Jeigu manote, kad padangų protektoriaus gylis ir net milimetras nusidėvėjusios padangos negali daryti įtakos kelyje įvykstančioms nelaimėms, siūlome atidžiau susipažinti su grėsmėmis kelių eismo dalyviams ir nuobaudomis, gresiančiomis nesilaikant leistino padangų protektoriaus rašto gylio reikalavimų. Padangos - vienintelis automobilio kontaktas su kelio danga, todėl jų būklė tiesiogiai lemia tiek vairavimo komfortą, tiek saugumą. Net ir brangiausias automobilis su moderniausiomis saugos sistemomis negalės užtikrinti tinkamo valdymo, jei padangos bus nusidėvėjusios ar pažeistos. Tinkamas padangų valdymas užtikrins maksimalų jų pagrindinių funkcijų atlikimą, taip pat ilgą tarnavimo laiką.
Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodytos datos, kada privaloma pakeisti padangas atsižvelgiant į metų laiką. Svarbu atsiminti, jog tinkamos padangos nėra tik tos, kurių protektoriaus gylis atitinka reikalavimus. Padangų kontrolė apima ir kitus veiksnius, tokius kaip padangų amžius, slėgio lygis, gamybiniai sugadinimai, įstrigę šalutiniai elementai (pvz., stiklas, metalas) ir panašiai. Tinkamas automobilių padangų veikimas, priežiūra ir laikymas daro įtaką automobilio saugumui ir patogumui.
Sezoniškumas ir padangų keitimas
Lietuvos klimatas yra labai įvairus ir sunkiai nuspėjamas, todėl vairuotojai turi būti pasiruošę, o reikalavimai padangoms keičiasi kartu su sezonais. Per metus patiriame keturis ryškius sezonus su drastiškais oro sąlygų pokyčiais, tad tinkamas ir laiku atliekamas padangų keitimas tampa ne tik rekomendacija, bet ir griežta teisine prievole. Laiku neatlikus šios užduoties, smarkiai pailgėja stabdymo kelias, prastėja automobilio valdomumas, didėja eismo įvykių rizika, o kur dar gresiančios baudos ar net anuliuota techninė apžiūra.
Žieminių padangų naudojimas
Žieminių padangų keitimas yra svarbus žingsnis ruošiantis žiemos sezonui. Jų svarba neabejotinai susijusi su šalčiu, sniegu ir šlapiais keliais. Šios padangos yra specialiai sukurtos tam, kad gerai veiktų esant žemai temperatūrai ir sudėtingomis oro sąlygomis. Pagrindinis žieminių padangų skirtumas nuo vasarinių yra jų protektoriaus gylis ir speciali šalčiui atspari guma. Šie žieminių padangų ypatumai suteikia vairuotojui daugiau saugumo ir kontrolės žiemos metu, o tai ypač svarbu, kai kelio sąlygos tampa nepalankios.
Pagal Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisykles (KET), žieminės padangos (arba universalios padangos, turinčios atitinkamą žymėjimą) privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. Kaip ir pavasarį, rudenį galioja ta pati auksinė +7 laipsnių Celsijaus taisyklė. Kai oro temperatūra nukrenta žemiau šios ribos, vasarinės padangos tampa kietos kaip plastmasė, jų stabdymo kelias ant šlapios ar šaltos dangos išauga dešimtimis metrų, palyginti su žieminėmis padangomis. Žieminių padangų sudėtyje yra specialių medžiagų, tokių kaip silika, kurios neleidžia gumai sukietėti net spaudžiant dideliam šalčiui.
Nurodytu laikotarpiu eksploatuojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą, žymimos ženklais „M+S“, užrašu „All seasons“ arba „*“ (snaigės simbolis). Svarbu paminėti ir tai, jog Lietuvoje eksploatuojamiems automobiliams šiuo laikotarpiu leidžiama važiuoti su dygliuotomis padangomis. Pradėti eksploatuoti tokias padangas anksčiau nei lapkričio 10 d. ir baigti vėliau nei kovo 31 d. - draudžiama. Išskirtiniais atvejais, kuomet žiemos sezonas užsitęsia, dygliuotų padangų eksploatavimas gali būti prailgintas susisiekimo ministro įsakymu.
Vasarinių padangų naudojimas
Perėjimas prie vasarinių padangų oficialiai prasideda nuo balandžio 1 d. Nuo šios datos vairuotojai turi teisę vasarinėmis padangomis pakeisti žiemines. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į specialų reikalavimą tiems, kurie naudoja dygliuotas padangas - jas privaloma pakeisti iki balandžio 10 d. Nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Tikrinantiems pareigūnams Jus sustabdžius kelyje su tokiomis padangomis galite prarasti galiojančią automobilio techninę apžiūrą.
Automobilių saugumo ekspertai pataria aklai nesivadovauti kalendoriumi. Pagrindinis indikatorius, lemiantis saugų perėjimą prie vasarinių padangų, yra vidutinė paros oro temperatūra. Specialistai rekomenduoja vasarines padangas montuoti tik tuomet, kai vidutinė paros temperatūra stabiliai laikosi aukščiau +7 laipsnių Celsijaus ribos. Kodėl tai taip svarbu? Vasarinių padangų gumos mišinys yra kietesnis. Karštą vasaros dieną universalios padangos greičiau dyla ir pasižymi ilgesniu stabdymo keliu, o esant dideliam šalčiui - neužtikrina maksimalaus sukibimo. Nors žiemos metu su vasarinėmis padangomis važiuoti draudžiama, vasarą su nedygliuotomis žieminėmis padangomis vykti į kelionę galima drąsiai, tačiau to daryti griežtai nerekomenduojama.
Žieminės padangos gumos mišinys yra labai minkštas. Pakilus temperatūrai, tokia padanga pradeda „plaukti“ ant asfalto, automobilio valdymas tampa netikslus, o stabdymo kelias esant 20 laipsnių šilumai gali pailgėti net 30-40 procentų palyginti su vasarine padanga. Su žieminėmis padangomis taip pat mažesnis stabilumas kelyje ir pailgėja stabdymo kelias. Jei vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, kelyje turi atlikti staigų manevrą, kritinėje situacijoje automobilio valdymas nebus toks stabilus, kaip turėtų būti.
Jeigu nusprendėte su žieminėmis padangomis važiuoti visus metus, prisiminkite, kad padangų tarnavimo laiką sumažinsite net 60 procentų. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, žieminės padangos, kurios buvo eksploatuojamos visą pavasarį, vasarą ir rudenį, gali būti smarkiai nudilusios. Važiuojant mieste 50 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai. Važiuojant užmiesčio keliu 90 km/h greičiu, stabdant, skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
Padangų protektoriaus gylio reikalavimai skirtingoms transporto priemonėms
Padangų protektoriaus gylis, tai atstumas tarp padangos paviršiaus ir jos giliųjų griovelių dugno. Šis gylis yra svarbus rodiklis, nes protektorius užtikrina sukibimą su kelio danga, ypač esant sudėtingoms sąlygoms, tokioms kaip lietus, sniegas ar ledas. Protektoriaus gylis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių padangų saugumą ir efektyvumą, nes jis tiesiogiai veikia automobilio sukibimą su keliu, ypač esant prastoms oro sąlygoms.
Užtenka vien tik laiku pakeisti padangas - būtina užtikrinti, kad jų būklė atitiktų saugumo standartus. Pagrindinis rodiklis, nusakantis padangos pajėgumą išstumti vandenį ar sniegą iš po kontaktinio ploto, yra protektoriaus rašto gylis.
Lengvieji automobiliai (B kategorija)
Minimalus lengvųjų automobilių (B kategorija) padangų protektoriaus gylis, įskaitant priekabas (jeigu jose įrengti stabdžiai) ir kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos:
- Žiemą (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d.) - 3,0 mm. Nurodytu laikotarpiu eksploatuojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą, žymimos ženklais „M+S“, užrašu „All seasons“ arba „ * “ (snaigės simbolis).
- Vasarą (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.) - 1,6 mm.
Naujų žieminių padangų protektoriaus gylis turi siekti 8-9,5 mm, tad iki leistinos minimalios nusidėvėjimo ribos su naujomis padangomis galėsite važiuoti kelis metus. Visgi padangų gamintojai ir nepriklausomi testuotojai vieningai tvirtina, kad vasarinių padangų 1,6 mm gylis jau yra pavojingas. Susidūrus su stipria liūtimi, automobilis su 1,6 mm protektoriumi tampa itin pažeidžiamas akvaplanavimui - reiškiniui, kai padanga nespėja išstumti vandens ir pradeda slysti vandens paviršiumi, visiškai prarandant valdymą. Žieminėms padangoms reikalavimai yra dar griežtesni - minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 3,0 milimetrai. Visgi, važinėjant snieguotais ar apledėjusiais keliais, 3 mm protektorius dažnai nesugeba užtikrinti pakankamo sukibimo. Saugumo sumetimais padangas rekomenduojama keisti anksčiau - kai gylis siekia 2,5-3 mm vasarą ir 4 mm ir daugiau žiemą.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, jeigu automobilio arba jo priekabos protektoriaus rašto gylis mažesnis, nei nustatyta Techniniuose reikalavimuose arba nuo lapkričio 11 d. iki kovo 31 d. automobilyje, kurio bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, ir (arba) jo priekaba (jei priekaboje įrengti stabdžiai) eksploatuojama su padangomis, kurios neskirtos važiuoti žiemą - privalomoji techninė apžiūra tokiai transporto priemonei gali būti panaikinta.
Motociklai, mopedai, triračiai ir keturračiai
Lietuvoje motociklų sezonas netrunka ištisus metus. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis, tačiau tai negalioja mopedams, motociklams, triračiams ir visų rūšių keturračiams.
Eksploatuoti motociklus su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taipogi kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta arba apledėjusi. Motociklo padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 0,8 mm. Šis reikalavimas galioja ištisus metus. Kiekvienas motociklininkas, net jeigu ir nekeičia padangų kiekvieno sezono metu, privalo pasirūpinti, kad bendra padangų būklė būtų puiki ir nesukeltų pavojaus vairuojant.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms Kelių eismo taisyklių (KET) pataisoms, kuriomis numatytas lankstesnis mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimas.
Autobusai (M2 ir M3 klasės)
Nedažnas asmuo turi D kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir teisę vairuoti autobusą. Tačiau kuomet ši kategorija įgyta - žinoti, koks autobuso padangų protektoriaus gylis - privaloma. Autobusams, nepriklausomai nuo jų klasės, naudojamos padangos turi atitikti transporto priemonės gamintojo numatytas padangas.
- M2 klasės autobusams minimalus padangų protektoriaus gylis žiemą (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d.) privalo būti ne mažesnis kaip 3,0 mm.
- M3 klasės autobusams minimalus padangų protektoriaus gylis ištisus metus yra 2,0 mm.
- Minimalus padangų protektoriaus rašto gylis M2 ir M3 klasės autobusuose vasarą (nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.) yra 2,0 mm.
Autobusų padangų protektoriaus gylis matuojamas tokiu pačiu prietaisu, kaip bet kurios kitos transporto priemonės padangų rašto gylis. Nesunkiai atsiminsite privalomą autobuso padangų protektoriaus gylį žinodami, jog žiemą jis toks pat kaip ir lengvojo automobilio. Visais atvejais, kaip ir bet kuriai kitai transporto priemonei, autobuso padangos negali liesti pakabos ar kėbulo detalių, riboti ratų pasukimo kampų, išsikišti už kėbulo gabarito.
Krovininiai automobiliai ir sunkvežimiai
Sunkvežimių padangų protektoriaus gylis Lietuvoje priklauso nuo tam tikros klasės, pagal kurią skirstomos šios transporto priemonės.
- Krovininių N1 klasės automobilių vairuotojai privalo pasirūpinti, jog padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. nebūtų mažesnis kaip 3,0 mm. Vasaros sezono metu minimalus protektoriaus gylis yra 1,6 mm.
- N2 ir N3 klasių sunkvežimių padangų protektorius negali būti mažesnis nei 1,0 mm ištisus metus.
Krovininių automobilių (kaip ir lengvųjų automobilių ar autobusų) padangos taipogi turi neliesti kėbulo ar pakabos detalių, neriboti ratų apsisukimo kampų, neišsikišti už kėbulo ribų, padangos negali būti suskirdusios, suplyšusios ar kitaip pažeistos.
Universalios padangos
Švelnėjant žiemoms ir tobulėjant technologijoms, vis daugiau vairuotojų Lietuvoje svarsto apie universalių (ang. All-season) padangų naudojimą. Universalios padangos yra patogus sprendimas, leidžiantis išvengti dukart per metus vykstančio vizito į autoservisą ir sprendžiantis padangų sandėliavimo problemą. Nors tai skamba viliojančiai, svarbu suprasti, kad universali padanga visada yra kompromisas. Ji niekada nebus tokia gera vasarą, kaip grynai vasarinė padanga, ir neprilygs tikrai žieminei padangai ant gilaus sniego ar pliko ledo.
Universalios padangos, kuriomis galima važinėti visus metus, ne visuomet turi „M+S“ žymėjimą. Žieminės padangos turi būti su ženklais „M+S“, „All seasons“ arba „*“ (snaigės simbolis). Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake). Simbolis 3PMSF yra oficialus patvirtinimas, kad padanga buvo išbandyta atšiauriomis žiemos sąlygomis ir atitinka griežtus objektyvius sukibimo su sniegu reikalavimus.
Universalios padangos išvaduoja nuo sezoninio montavimo ir sandėliavimo rūpesčių, tačiau lietuviškomis klimato sąlygomis (t. y. turint visavertę žiemą) yra kompromisas saugumo sąskaita. Dauguma šiuolaikinių padangų protektoriaus grioveliuose turi išlietus specialius gumos iškilimus, kurie žymi minimalų leistiną protektoriaus nusidėvėjimą.
Padangų būklės tikrinimas ir priežiūra
Padangų protektoriaus gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Protektoriaus gylis matuojamas protektoriuje esančiuose vandens nutekėjimo kanaluose. Patogiausias būdas pamatuoti protektoriaus likutį yra pasitelkus tam skirtą įrankį arba slankmatį. Tiesiog įstatykite jį į griovelį ir pamatuokite, koks atstumas tarp apatinės ir viršutinės protektoriaus dalies. Pamatuoti galite ir naudodami monetą - jeigu ją įstačius į griovelį nesimato žvaigždutės ant monetos krašto, tai padanga tinkama naudojimui (žieminėms padangoms naudokite dviejų, o vasarinėms vieno euro monetas).
Protektoriaus gylį būtinai pamatuokite keliose vietose, nes dėl blogo ratų suvedimo arba netvarkingos važiuoklės tam tikros zonos dėvisi greičiau. Nepamirškite, jog turite atlikti matavimus tiek vidinėje, tiek išorinėje Jūsų vairuojamos transporto priemonės protektoriaus dalyje.
Padangų amžius ir vizualinis patikrinimas
Padangų protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją padangų būklę. Jei jos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes. Gamintojai rekomenduoja keisti padangas, jeigu jos yra pagamintos prieš daugiau nei penkis metus. Laikui bėgant gumos mišinys sukietėja ir nebėra toks elastingas, tvirtas. Padangos sensta net ir tada, kai automobilis nedaug važinėjamas. Laikui bėgant padangų savybės pamažu kinta, tačiau senėjimui - drauge automobilio valdymą ir stabdymą lemiančioms savybėms - didžiausią įtaką turi eksploatacijos ypatumai: važiavimo greitis, slėgis padangose, apkrova, kelio paviršiaus agresyvumas. Dėl šių dalykų (vidinių padangos komponentų perkaitimo) padanga gali per savaitę „pasenti“ tiek, kiek tinkamai sandėliuojama per keletą metų.
Pagaminimo datą galite rasti ant padangos sienelės. Ją žymi keturi skaičiai. Pavyzdžiui, „1022“ reiškia, kad padanga pagaminta dešimtą 2022-ųjų metų savaitę. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Galiausiai, įvertinkite bendrą padangų būklę. Ilgainiui padangos gali sutrūkinėti, nusitrinti ir deformuotis. Perbraukite ranka per protektorių - jis turėtų būti tolygus, be jokių duobių ar bangų. Kartais vairuotojai randa į padangą įsmigusius varžtus ar vinis - juos turėtų pašalinti specialistai ir, jeigu įmanoma, sutvarkyti padangą. Taip pat atidžiai apžiūrėkite padangų sieneles. Jos turėtų būti minkštos, elastingos, nesutrūkinėjusios.
Patikrinti padangų būklę vizualiai yra nesunku. Tiesiog esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą. Ar padangos tinkamos sezonui, galite patikrinti vizualiai pažiūrėdami, kas užrašyta ant padangos šono. Žiemines padangas leidžiama naudoti ir vasarą, tačiau dygliuotų - ne.
- Įtrūkimai šonuose: atsiranda dėl gumos senėjimo arba netinkamo laikymo.
- Gumbeliai ar iškilimai: jei ant padangos šono atsiranda burbulas, tai ženklas, kad pažeistas karkasas. Važiuoti su tokia padanga yra nesaugu, todėl ją reikėtų kuo greičiau pakeisti. Deja, tokio tipo pažeidimų neįmanoma pataisyti.
- Pjūviai ar plyšiai: įpjovus protektorių ar šoną, padanga gali prarasti sandarumą. Tokiu atveju patikrinimą atliks servisas, kur teikiamos važiuoklės patikros ir padangų diagnostikos paslaugos.
Slėgis padangose
Net ir pačios brangiausios, pačiu laiku sumontuotos padangos neatliks savo funkcijos, jei jose nebus palaikomas tinkamas oro slėgis. Ekspertai primena, kad padangų slėgį būtina tikrinti bent kartą per mėnesį bei prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Ši taisyklė ypač aktuali keičiantis sezonams, nes oro slėgis padangose yra tiesiogiai priklausomas nuo aplinkos temperatūros. Temperatūrai lauke nukritus 10 laipsnių Celsijaus, slėgis padangoje sumažėja maždaug 0,1 baro.
Važinėjimas su per žemu padangų slėgiu lemia greitesnį padangos kraštų dėvėjimąsi, padidina degalų sąnaudas dėl išaugusio pasipriešinimo riedėjimui ir sukelia riziką padangai perkaisti bei sprogti važiuojant dideliu greičiu. Per didelis slėgis taip pat nepageidaujamas - padangos centrinė dalis dyla greičiau, sumažėja kontaktinis plotas su keliu, automobilis tampa jautresnis kelio nelygumams. Tinkamas padangos slėgis optimizuoja transporto priemonės apkrovas, greitėjimo, stabdymo ir posūkių jėgų pasiskirstymą.
Informaciją apie jūsų automobiliui rekomenduojamą padangų slėgį dažniausiai galima rasti ant vairuotojo durelių statramsčio, degalų bako durelių vidinėje pusėje arba automobilio eksploatacijos vadove. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje).
Padangų sandėliavimas
Ne mažiau svarbus nei padangų keitimas yra tinkamas jų sandėliavimas ne sezono metu. Netinkamai laikomos padangos gali deformuotis, o jų guma - sutrūkinėti ir prarasti savo savybes greičiau, nei nusidėvi protektorius. Prieš padedant padangas į šalį šešiems mėnesiams, jas būtina kruopščiai nuplauti, pašalinti iš protektoriaus akmenukus ir leisti visiškai išdžiūti. Jei įmanoma, padangas laikykite specialiuose maišuose, kad apsaugotumėte nuo aplinkos poveikio. Sandėliavimo patalpa turi būti sausa, vėsi, apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių.
- Padangos su ratlankiais: Jei padangas saugote sumontuotas ant ratlankių, niekada nestatykite jų vertikaliai (kaip jos stovi ant automobilio). Jas reikėtų guldyti vieną ant kitos (krauti į rietuvę) arba pakabinti ant specialių sieninių kablių.
- Padangos be ratlankių: Jei laikote tik padangas (be ratlankių), situacija yra priešinga. Jų negalima guldyti vienos ant kitos, nes apatinės padangos dėl svorio gali deformuotis, o sumontuoti jas vėliau bus labai sunku.
Padangų ženklinimas ir kiti aspektai
Ant tos pačios automobilio ašies privalo būti tos pačios paskirties (vasarinės ar M+S), to paties konstrukcinio tipo, tokio pat dydžio padangos. Idealiausiu atveju reikia sumontuoti keturias vienodas padangas, siekiant užtikrinti tolygų sukibimą, harmoningą automobilio valdymą ir stabilumą stabdant. Automobiliams su visų varančiųjų ratų (AWD/4×4) sistema tai yra privaloma taisyklė - skirtingo nusidėvėjimo ar rašto padangos gali sugadinti automobilio transmisiją. Jei visgi keičiate tik dvi padangas priekiniais ar galiniais ratais varomam automobiliui, geresnes (naujesnes) padangas visuomet rekomenduojama montuoti ant galinės ašies, nepriklausomai nuo to, kurie ratai yra varantieji.
Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
Pirkdami padangas būtinai atsižvelkite į padangų matmenis - jie turi atitikti automobilio gamintojo rekomendacijas. Kiekvienas automobilio gamintojas nurodo, kokio tipo ir dydžio padangos yra tinkamiausios. Pavyzdžiui, padangos ženklinimas gali atrodyti taip: 185/70 R15. Šie skaičiai reiškia: 185 - padangos plotis; 70 - aukščio koeficientas; 15 - ratlankio skersmuo. Norint įsitikinti, kad planuojamos pirkti naujos padangos tiks jūsų automobiliui, galima pasinaudoti internetiniais įrankiais, tokiais kaip padangų dydžių skaičiuoklė.
Brangesnės - „Premium“ klasės padangos palyginamuosiuose bandymuose pigiausius konkurentus paprastai pranoksta akustiniu komfortu, valdymo tikslumu ir stabdymo keliu.
ES padangų ženklinimas
Europos Komisijos reglamentas Nr. 1222/2009 reikalauja, kad visos padangos*, pagamintos po 2012 m. birželio ir parduodamos ES nuo 2012 m. Naujuoju reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės, tad skatinama naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas. Reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema. Ši informacija bus visada prieinama klientams reklaminėje medžiagoje, taip pat gamintojų internetinėse svetainėse. Padangas pristatant pirkėjams, jos turi būti paženklintos, kaip nurodyta pateiktame pavyzdyje.
Pagrindiniai parametrai, nurodomi etiketėse:
- Sukibimas su šlapia danga: vienas svarbiausių padangos kokybės rodiklių. Tačiau dažnai geresnis sukibimas su keliu ir mažesnis pasipriešinimas riedėjimui - viena kitai prieštaraujančios savybės. Susidarius avarinei situacijai svarbūs net keli metrai. Stabdymo kelio skirtumas tarp A ir G klasių gali siekti net iki 30 %.
- Pasipriešinimas riedėjimui (įtaka degalų sąnaudoms): šis reiškinys pasireiškia padangai riedant - ji deformuojasi ir šilumos forma netenka energijos. Kuo didesnė deformacija, tuo didesnis padangos pasipriešinimas judėjimui, taigi didesnės degalų sąnaudos. Pagal naująjį ES padangų ženklinimą „A“ reiškia didžiausią degalų ekonomiją, o „G“ - mažiausią. Skirtumas tarp A ir G klasės padangų - iki 7,5 % mažesnės degalų sąnaudos. Siekdami optimaliai naudoti degalus, patikrinkite, ar padangos tinkamai pripūstos. Žemas padangų slėgis padidina riedėjimo pasipriešinimą ir veikia sukibimą važiuojant šlapia danga. Transporto priemonės svoris ir jūsų vairavimo stilius taip pat turi įtakos.
- Išorinis riedėjimo triukšmas: labai svarbus aplinkos rodiklis. 3 juodo garso bangos - nuo 2016 m. Decibelų lygis matuojamas naudojant logaritminę skalę. Tai reiškia, kad vos kelių decibelų skirtumas lemia gerokai didesnį triukšmo lygį.
* Matuojant pagal bandymų metodus, nurodytus EB reglamente 1222/2009. Nurodytos etiketės vertės pateikiamos tik kaip pavyzdys.
Atsakomybė už neatitinkančias padangas
Jei po lapkričio 10 d. (arba po balandžio 10 d. dygliuotų padangų atveju) automobilis eksploatuojamas su neatitinkančiomis sezoninių reikalavimų padangomis, policijos pareigūnai turi teisę anuliuoti transporto priemonės techninės apžiūros dokumentą. Be to, skiriama piniginė bauda. Dėl pernelyg didelio susidėvėjimo ar pažeidimų, kasmet techninės apžiūros neįveikia maždaug 1,8 proc. transporto priemonių.
Draudimo bendrovės visada tikrina padangų būklę po eismo įvykių. Jei nustatoma, kad avarija įvyko dėl netinkamų padangų, draudikas turi teisę sumažinti arba visai atsisakyti išmokos.
tags: #padangu #ekeploatacija #reikalavimai