Padangų naudojimo tvarka ir priežiūra

Automobilio padangos atlieka kritinį vaidmenį eisme, nes nuo jų kokybės lygio ir techninių charakteristikų priklauso eismo dalyvių sauga ir transporto priemonės valdymas. Tinkamas padangų valdymas užtikrina maksimalų jų pagrindinių funkcijų atlikimą, taip pat ilgą tarnavimo laiką. Automobilio sauga eismo metu yra pagrindinė užduotis, su kuria gamintojai visada susiduria. Vienas iš kriterijų, galinčių pagerinti vairavimo saugumą, yra padangų gamybos technologijos modernizavimas. Transporto priemonės valdomumas ir stabilumas kelio paviršiuje priklauso nuo padangų eksploatacinių parametrų. Todėl tinkamas automobilių padangų veikimas, priežiūra ir laikymas daro įtaką automobilio saugumui ir patogumui.

Teisinis reglamentavimas ir sezoninis padangų keitimas

Kiekvienas patyręs vairuotojas žino, jog automobilio padangos yra vienintelis kontaktinis taškas tarp transporto priemonės ir kelio dangos. Nuo šio nedidelio ploto, liečiančio asfaltą, priklauso ne tik jūsų kelionės komfortas, bet ir visų eismo dalyvių saugumas. Lietuvoje, kur per metus patiriame keturis ryškius sezonus su drastiškais oro sąlygų pokyčiais, tinkamas ir laiku atliekamas padangų keitimas tampa ne tik rekomendacija, bet ir griežta teisine prievole. Laiku neatlikus šios užduoties, smarkiai pailgėja stabdymo kelias, prastėja automobilio valdomumas, didėja eismo įvykių rizika, o kur dar gresiančios baudos ar net anuliuota techninė apžiūra.

Viena pagrindinių taisyklių, kurias vairuotojas turėtų visada atsiminti, yra svarba laiku pakeisti padangas, atsižvelgiant į metų laiką. Tam, kad padangos turėtų optimalias technines savybes per visą eksploatavimo laiką, kiekvienam sezonui reikia montuoti specialias padangas.

Bendrieji reikalavimai lengviesiems automobiliams

Pagal Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisykles (KET), perėjimas prie vasarinių padangų oficialiai prasideda nuo balandžio 1 dienos. Nuo šios datos vairuotojai turi teisę žiemines padangas pakeisti vasarinėmis. Žieminės padangos (arba universalios padangos, turinčios atitinkamą žymėjimą) privalomos nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos.

Nors oficialios datos yra aiškiai apibrėžtos, automobilių saugumo ekspertai pataria aklai nesivadovauti kalendoriumi. Pagrindinis indikatorius, lemiantis saugų perėjimą prie vasarinių padangų, yra vidutinė paros oro temperatūra. Specialistai rekomenduoja vasarines padangas montuoti tik tuomet, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai laikosi aukščiau +7 laipsnių Celsijaus ribos. Kai oro temperatūra nukrenta žemiau šios ribos, vasarinės padangos tampa kietos kaip plastmasė, o jų stabdymo kelias ant šlapios ar šaltos dangos išauga dešimtimis metrų, palyginti su žieminėmis padangomis.

Specialios taisyklės mopedams, motociklams, triračiams ir keturračiams

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms Kelių eismo taisyklių (KET) pataisoms, kuriomis numatytas lankstesnis mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimas. Remiantis dabartinėmis KET nuostatomis, eksploatuojant motorines transporto priemones, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. KET nuostatų pakeitimo projekte nurodyta, kad vairuoti mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis būtų draudžiama gruodžio-vasario mėn., bet leidžiama nuo kovo 1 d.

Eksploatuoti motociklus su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taip pat kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta arba apledėjusi.

Dygliuotų padangų naudojimas

Dygliuotas padangas privaloma pakeisti iki balandžio 10 dienos. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama važiuoti dygliuotomis padangomis. Leidžiama važiuoti dygliuotomis padangomis nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Išskirtiniais atvejais, kuomet žiemos sezonas užsitęsia, dygliuotų padangų eksploatavimas gali būti prailgintas susisiekimo ministro įsakymu.

Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.

Vilkimo tvarkos pasikeitimai

Keisis ir transporto priemonių vilkimo lanksčia vilktimi tvarka - bus draudžiamas ne tik vilkimas per plikledį, bet ir visais atvejais, kai bent dalis važiuojamosios atkarpos bus apsnigta ar apledėjusi.

Padangų tipai ir jų savybės

Kiekvienam sezonui skirtos padangos turi unikalių savybių, pritaikytų atitinkamoms oro sąlygoms.

Žieminės padangos

Žieminės padangos yra specialiai sukurtos tam, kad gerai veiktų esant žemai temperatūrai ir sudėtingomis oro sąlygomis (šaltis, sniegas, šlapi keliai). Pagrindinis žieminių padangų skirtumas nuo vasarinių yra jų protektoriaus gylis ir speciali šalčiui atspari guma, kurios sudėtyje yra specialių medžiagų, tokių kaip silika, neleidžiančių gumai sukietėti net spaudžiant dideliam šalčiui. Šie žieminių padangų ypatumai suteikia vairuotojui daugiau saugumo ir kontrolės žiemos metu, o tai ypač svarbu, kai kelio sąlygos tampa nepalankios.

Žieminės padangos skirstomos į:

• Dygliuotos padangos: Nepakeičiamos tiems, kurie gyvena užmiestyje, vienkiemiuose, ar dažnai važinėja nevalytais, apledėjusiais rajoniniais keliais.
• Minkšto mišinio (frikcinės) padangos: Puikiai tinka atšiaurioms žiemoms, giliam sniegui ir ledui.
• Kieto mišinio padangos: Geriausias pasirinkimas didmiesčių gyventojams, kur keliai nuolat valomi ir barstomi druska.

Žieminių padangų naudojimas vasarą ir rizika

Nors Lietuvos įstatymai tiesiogiai nedraudžia vasarą važinėti su nedygliuotomis žieminėmis padangomis, to daryti griežtai nerekomenduojama. Žieminių padangų gumos mišinys yra labai minkštas ir pagamintas naudojimui žemesnėse nei +7°C temperatūrose. Važiuojant įkaitusiu asfaltu vasarą, žieminės padangos gali labai suminkštėti, gerokai padidinant riziką prarasti sukibimą. Automobilio valdymas tampa netikslus, o stabdymo kelias esant 20 laipsnių šilumai gali pailgėti net 30-40 procentų, palyginti su vasarine padanga. Be to, iš minkšto gumos mišinio pagamintos žieminės padangos važiuojant šiltu asfaltu dyla daug greičiau. Su žieminėmis padangomis mažesnis stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias. Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti. Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, žieminės padangos, kurios buvo eksploatuojamos visą pavasarį, vasarą ir rudenį, gali būti smarkiai nudilusios.

Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.

Vasarinių padangos

Vasarinių padangų gumos mišinys yra kietesnis, pritaikytas aukštesnei temperatūrai. Jų protektorius suprojektuotas taip, kad užtikrintų optimalų sukibimą su sausa ir šlapia kelio danga, efektyviai šalindamas vandenį ir mažindamas akvaplanavimo riziką.

Universalios padangos

Švelnėjant žiemoms ir tobulėjant technologijoms, vis daugiau vairuotojų Lietuvoje svarsto apie universalių (ang. All-season) padangų naudojimą. Universalios padangos yra patogus sprendimas, leidžiantis išvengti dukart per metus vykstančio vizito į autoservisą ir sprendžiantis padangų sandėliavimo problemą. Nors tai skamba viliojančiai, svarbu suprasti, kad universali padanga visada yra kompromisas. Ji niekada nebus tokia gera vasarą, kaip grynai vasarinė padanga, ir neprilygs tikrai žieminei padangai ant gilaus sniego ar pliko ledo. Karštą vasaros dieną universalios padangos greičiau dyla ir pasižymi ilgesniu stabdymo keliu, o esant dideliam šalčiui - neužtikrina maksimalaus sukibimo.

Padangų techninė priežiūra ir būklės vertinimas

Padangos sensta net ir tada, kada nėra naudojamos. Tinkamas padangų valdymas užtikrins maksimalų jų pagrindinių funkcijų atlikimą, taip pat ilgą tarnavimo laiką. Nėra tikslaus laiko, kada padangas reikėtų keisti, tačiau itin svarbu nuolat tikrinti protektoriaus gylį, oro slėgį ir bendrą padangų būklę.

Protektoriaus gylis ir jo svarba

Padangų protektoriaus gylis - tai atstumas tarp padangos paviršiaus ir jos giliųjų griovelių dugno. Šis gylis yra svarbus rodiklis, nes protektorius užtikrina sukibimą su kelio danga, ypač esant sudėtingoms sąlygoms, tokioms kaip lietus, sniegas ar ledas. Protektoriaus gylis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių padangų saugumą ir efektyvumą, nes jis tiesiogiai veikia automobilio sukibimą su keliu, ypač esant prastoms oro sąlygoms.

Naujų padangų protektoriaus gylis siekia apie 8-9 mm. Su tokiu protektoriumi padangos užtikrina geriausią sukibimą su įvairiomis kelio dangomis ir puikias vandens sklaidymo savybes. Kuo likutis mažesnis, tuo šios savybės darosi prastesnės.

Minimalūs protektoriaus gylio reikalavimai:

• Lengvųjų automobilių (B kategorija) ir priekabų (iki 3,5 t):
  • Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. (žiemos sezonu): ne mažesnis kaip 3,0 mm.
  • Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. (vasaros sezonu): ne mažesnis kaip 1,6 mm.
• Motociklų:
  • Vasaros metu (kol leidžiama eksploatuoti motociklus keliuose): ne mažesnis kaip 0,8 mm.
• M2 klasės autobusų:
  • Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. (žiemos sezonu): ne mažesnis kaip 3,0 mm.
• M3 klasės autobusų:
  • Ištisus metus: ne mažesnis kaip 2,0 mm.
• Krovininių N1 klasės automobilių:
  • Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. (žiemos sezonu): ne mažesnis kaip 3,0 mm.

Padangų gamintojai ir nepriklausomi testuotojai vieningai tvirtina, kad vasarinių padangų 1,6 mm gylis jau yra pavojingas. Susidūrus su stipria liūtimi, automobilis su 1,6 mm protektoriumi tampa itin pažeidžiamas akvaplanavimui - reiškiniui, kai padanga nespėja išstumti vandens ir pradeda slysti vandens paviršiumi, visiškai prarandant valdymą. Žieminėms padangoms reikalavimai yra dar griežtesni, tačiau važinėjant snieguotais ar apledėjusiais keliais, 3 mm protektorius dažnai nesugeba užtikrinti pakankamo sukibimo.

Kaip matuoti protektoriaus gylį

Protektoriaus gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Jis matuojamas protektoriuje esančiuose vandens nutekėjimo kanaluose. Pamatuoti galite ir naudodami monetą - jeigu ją įstačius į griovelį nesimato žvaigždutės ant monetos krašto, tai padanga tinkama naudojimui (žieminėms padangoms naudokite dviejų, o vasarinėms vieno euro monetas). Protektoriaus gylį būtinai pamatuokite keliose vietose, nes dėl blogo ratų suvedimo arba netvarkingos važiuoklės tam tikros zonos dėvisi greičiau.

Nusidėvėjimo indikatoriai

Dauguma šiuolaikinių padangų protektoriaus grioveliuose turi išlietus specialius gumos iškilimus. Tai padangų indikatoriai, kurie nurodo minimalų leistiną gylį.

Padangų amžius

Padangos sensta, net jei jos nėra aktyviai naudojamos. Jei padangai daugiau nei 10 metų, tuomet ji tikrai turėtų būti kuo greičiau pakeista, nes tokia padanga kelia pavojų. Gamintojai rekomenduoja keisti padangas, jeigu jos yra pagamintos prieš daugiau nei penkis metus. Laikui bėgant gumos mišinys sukietėja ir nebėra toks elastingas, tvirtas bei praradęs reikiamas savybes.

Kaip nustatyti pagaminimo datą

Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima suradus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. 31-ąją savaitę. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Pavyzdžiui, skaičius 1022 reiškia, kad padanga pagaminta dešimtą 2022-ųjų metų savaitę. Kuo šviežesnė guma, tuo geresnės padangos savybės. Parduotuvėje parduodamos padangos neretai būna sulaukusios gerokai daugiau nei kelis mėnesius; pasitaiko, jog žmonės įsigyja naujas padangas, kurios yra jau 2 metų senumo.

Oro slėgis padangose

Net ir pačios brangiausios, pačiu laiku sumontuotos padangos neatliks savo funkcijos, jei jose nebus palaikomas tinkamas oro slėgis. Ekspertai primena, kad padangų slėgį būtina tikrinti bent kartą per mėnesį bei prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Ši taisyklė ypač aktuali keičiantis sezonams, nes oro slėgis padangose yra tiesiogiai priklausomas nuo aplinkos temperatūros. Temperatūrai lauke nukritus 10 laipsnių Celsijaus, slėgis padangoje sumažėja maždaug 0,1 baro.

Važinėjimas su per žemu padangų slėgiu lemia greitesnį padangos kraštų dėvėjimąsi, padidina degalų sąnaudas dėl išaugusio pasipriešinimo riedėjimui ir sukelia riziką padangai perkaisti bei sprogti važiuojant dideliu greičiu. Per didelis slėgis taip pat nepageidaujamas - padangos centrinė dalis dyla greičiau, sumažėja kontaktinis plotas su keliu, automobilis tampa jautresnis kelio nelygumams.

Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Informaciją apie jūsų automobiliui rekomenduojamą padangų slėgį dažniausiai galima rasti ant vairuotojo durelių statramsčio, degalų bako durelių vidinėje pusėje arba automobilio eksploatacijos vadove.

Vizuali padangų apžiūra

Patikrinti padangų būklę vizualiai yra nesunku. Tiesiog esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą. Atidžiai apžiūrėkite padangų sieneles - jos turėtų būti minkštos, elastingos, nesutrūkinėjusios. Ilgainiui padangos gali sutrūkinėti, nusitrinti ir deformuotis. Perbraukite ranka per protektorių - jis turėtų būti tolygus, be jokių duobių ar bangų. Kartais vairuotojai randa į padangą įsmigusius varžtus ar vinis - juos turėtų pašalinti specialistai ir, jeigu įmanoma, sutvarkyti padangą. Taip pat būtina patikrinti, ar visos padangos yra vienodos. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena.

Padangų žymėjimas

Ant padangų yra dešimtys skirtingų žymėjimų, atskleidžiančių gamybos vietą, padangų sudėtį ir t.t. Ši informacija padeda vairuotojams ir specialistams nustatyti padangų tipą, savybes ir tinkamumą eksploatacijai.

Standartinis žymėjimas

Pavyzdžiui, padangos ženklinimas gali atrodyti taip: 185/70 R15. Šie skaičiai reiškia:

• 185 - padangos plotis milimetrais.
• 70 - aukščio koeficientas (procentais nuo pločio).
• R15 - ratlankio skersmuo coliais.

Sezoninis žymėjimas

• M+S (Mud + Snow) - žymimos padidinto pravažumo padangos. Nors šis žymėjimas dažnai klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiemą neatsižvelgiant į sezoniškumą, tai nereiškia, kad jos yra universalios. Šiuo žymeniu žymimos dauguma žieminių padangų, net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Visos žieminės padangos turi „M+S“ žymėjimą.
• 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake) - visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos snaigės kalno fone logotipu. Tai oficialus patvirtinimas, kad padanga buvo išbandyta atšiauriomis žiemos sąlygomis ir atitinka griežtus objektyvius sukibimo su sniegu reikalavimus. Universalios padangos, kuriomis galima važinėti visus metus, taip pat privalo turėti 3PMSF (snaigė kalne) ženklinimą.
• Žieminių padangų keitimas yra svarbus žingsnis ruošiantis žiemos sezonui. Nurodytu laikotarpiu eksploatuojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą, gali būti žymimos ženklais „M+S“, užrašu „All seasons“ arba „ * “ (snaigės simbolis).

ES padangų ženklinimas

Europos Komisijos reglamentas Nr. 1222/2009 reikalauja, kad visos padangos, pagamintos po 2012 m. birželio ir parduodamos ES nuo 2012 m. lapkričio, būtų ženklinamos specialia etikete. Naujuoju reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės, tad skatinama naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas. Reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema. Ši informacija yra prieinama klientams reklaminėje medžiagoje, taip pat gamintojų internetinėse svetainėse. Padangas pristatant pirkėjams, jos turi būti paženklintos, kaip nurodyta pateiktame pavyzdyje.

Pagrindiniai parametrai, nurodomi etiketėse:

1. Sukibimas su šlapia danga: Vienas svarbiausių padangos kokybės rodiklių. Tačiau dažnai geresnis sukibimas su keliu ir mažesnis pasipriešinimas riedėjimui yra viena kitai prieštaraujančios savybės. Susidarius avarinei situacijai svarbūs net keli metrai. Stabdymo kelio skirtumas tarp A ir G klasių gali siekti net iki 30 %.
2. Pasipriešinimas riedėjimui (įtaka degalų sąnaudoms): Šis reiškinys pasireiškia padangai riedant - ji deformuojasi ir šilumos forma netenka energijos. Kuo didesnė deformacija, tuo didesnis padangos pasipriešinimas judėjimui, taigi didesnės degalų sąnaudos. Pagal naująjį ES padangų ženklinimą „A“ reiškia didžiausią degalų ekonomiją, o „G“ - mažiausią. Skirtumas tarp A ir G klasės padangų - iki 7,5 % mažesnės degalų sąnaudos. Siekdami optimaliai naudoti degalus, patikrinkite, ar padangos tinkamai pripūstos. Žemas padangų slėgis padidina riedėjimo pasipriešinimą ir veikia sukibimą važiuojant šlapia danga. Transporto priemonės svoris ir jūsų vairavimo stilius taip pat turi įtakos.
3. Išorinis riedėjimo triukšmas: Labai svarbus aplinkos rodiklis. Decibelų lygis matuojamas naudojant logaritminę skalę, todėl vos kelių decibelų skirtumas lemia gerokai didesnį triukšmo lygį. Etiketėje nurodomos juodos garso bangos (nuo 1 iki 3).

Padangų pasirinkimas ir sandėliavimas

Tinkamas padangų pasirinkimas ir jų sandėliavimas ne sezono metu yra esminis aspektas, norint užtikrinti saugumą kelyje ir prailginti padangų tarnavimo laiką.

Kaip išsirinkti tinkamas padangas

Jeigu manote, kad padangas reikia keisti, pirmiausia turite nuspręsti, kurias. Dažnai vairuotojai, pastebėję, kad nusidėvėjusios tik dvi padangos, planuoja keisti tik jas. Tokiu atveju aktuali tampa ir kitų padangų būklė bei tipas. Kartais sugadinama tik viena padanga. Kai kuriais atvejais ją galima sutaisyti, bet sienelių bei dideli protektoriaus pažeidimai nėra sutvarkomi. Tokiu atveju būtina keisti abi ašies padangas, kad jų nudilimas abiejose pusėse būtų vienodas. Sumontavus keturias vienodas padangas užtikrinamas tolygus sukibimas, harmoningas automobilio valdymas ir stabilumas stabdant. Automobiliams su visų varančiųjų ratų (AWD/4×4) sistema tai yra privaloma taisyklė - skirtingo nusidėvėjimo ar rašto padangos gali sugadinti automobilio transmisiją. Jei visgi keičiate tik dvi padangas priekiniais ar galiniais ratais varomam automobiliui, geresnes (naujesnes) padangas visuomet rekomenduojama montuoti ant galinės ašies, nepriklausomai nuo to, kurie ratai yra varantieji.

Pirkdami padangas būtinai atsižvelkite į padangų matmenis - jie turi atitikti automobilio gamintojo rekomendacijas. Kiekvienas automobilio gamintojas nurodo, kokio tipo ir dydžio padangos yra tinkamiausios. Vairuotojai neretai susiduria su dilema: pirkti vasarines ar universalias padangas? Universalios padangos leis sutaupyti, kadangi jų kasmet nereikės montuoti.

Tinkamas padangų sandėliavimas

Ne mažiau svarbus nei padangų keitimas yra tinkamas jų sandėliavimas ne sezono metu. Netinkamai laikomos padangos gali deformuotis, o jų guma - sutrūkinėti ir prarasti savo savybes greičiau, nei nusidėvi protektorius.

Paruošimas sandėliavimui

Prieš padedant padangas į šalį šešiems mėnesiams, jas būtina kruopščiai nuplauti, pašalinti iš protektoriaus akmenukus ir leisti visiškai išdžiūti. Jei įmanoma, padangas laikykite specialiuose maišuose, kad apsaugotumėte nuo aplinkos poveikio. Sandėliavimo patalpa turi būti sausa, vėsi, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių.

Laikymas su ratlankiais ir be jų

• Padangos su ratlankiais: Jei padangas saugote sumontuotas ant ratlankių, niekada nestatykite jų vertikaliai (kaip jos stovi ant automobilio). Jas reikėtų guldyti vieną ant kitos (krauti į rietuvę) arba pakabinti ant specialių sieninių kablių.
• Padangos be ratlankių: Jei laikote tik padangas (be ratlankių), situacija yra priešinga. Jų negalima guldyti vienos ant kitos, nes apatinės padangos dėl svorio gali deformuotis, o sumontuoti jas vėliau bus labai sunku. Tokios padangos turėtų būti laikomos vertikalioje padėtyje, reguliariai jas pasukant.

Netinkamo padangų naudojimo pasekmės

Svarbu atsiminti, jog tinkamos padangos nėra tik tos, kurių protektoriaus gylis atitinka reikalavimus, bet ir tinkamai naudojamos pagal sezoniškumą ir techninius parametrus.

Saugumo rizika

Netinkamai naudojant padangas, jas tenka keisti gerokai greičiau, nes jos susidėvi. Taip pat, netinkamas padangų naudojimas, pavyzdžiui, važinėjimas su žieminėmis padangomis vasaros metu, gali sukelti pavojų, nes guma perkaista, automobilio valdymas tampa netikslus, o stabdymo kelias gerokai pailgėja. Stabdant avarinėje situacijoje, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti.

Teisinės pasekmės

Jei po lapkričio 10 d. (arba po balandžio 10 d. dygliuotų padangų atveju) automobilis eksploatuojamas su neatitinkančiomis sezoninių reikalavimų padangomis, policijos pareigūnai turi teisę anuliuoti transporto priemonės techninės apžiūros dokumentą. Be to, skiriama piniginė bauda. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.

tags: #padangu #naudojimo #tvarka