2002 m. rugpjūčio 2 d. Trakų rajono Žaizdrių kaime, UAB „Egapris“ teritorijoje, kurioje buvo tvarkomos naudotos padangos, kilo didžiulis gaisras, virtęs ekologine nelaime. Šis įvykis sukėlė didelį atgarsį ir privertė susirūpinti dėl panašių sąvartynų saugumo visoje šalyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad vietos gyventojai ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija buvo prieštaravę dėl leidimo pratęsimo, tačiau į jų protestus nebuvo atsižvelgta.
Gaisro eiga ir gesinimo darbai
Milžiniškas gaisras padangų sąvartyne degė maždaug 33 valandas, arba pusantros paros. Jo likvidavimui prireikė didžiulių pastangų: gaisravietėje dirbo mažiausiai 60 ugniagesių su specialia technika, atvykusių iš Trakų, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų ir kitų rajonų. Nors gelbėtojai dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, vargino didelis karštis, tačiau nė vienas ugniagesys nenukentėjo. Gaisras buvo gesinamas net ir specialiomis autocisternomis, taip pat pasitelkiant Trakų rajono įmonių sunkiąją techniką. Šeštadienio vakarą, po ilgų kovos su ugnimi valandų, gaisras buvo galutinai likviduotas. Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Giedrius Jasionis džiaugėsi, jog didelį gaisrą pavyko likviduoti per pusantros paros - labai trumpą laiką.
Ekologinės pasekmės ir taršos lygis
Didžiulis dūmų stulpas, kilęs degant tūkstančiams padangų, buvo matomas net nuo Vilniaus, o liepsnos viršijo net penkių aukštų namą. Degimo metu į atmosferą buvo išmesta daug žmonių sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių, tarp kurių buvo ir kancerogeninių (vėžį sukeliančių) junginių. Penktadienį ir šeštadienį atliktų tyrimų duomenimis, teršalų koncentracijos buvo smarkiai padidėjusios 700 m-1 km ir 200 m atstumu nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių koncentracijos viršijo normas apie tūkstantį kartų, o fenolių koncentracijos - keliasdešimt kartų. Sieros bei azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijos, nors gerokai padidėjo, leistinų ribų neviršijo. Pasisekė, kad aitrių medžiagų dūmai daugiausia sklido į šiaurės vakarus, toliau nuo pagrindinių Trakų rajono gyvenviečių.
Trakų rajonas dvi paras buvo paskelbtas ekologinio pavojaus zona. Dėl didžiulio kiekio sudegusių padangų aplinkai buvo padaryta žala, kurios vertė, preliminariu komisijos vertinimu, siekia beveik 32,5 mln. litų (apie 25 mln. litų žalos). Gaisro padariniai smarkiai užteršė cheminėmis medžiagomis 2,3 hektaro padangų aikštelės teritoriją. Nors mokslininkai tuomet teigė, jog visi šie į dangų išmesti nuodai nepakenkė Trakų miesto gyventojams, orui buvo padaryta itin didelė žala.
Priemonės ir rekomendacijos gyventojams
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, įvertinęs tyrimų duomenis ir sinoptikų prognozes, ekologinio pavojaus zoną susiaurino, o vėliau atšaukė visame Trakų rajone. Tačiau gyventojams, ypač Aukštadvario, Semeliškių, Elektrėnų apylinkių, buvo rekomenduota palaikyti gyvulius uždarytus tvartuose ir nešerti jų žalia žole. Medikai patarė prieš vartojant laukuose išaugintas daržoves bei sodų vaisius, juos labai gerai nuplauti, taip pat nereikėtų maudytis netoli gaisro židinio esančiuose vandens telkiniuose. Septynių sodybų, patekusių į labiausiai užterštą teritoriją, gyventojams buvo pasiūlyta evakuotis, juos buvo pasirengusi priimti Trakų ligoninė, tačiau niekas iš gyventojų evakuotis nenorėjo.
Tyrimai dėl gaisro priežasčių ir atsakomybės
Trakų verslininko, UAB „Egapris“ savininko Kęstučio Chormanskio versija, jog gaisrą sukėlė žaibas, aplinkos ministro Arūno Kundroto neįtikino. Ministras iš karto po gaisro ėmėsi veiksmų ir žadėjo pasirašyti įsakymą, kad pareigūnai patikrintų visus šalyje esančius padangų sąvartynus, ar juose laikomasi priešgaisrinės saugos bei kitų reikalavimų. Jis taip pat kreipėsi į prokuratūrą, kad ši ištirtų gaisro priežastis ir surastų kaltininkus, svarstydamas ir padegimo versiją. Gaisro priežastis ir pasekmes nagrinėjo speciali vyriausybinė komisija, kuriai vadovavo Aplinkos ministerijos sekretorius Emilis Gustainis, tačiau tikslios gaisro priežasties nustatyti nepavyko. Komisijos išvadose teigiama, kad tyčinio padegimo versija laikytina tikėtina, bet ši prielaida būtų patikima tik tuomet, jeigu visos kitos galimos prielaidos būtų pagrįstai atmestos. Tikėtina, kad padangas padegė žaibas, tačiau tiriama ir padegimo versija. Tyčinio padegimo versiją toliau tiria prokuratūra.
Komisija padarė išvadą, kad UAB „Egapris“, sukaupusi didelį kiekį senų padangų ir neužsiimdama jų perdirbimu, jas laikė ne pagal su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba suderintą schemą, o gerokai didesnėmis stirtomis. Dėl šių pažeidimų ugnis labai greitai išplito po didelį plotą, todėl, komisijos nuomone, dėl gaisro išplitimo atsakomybę turi prisiimti UAB „Egapris“. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Egapris“ priklausančioje padangų saugojimo aikštelėje ant katilinės dūmtraukio įrengto žaibolaidžio ir elektros oro linijų stulpų sukuriama apsaugos nuo žaibo zona apėmė ne visą senų padangų sandėliavimo teritoriją.
Aplinkos ministras A. Kundrotas pripažino, jog dėl gaisro iš dalies kalta ir Aplinkos ministerija, nes ilgai tikėjo pažadais statyti perdirbimo įrenginius. Be to, nustatyta, kad teisinė bazė, reglamentavusi tokių įmonių kaip UAB „Egapris“ veiklą, susijusią su atliekų kaupimu, iki šių metų buvo aiškiai nepakankama. Todėl aplinkos apsaugos bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos neturėjo pagrindo neišduoti leidimų rinkti ir saugoti senas padangas. Kęstutis Chormanskis, UAB „Egapris“ prezidentas, teigė, kad nuo 1996 m. už padangų rinkimą bendrovė gavo 129 tūkst. litų, o į projektą investavo daugiau kaip 2,6 mln. litų. Jis paneigė kalbas, kad bendrovė pati galėjo padegti padangas, teigdamas, kad perdirbus sudegusias padangas buvo galima gauti beveik 3 mln. litų pelno. Taip pat, pasak jo, bendrovė patyrė 338 tūkst. litų nuostolių dėl gaisro. Tuo metu nebuvo priešgaisrinės saugos taisyklių, reglamentuojančių, kaip turi būti saugomos gumos atliekos, panaudotos padangos. Buvo išreikšta viltis, kad tokios taisyklės netrukus bus sukurtos.
Kaip išnyko didžiausios pasaulyje padangų kapinės
Sąvartyno istorija ir leidimų išdavimo problemos
UAB „Egapris“ savo išnuomotame žemės sklype Žaizdriuose, vos už 50 metrų nuo Trakų istorinio nacionalinio parko ribos, laikė per 7 tūkst. tonų naudotų padangų. Iš 7497 tonų sukauptų padangų sudegė 4110 tonų. Bendrovė veikė neturėdama padangų perdirbimo įrenginių, nors tai buvo vienas iš jos įsipareigojimų. Dėl šios priežasties iš UAB „Egapris“ buvo ruošiamasi atimti leidimą laikyti padangas šalia Trakų istorinio nacionalinio parko, tačiau leidimas nebuvo atimtas iki gaisro. Žaizdrių kaimo gyventojai ir Istorinio nacionalinio parko direkcija prieštaravo, kad leidimas būtų pratęstas, tačiau į jų protestus niekas nekreipė dėmesio. Dėl šio sąvartyno buvo kreiptasi į aukščiausius šalies vadovus, tačiau pagalbos nesulaukta. Kai kurie šaltiniai teigė, kad verslininkas K. Chormanskis bandė užtildyti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją grasindamas teismais, ir, atrodo, turėjo stiprų užnugarį, nes jam atstovavo Seimo narė Dangutė Mikutienė.
Aplinkos ministras A. Kundrotas stebėjosi, jog padangų sąvartynas įrengtas šalia gyvenvietės, kai kurie namai nuo sąvartyno nutolę vos kelis šimtus metrų. Ar leidimą šalia kaimo įrengti sąvartyną davę valdininkai nepažeidė reikalavimų, aiškinosi Vyriausybės sudaryta komisija. Šis įvykis, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, atskleidžia valstybės saugomų teritorijų problemas ir vartotojišką požiūrį į aplinką. Nors galiojantys teisės aktai draudžia nacionaliniuose parkuose statyti dideles pramonės įmones, nėra teisinių kliūčių plėtoti abejotinus verslus greta parkų, o valdžios institucijos į tai dažnai žiūri pro pirštus.
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius pabrėžė, kad parko direkcija visada buvo prieš šios aikštelės egzistavimą, tačiau negalėjo jos uždrausti. Jis išreiškė įsitikinimą, kad pradėjus tokį verslą turėjo būti pastatyti padangų utilizavimo ar perdirbimo įrenginiai. Anot jo, jeigu padangos būtų buvusios perdirbamos ir būtų užsidegę tik keli šimtai, tokio masto nelaimės nebūtų. G. Abaravičius taip pat retoriškai klausė, kodėl nuo pat nepriklausomybės atkūrimo garsiausia Trakų reklama yra nelaimės arba skandalai, primindamas žemės ir ežerų privatizavimo, savavališkų statybų, griūvančio Užutrakio parko ansamblio, sprogdinamo Galvės ežero bei planuotos sanitarijos antrinių atliekų perdirbimo įmonės istorijas. Parko direkcija, išsisklaidžius didžiojo gaisro dūmams, kviečia kartu pamąstyti, kokie Trakai turėtų būti: unikalus Lietuvos istorijos ir gamtos turizmo centras ar stichiškai besiformuojantis antrinių žaliavų perdirbimo, savavališkomis statybomis prikimštas antrinės architektūros ir sunaikinto kraštovaizdžio Vilniaus priemiestis.
Teritorijos tvarkymas ir žalos atlyginimas
Po gaisro likvidavimo ilgai buvo ieškoma, kas imtųsi tvarkyti buvusią naudotų padangų saugojimo aikštelę. Trakų rajono savivaldybė ir Aplinkos ministerija negalėjo skirti lėšų privačios bendrovės įsteigto sąvartyno tvarkymui. Tik vėliau, panaudojus Europos Sąjungos lėšas, buvo paruoštas projektas „Buvusioje naudotų padangų aikštelėje (Žaizdrių k. Trakų sen., Trakų r. sav.) įvykusio gaisro padarinių likvidavimas ir užterštos teritorijos sutvarkymas“ ir pasirašyta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Žemės ūkio bendrovės „Žaizdras“.
Trakų rajono savivaldybės skelbtą konkursą dėl užterštos teritorijos išvalymo laimėjo bendrovės „Irdaiva“ ir „Elektrėnų švara“. Kadangi per gaisrą sudegė ne visos padangos, todėl dalis jų anuomet buvo užversta smėliu ir dirvožemiu. Valant buvusią padangų saugojimo aikštelę reikėjo jas iškasti, kai kur ekskavatoriai išrausdavo net iki 1 metro gylio duobę. Buvo iškasta ir sutvarkyta apie 3500 tonų nesudegusių ir dalinai sudegusių padangų, kurios vėliau buvo išgabentos į bendrovę „Akmenės cementas“ perdirbimui, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat buvo šalinami padangų degėsiai ir gruntas, užterštas gaisro gesinimui naudotomis cheminėmis medžiagomis. Vietoj iškasto grunto buvo užpiltas naujas kokybiškas dirvožemis ir pasėta žolė. Išvalytoje ir sutvarkytoje dėvėtų padangų aikštelės teritorijoje, kurioje kadaise siautėjo siaubingas gaisras, o dabar žaliuoja veja, ŽŪB „Žaizdras“ savininkas Albinas Zaleckas teigė, jog norėtų čia statyti gamybines patalpas, logistikos sandėlius.
Taip pat buvo kreiptasi į komisiją dėl žalos atlyginimo. 7 rajono įmonės ir 6 ūkininkai patyrė materialinę žalą ugniagesiams ir kariams gesinant gaisrą. Įmonių patirti nuostoliai įvertinti 53 964 litais (pvz., „Trakų autobusai“ skyrė virš 3 tonų degalų gaisro gesinimo technikai), o sunkiosios technikos padaryta žala ūkininkų daržams ir pasėliams - 21 663 litais. Rekultivacijos darbai, kai juodžemiu bus užverstas vieno iš ūkininkų žemėje iškastas karjeras, įvertinti 14 907 litais. Trakų rajono savivaldybė prašys Vyriausybės padengti patirtas išlaidas.