Baudos už statybas saugomoje teritorijoje ir statybos reglamentavimas Lietuvoje

Planuojant statybas saugomose teritorijose Lietuvoje, būtina atsižvelgti į daugybę apribojimų ir reikalavimų, siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir kultūros vertybes. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos svarbu žinoti planuojant statybas tokioje teritorijoje, nagrinėsime savavališkų statybų problemas ir numatomas baudas, taip pat pateiksime informaciją apie statybos leidimų būtinumą ir alternatyvius statybos variantus.

Savavališkos statybos saugomose teritorijose

Saugomos teritorijos savavaliautojus traukia kaip magnetas. Žmonės nenori suprasti, kad statydami nelegalius statinius jie daro žalą gamtai ir visuomenei. Šie statiniai daro didžiausią žalą, todėl naujoms statyboms kelias turi būti užkertamas visomis priemonėmis.

Savavaliautojų grupės

Charakteringos trys savavaliautojų grupės:

1. Pirmajai grupei priklauso dažniausiai turtingi asmenys, kurie stato kapitalinius statinius neleistinose vietose (parkuose ar kitose saugomose teritorijose), kuriose leidimai statyti neišduodami arba griežtai ribojami.
2. Kitą savavaliautojų grupę sudaro asmenys, kurie turi visas galimybes gauti statybos leidimus statyti jų pageidaujamus statinius, tačiau yra įsitikinę, kad sumokėję administracinę baudą greičiau ir pigiau įsiteisins statybą, negu atlikdami teisės aktais nustatytas projektavimo sąlygų gavimo, projektų parengimo bei statybos leidimų gavimo procedūras. Tarp tokių savavališkų statybų minėtini UAB „Rivona" prekybos pastatas Vytauto g., Zarasuose, UAB „Pamario būstas" daugiabutis namas Kauno g., Klaipėdoje, prekybos centras Mažeikiuose. Šių statinių statytojai iš dalies teisūs sakydami, kad statybos dokumentų parengimo ir leidimų gavimo procedūros yra per daug sudėtingos, todėl jas būtina supaprastinti.
3. Gausiausias savavaliautojų būrys - tai nesudėtingų statinių (pavėsinių, lieptų, lauko virtuvių, įvairių aikštelių, vagonėlių, priestatų, remontuojamų statinių ir t.t.) statytojai, kurie jų daromus teisės aktų pažeidimus laiko nesunkiais ir nesivargina gauti statybos leidimo. Dažnai tokiems nesudėtingiems statiniams leidimų nė nereikia, pakanka turėti supaprastintą projektą ir savivaldybės administracijos įgalioto tarnautojo raštišką pritarimą (jei statinys saugomojoje teritorijoje, reikia ir šios teritorijos direkcijos įgalioto asmens pritarimo).

Savavališkos statybos pavyzdžiai

• Damošiškės k., Čiulėnų sen., Molėtų raj., ekologinės apsaugos zona. Labanoro regioniniame parke, Jauriuko ežero pakrantėje namelis stovi miško žemėje.
• Alnės k., Molėtų raj., Alnio hidrografiniame draustinyje, Labanoro regioniniame parke, statybinis vagonėlis pastatytas miške, Žiotelės ežero pakrantėje.

Savavališkų statybų padarinių šalinimas

Statybos valstybinės priežiūros institucijos imasi vis griežtesnių priemonių, kad naujos savavališkos statybos nebebūtų pradedamos, o pradėtų padariniai būtų kuo greičiau pašalinti. Apskričių viršininkų administracijos statytojams pateikia reikalavimus nugriauti savavališkai pradėtus statyti statinius. Teismams pateikiami ieškiniai dėl statinių, kurių statytojai laiku nenugriovė pagal apskričių viršininkų administracijų reikalavimus, priverstinio nugriovimo. Deja, šių bylų nagrinėjimas teismuose užtrunka ilgai, o tai labai sumenkina savavališkų statybų padarinių šalinimo efektyvumą. Antstoliai ne visada užtikrina įsigaliojusių teismų sprendimų įvykdymą.

Statytojai turėtų gerai pagalvoti, ar verta pradėti statinio statybą savavališkai, taip pat ar naudingiau savavališką statinį nusigriauti pačiam, ar laukti, kol jį nugriaus antstolio ar apskrities viršininko administracijos pasamdytas rangovas. Pastaruoju atveju statytojui teks pakloti nemažą sumą antstolio paslaugoms apmokėti ir padengti ne tik rangovo tiesiogines, bet ir pridėtines išlaidas, kurios nugriovimo kaštus gali padvigubinti. Nugriaunamos daržinės, garažai, šiltnamiai, vietiniai nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai, namų priestatai ir net gyvenamieji namai. Tiesa, šis reiškinys nėra masiškas - valdžios institucijos kol kas vengia drastiškų priemonių ir tikisi, kad savavališkos statybos bus užgniaužtos civilizuotais teisiniais būdais.

Baudos už savavališką statybą

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 159 straipsniu nustatyta, kad mažiausia bauda už savavališką statybą yra 1000,0 Lt. Statytojai, kurie savavališkai stato smulkius nesudėtingus statinius, dažnai skundžiasi, kad jiems skiriamos per didelės baudos. Tačiau ATPK nuostatos reikalauja, kad pareigūnai skirtų atitinkamu straipsniu nustatytų baudų vidurkį ir tik esant lengvinančioms aplinkybėms, šią baudą sumažintų.

Priklausomai nuo teritorijos, naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Statybos valstybinė priežiūros inspekcija Lietuvoje surašė 1,6 tūkst. pažeidimų, kai baudos gali siekti ir 1,2 tūkst. eurų. Statant ypatingąjį statinį, bauda gali siekti ir 5,5-6 tūkst. eurų.

Kitos numatomos baudos

Atsižvelgus į naujausius pakeitimus, baudos už statybos pradžios informacijos nepateikimą siekia nuo 200 iki 600 eurų, taip pat ir už informacijos apie pasamdytą subrangovą nepateikimą. Bendros baudos gali svyruoti nuo 280 iki 3 tūkst. eurų, o kai kuriais atvejais - iki 6 tūkst. eurų.

Statybos leidimų būtinumas

Norint sužinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus) ir vietą. Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi būti parengtas statybos projektas.

I ir II grupės nesudėtingi statiniai

• Jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.
• Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. m.

Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.

Kada reikalingas leidimas?

• Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose.
• Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.

Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Miškų ūkio paskirties sklypai

Miškų ūkio paskirties sklypai turi specifinius teisės aktus ir reikalavimus, kurie reglamentuoja statinių statymą. Svarbu, kad statiniai, kuriuos planuojama statyti, būtų tiesiogiai susiję su miško ūkininkavimu, rekreacija ar aplinkosauga. Miškų ūkio paskirties sklype leidžiama statyti tam tikrus statinius, tačiau šie pastatai turi atitikti tam tikras sąlygas ir nepažeisti miško ekosistemos.

Namelis medyje miško paskirties sklype

Namelis medyje miškų ūkio paskirties sklype yra populiarus pasirinkimas, ypač tiems, kurie nori sukurti unikalią poilsio erdvę ar ekologišką rekreacijos zoną. Jei namelis medyje yra laikinas statinys, kuris nėra tvirtai sumontuotas ir jį galima lengvai perkelti, leidimo nereikia. Tai gali būti atvejis, kai konstrukcija nėra nuolatinė ir ją galima lengvai perkelti arba pašalinti.

Tačiau jei namelis medyje bus naudojamas komercinėms veikloms (pvz., nuomai), būtina pasitarti su savivaldybe. Statant namelį medyje miško paskirties sklype, reikalavimai yra griežtesni, ypač kai sklypas priklauso rekreacinei zonai. Šioje zonoje galima statyti statinius, kurių plotas neviršija 25 m². Tokiems statiniams reikia parengti miškotvarkos projektą, kad būtų gautas leidimas.

Kai statote namelį medyje, labai svarbu laikytis aplinkosaugos taisyklių. Gręžti medį nėra draudžiama, jei jis nėra įrašytas į gamtos vertybių sąrašą. Jei reikia atlikti gręžimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybės žemės ūkio skyriumi, kad gautumėte leidimą medžių kirtimui ar gręžimui. Jei planuojate įrengti komercinį namelį medyje (pvz., nuomos paslaugoms), būtina pasikonsultuoti su savivaldybės teritorijų planavimo skyriumi ir sužinoti, kokie leidimai reikalingi.

Namelis medyje miškų ūkio paskirties sklype gali būti statomas, tačiau reikia atsižvelgti į griežtesnius reikalavimus, ypač jei sklypas priklauso rekreacinei zonai.

Draudimai draustiniuose

Draustiniuose draudžiama:

• Statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose.
• Tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį.
• Statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50m nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
• Įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius.
• Įrengti išorinę reklamą, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis), išskyrus miestų ir miestelių teritorijas.
• Atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems objektams.

Draustinių apsauga ir tvarkymas

Draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, ir kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti).

Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.

Leidžiama statyba, kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatoms. Nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, esami rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas).

Sodybos pastatų išdėstymas

Sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio žemės sklypo dalyje, nesuformuotoje kaip atskiras žemės sklypas ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.

Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).

Pastatams statyti parenkant kitą žemės sklypo vietą, jeigu neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba užaugusio miško, nutiestų kelių, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus.

Kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vietą būtina parinkti kitoje vietoje, kad atstumas nuo vandens ir minėtų šlaitų būtų kuo didesnis. Buvusios sodybos atstatymo teisę įgyvendinant taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.

Ne sodyboje - pievose ir ganyklose - leidžiama statyti inžinerinius statinius - stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo. Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų.

Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos teritorijose esantiems draustiniams taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsižvelgiant į gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai, etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, - valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose).

Informacija apie saugomas teritorijas

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pradėjo tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapius. Tai yra oficialus duomenų šaltinis apie saugomas teritorijas. Į šią sistemą suvedami aktualūs duomenys apie saugomų rūšių radavietes ir stebėjimus.

Prisijungęs prie šios sistemos sklypo savininkas gali gauti išrašą, ar jo sklype yra kokios nors saugomos rūšies radavietė. Čia yra Lietuvos biologinės įvairovės duomenų bazė, saugomų teritorijų žemėlapiai, visa kita informacija. Šioje svetainėje be specialaus slaptažodžio gali naršyti kiekvienas asmuo, kuriam ši informacija yra aktuali.

Rekonstrukcijos darbai draustinyje

Jei jūsų sklypas yra geomorfologiniame draustinyje, statybų reguliavimas gali būti griežtesnis nei įprastose teritorijose.

Dėl rekonstrukcijos projekto ir leidimo

• Jei keičiate tik apšiltinimą ir stogo dangą, bet nekeičiate pastato išorinių matmenų, tikėtina, kad rekonstrukcijos leidimas nereikalingas, tačiau gali būti reikalavimų dėl medžiagų ir fasado išvaizdos.
• Jei keičiate konstrukciją (pvz., laikančiąsias sienas, išorinį perimetrą, aukštį ar stogo formą), tai jau gali būti laikoma rekonstrukcija, kuriai reikės projekto ir statybos leidimo.

Draustinio statusas gali įtakoti reikalavimus, nes tokiose teritorijose dažnai taikomi papildomi apribojimai ir būtina gauti saugomų teritorijų institucijų pritarimą. Kai keičiasi pagrindinės konstrukcijos, stogo danga, apšiltinimas, reikalingas projektas ir statybos leidimas.

Antro gyvenamojo namo statyba

Statant antrą gyvenamąjį namą viename sklype Lietuvoje, būtina atsižvelgti į daugybę reikalavimų ir apribojimų, ypač jei sklypas yra regioniniame draustinyje ar kitoje specifinėje teritorijoje.

Jei sklypas yra regioniniame draustinyje, sklypo dalijimas gali būti neįmanomas, nes draustiniuose dažnai draudžiamas sklypų smulkinimas. Dėl konkrečių apribojimų reikėtų kreiptis į savivaldybę su nuosavybės dokumentais ir pasikonsultuoti su rajono architektu. Taip pat, gali būti apribojimai dėl antro gyvenamojo namo statybos.

Nors įstatyme nėra tiesioginio draudimo statyti du gyvenamuosius namus viename sklype, savivaldybės darbuotojai dažnai laikosi nuostatos, kad viename sklype gali būti tik vienas gyvenamasis namas. Be to, reikia pasidomėti, ar galima didinti sklypo intensyvumą, atsižvelgiant į draustinio apribojimus.

Alternatyvūs statybos variantai

Jei tiesioginė gyvenamojo namo statyba yra apribota, galima apsvarstyti alternatyvius variantus:

• Kaimo turizmo pastato statyba
• Pagalbinio ūkio pastato statyba

Gali prireikti rengti detalųjį planą ir nustatyti sklypo užstatymo reglamentus ar ribas. Bet kokiu atveju, rekomenduojama konsultuotis su savivaldybe.

Jei senojo namo paskirtis būtų pakeista į ūkinį pastatą, naująjį namą būtų galima įteisinti kaip vienbutį gyvenamąjį namą, o sklypo dalinti nereikėtų. Draudžiami du vienbučiai gyvenamieji namai viename sklype, tačiau galima žaisti su statinių paskirtimi ir statyti juos pagal poreikį.

Statybos leidimas ir reikalavimai namų valdos sklypuose

Namų valdos sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.

Reikalavimai statant be leidimo

Pagal galiojančius teisės aktus, namų valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:

• Gyvenamasis namas arba vasarnamis: kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
• Paskirtis: namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
• Žemės paskirtis: namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
• Teritorijų planavimas: statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.

Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.

Kiek namų galima statyti viename sklype?

Kaimo teritorijoje, vieno savininko žemės sklype, galima statyti du namus iki 80 kv. m, tačiau jie turi būti skirtingos paskirties. Du gyvenamieji namai ūkininko sodyboje negali būti, nes Ūkininko ūkio įstatyme įrašyta nuostata, kad ūkininko sodyba yra 1 gyvenamasis namas su priklausiniais. Jei tai namų valda - galima, bet vienam namui turi būti ne mažiau kaip 4 arai žemės.

Nėra reglamentuota, kiek namų gali stovėti, jei išlaikomi visi atstumai ir STR reikalavimai. Statyti galima, tačiau projekte juos reikia įvardyti skirtingai, t. y. vieną - kaip gyvenamąjį namą, antrą - kaip ūkinį, daržinę, svečių namus ar pan. Be to, reikia dalyti sklypą - padaryti topografinę nuotrauką, o pagal sklypo situaciją gali būti reikalinga padaryti ir detalųjį planą su numatytu servitutu pravažiavimui ir komunikacijoms.

tags: #baudos #uz #statybas #saugomoje #teritorijoje