuose: Įsigiję naujas padangas, senąsias, to paties tipo transporto priemonei tinkančias padangas, galite nemokamai palikti prekybininkams. Tas pats principas galioja ir keičiant padangas autoservisuose. Suteikdami vartotojui paslaugą, prekybininkai ir autoservisai yra įpareigoti priimti nebereikalingas ar naudojimui nebetinkamas padangas. Šia paslauga dabar galima pasinaudoti, jei padangų atiduodama tiek pat, kiek įsigyjama ar keičiama, ir jeigu nenaudojamos padangos skirtos to paties tipo transporto priemonei.
- Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGSAS): Alternatyvus sprendimas - priduoti naudojimui netinkamas ar nereikalingas padangas į kiekvienoje savivaldybėje esančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. „Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai iš vieno gyventojo kartą per metus priimama iki 4 ar 5 padangų - tai optimalus kiekis, kurio tikrai turėtų užtekti, - sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius. - Norintieji priduoti daugiau naudojimui netinkamų ar nereikalingų padangų, už nustatytos normos viršijimą turėtų sumokėti papildomai.“
Visoje Lietuvoje veikia platus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklas, tad priduoti naudojimui netinkamas ar nereikalingas padangas gali visų savivaldybių gyventojai.
Teigiamos tendencijos ir iššūkiai
VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius pastebi, kad ne visi gyventojai naudojasi galimybe nemokamai senas padangas palikti prekybininkams ar autoservisams, nors tai - gyventojams patogiausias ir greičiausias būdas, turintis užtikrinti tinkamą padangų patekimą pas atliekų tvarkytojus.
„Stebint tendencijas, kiekvienais metais matomas maždaug 15 proc. didesnis didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priduodamų padangų skaičius. Vilniaus regione 2020 metais naudojimui netinkamų ar nereikalingų padangų buvo pristatyta apie 1500 tonų, visos Lietuvos mastu - 10 000“, - sako Tomas Vaitkevičius.
Pasak UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Eksploatavimo padalinio vadovo Kazimiero Šinkūno, šiame regione taip pat pastebimas sutvarkomų padangų kiekio augimas. „Manome, kad gyventojai sąmoningesni ir padangų atliekas pristato į tam skirtas vietas“, - pastebėjo pašnekovas.
PRATC pasidalijo ir statistika, kurioje aiškiai matyti, kad jei 2015 metais į Panevėžio didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikštelę buvo pristatoma 459 tonos padangų, praėjusiais metais jų buvo jau 676 tonos. ŠRATC duomenimis, Šiaulių regione tendencijos tokios pačios - 2019 m. į atliekų surinkimo aikšteles iš gyventojų priimta maždaug 705 tonos, 2020 m. - panašiai.
Vienas iš prioritetinių tikslų ilgalaikėje perspektyvoje - mažinti vartojimą, tuo pačiu sumažinant ir atliekų skaičių. Vis dėlto kol kas į didžiųjų gabaritų atliekų aikšteles gyventojai pristato ir naudojimui dar tinkamų, pakankamai gilų protektorių turinčių padangų. Tokiais atvejais vertėtų pasinaudoti galimybe palikti nereikalingas, bet naudojimui tinkamas padangas DĖK`UI stotelėse - taip jos galės atrasti naujus savininkus.
Kas trukdo rūšiuoti padangas?
Padangos - puikus antrinių žaliavų šaltinis, tad vis dažniau diskutuojama ir apie pakartotinį jų panaudojimą gaminant baldus ar statant vaikų žaidimų aikšteles. Užsienio šalyse tokia praktika jau pastebima, tačiau Lietuvoje šiuo klausimu vis dar diskutuojama. Tiesa, pirmas žingsnis čia žengtas kur kas anksčiau - pasaulyje smulkinti padangas pradėta daugiau nei prieš 90 metų. Tuo tarpu Lietuvoje tai daroma jau 25-erius metus.
Į klausimą, kodėl Lietuvoje vis dar atsiranda pakelėse, miškuose ar nelegaliuose sąvartynuose išmetamų padangų, pabandė atsakyti ir atliekų tvarkymo paslaugomis užsiimančios UAB „Ekobazė“ komercijos direktorius Marius Kubilius. „Lietuvoje kasmet surenkama apie 24 tūkst. tonų panaudotų padangų. Tiek preliminariai ir perdirbama. Jei ir lieka kažkiek neperdirbto likučio, jis persikelia į sekančius metus ir yra perdirbamas tuomet. Ar šie skaičiai atspindi galimą padangų surinkimo kiekį? Manau, kad ne. Dalis padangų vis tiek lieka gamtoje, miškuose, nelegaliuose ir nevaldomuose sąvartynuose. Kasmet apie 2-3 tūkst. tonų tokių padangų neatsispindi jokioje statistikoje ir yra netvarkomos. Tai tarsi gyvas organizmas ir šiek tiek jų sutvarkius vienoje vietoje, atsiranda kitoje“, - nuogąstavo specialistas.
M. Kubiliaus teigimu, žmonės vis dar ne visada pasirūpina tinkamai atsikratyti padangomis tik tam skirtose vietose, nes neveikia gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas ir nėra sudarytos sąlygos tai daryti paprastai. Visuomenėje įdiegus atliekų rūšiavimo taisykles ir sąmoningumą ekologijos klausimu, padangos tarsi liko nuošalėje. Specialistas svarsto, kad su tuo susijęs ir nežinojimas.
„Man nesuprantama, kaip žmogui gali kilti mintis, kad padangas išmesti į gamtą ar mišką yra teisingas atsikratymo būdas. Pats atsikratymo mechanizmas turėtų būti paprastesnis, visiems labiau suprantamas ir lengviau pasiekiamas. Negalima to lyginti su pakuočių surinkimo sistema, nes ji lengvai prieinama. Manau, kad galimybė atsikratyti senomis padangomis turėtų būti ir automobilių servisuose. Retai kas dabar keičia padangas pats, o atvykus į servisą senos padangos priimamos tik jei čia įsigyjamos naujos. Tam neturėtų būti taikomos tokios išimtys“, - kalbėjo M. Kubilius.
Padangų perdirbimo ateitis: naujos technologijos ir galimybės
Iš perdirbant padangas gaunamų granulių jau ir Lietuvoje gaminami kilimėliai, laikikliai, garso izoliacija ir kt. Pirolizė, M. Kubiliaus teigimu, yra įdomi ir pasaulyje diskusijas kelianti sritis. Jos būdu išgaunamos medžiagos šiandien naudojamos dažų bei kitose pramonėse. Ateitį jis vis dėlto mato technologijoje, kuri sugebės nepriekaištingai išvalyti ir sugranuliuoti bei devulkanizuoti (procesas, kurio metu guma suardoma) gumą, kad ji būtų pakeičiama į pirminę kaučiuko žaliavą.
„Neseniai skaičiau naujausią straipsnį, kad iš perdirbtų padangų pradės gaminti ir kelnes, skirtas atšiaurioms lauko sąlygoms. Tai jau tampa dabartimi. Tačiau dabar ateitis į kurią žiūri ir pasaulis, ir padangų pramonė, yra perdirbus atgauti kaučiuką“, - kalbėjo atliekų tvarkymo paslaugomis užsiimančios įmonės vadovas.
Su M. Kubiliumi sutinka ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Svajus Asadauskas. Kartu su kolegomis mokslininkas tyrė perdirbtų padangų panaudojimo galimybes. Pasak dr. S. Asadausko, smulkintos padangos jau kitose šalyse naudojamos kelių tiesimui. Teoriškai tai galima būtų įgyvendinti ir Lietuvoje. Jau yra parašytos disertacijos šia tematika, bet dar reikia atlikti nemažai tyrimų, su kokiu bitumu ir kokiais funkciniais priedais turėtų būti maišomos smulkintos padangos, kad asfalto danga būtų tinkama mūsų šalies klimatui ir kelių apkrovoms.
„Lietuvos kelių asfaltui dabar naudojamos kelios specializuotos receptūros su būtent mūsų šaliai pritaikytu bitumu ir funkciniais priedais. Siekiant į vietinių kelių dangą įvesti ir smulkintą gumą, reikia sukurti naujas receptūras ir jas išbandyti įvairiomis sąlygomis ne vienerius metus, nes ilgaamžiškumas yra labai svarbus. Tuo tarpu padangų perdirbimas į smulkintą gumą vykdomas jau keliasdešimt metų. Vis daugiau dirbinių naudoja smulkintą padangų gumą, ypač mažiau reikliuose pritaikymuose, pavyzdžiui, batų padams, guminiams vamzdžiams, izoliacinėms dangoms ir pan. Taip pat gana gerai ištobulinta padangų deginimo cemento gamyklose technologija, išvengiant kenksmingų medžiagų dūmuose bei panaudojant pelenus kaip sudedamąją cemento dalį. Tačiau šiais būdais iš gana brangaus produkto, t.y. padangos, atgaunami tik keli procentai pradinės vertės. Todėl iš socialinės ir ekonominės pusės būtų prasmingiausia padangas dažniau restauruoti, pakeičiant jų protektorių, o nurėžtą seną protektorių devulkanizuoti“, - svarstė pašnekovas.
Padangų perdirbimo tyrimai ilgainiui padėjo ištobulinti gumos devulkanizacijos metodiką. „Vulkanizuotą gumą galima surišti tik su klijais, o devulkanizavus gumos atliekas jas galima naudoti vietoj kaučiuko, t.y. iš jų vėl gaminti aukštus techninius reikalavimus atitinkančią gumą. Esame pagaminę padangų gumos, kurioje 70 proc. viso kiekio sudaro devulkanizuotos atliekos. Mūsų sukurtas metodas labiausiai tinka padangų protektorių nuorėžų devulkanizacijai. Šis metodas galėtų būti taikomas ir padangoms, jeigu jos pagamintos iš vienos gumos rūšies. Tačiau dauguma padangų gaminamos iš kelių rūšių kaučiuko. Protektoriai daugiausiai iš natūralaus kaučiuko, padangų šonai iš sintetinio, vidiniai padangų sluoksniai - iš chlorbutilinio kaučiuko ir t.t. Tačiau kiekvienai gumos rūšiai reikia atitinkamai priderinti procedūrą. Deja, kol kas nėra racionalių metodų skirtingos gumos atskyrimui nuo padangos, nors atliekame tyrimus ir šia linkme“, - pasakojo FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Pasaulyje per metus išmetama apie milijardas padangų. Tuo tarpu sintetinio kaučiuko pagaminama ir sunaudojama apie dvigubai daugiau nei natūralaus. Naftos kainos taip pat diktuoja ir kaučiuko kainas, kurios pastaruoju metu kyla. Tona kaučiuko dabar kainuoja apie 2 100 eur, kai tuo tarpu prieš metus kainavo apie 1300 eur. Tai rodo, kad poreikis perdirbti ir atrasti bei tobulinti jau esamus padangų perdirbimo mechanizmus ateityje tik augs.
tags: #padangu #perdirbimas #rukloje