Privalomas auditas: atsakomybė ir nauda verslui

Privalomas auditas - tai teisės aktuose numatytas reikalavimas tam tikrų įmonių finansines ataskaitas patikrinti nepriklausomam auditoriui. Jo tikslas - užtikrinti finansinių duomenų tikslumą, skaidrumą ir atitikimą teisės aktams. Šis nepriklausomas išorinis finansinių ataskaitų vertinimas privalomas tam tikroms įmonėms pagal įstatymus. Audito metu tikrinama, ar įmonės finansiniai duomenys tiksliai atspindi realią padėtį ir ar atitinka galiojančius apskaitos bei mokesčių reikalavimus.

Kodėl auditas yra svarbus?

Auditas padeda užtikrinti pasitikėjimą įmonės veikla - tiek akcininkams, tiek investuotojams, tiek priežiūros institucijoms. Tai taip pat gali būti naudinga įmonės vadovybei, vertinant verslo veiklos efektyvumą. Atliktas auditas kelia įmonės vertę, nes patikrinama, ar įmonės finansinių ataskaitų duomenys yra teisingi, ar nėra klaidų finansinėje atskaitomybėje.

Finansinių ataskaitų auditas naudingas įmonei siekiant gauti finansavimą veiklos plėtrai ar pritraukti investuotojų, taip pat įmonės savininkams įvertinant įmonės būklę, o visuomenei - vertinant įmonės tvarumą. Finansinis auditas yra specifinis patikros procesas, kurio tikslas - pateikti išvadą apie tai, ar finansinės ataskaitos yra teisingos, atspindi realią įmonės finansinę situaciją ir yra teisingai pateiktos.

Auditas gali padėti aptikti finansinėse ataskaitose esančias klaidas ar sukčiavimą, taip pat identifikuoti problemas ir finansines galimybes. Jis padeda įmonei užtikrinti, kad ji atitiktų visus taikomus įstatymus ir taisykles. Kas dirba skaidriai, audito nebijo, nes tai yra galimybė įrodyti bankui, jog pinigams nėra pavojaus, o klientams - pademonstruoti, jog prekių ar paslaugų kokybė yra puiki. Didelės bendrovės sąžiningam vadovui auditas - galimybė įsitikinti, jog visi padaliniai dirba sąžiningai.

Kada auditas tampa privalomas?

Auditas tampa privalomas ne visoms įmonėms, o tik toms, kurios atitinka tam tikrus kriterijus. Prievolę atlikti auditą nustato Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. Ar įmonė privalo atlikti auditą, priklauso nuo jos teisinės formos, dydžio, vykdomos veiklos ir kitų požymių.

Teisinės formos kriterijus

Auditas privalomas:

• Valstybės ir savivaldybių įmonėms.
• Viešojo intereso įmonėms (pvz., bankams, draudimo bendrovėms).
• Akcinėms bendrovėms.
• Uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių steigėjas ar valdytojas yra valstybė, taip pat prekiaujama produktais ar prekėmis, kurių kainą reguliuoja valstybė ir įstatymai.
• Kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams).
• Ūkinėms bendrijoms, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės.

Įmonės dydžio kriterijai

Jei įmonė viršija bent 2 iš 3 rodiklių, tuomet metinės finansinės ataskaitos privalo būti audituojamos. Šie kriterijai taikomi uždarosioms akcinėms bendrovėms, kooperatyvams (kooperatinėms bendrovėms) ir ūkinėms bendrijoms:

• Turto vertė > 1,8 mln. eurų (balanse nurodyto turto vertė viršija 6 mln. litų).
• Pardavimo pajamos > 3,5 mln. eurų per metus (pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus yra daugiau kaip 12 mln. litų).
• Vidutinis darbuotojų skaičius per metus > 50 darbuotojų.

Veiklos pobūdis

Auditas taip pat privalomas:

• Jei įmonės veikla susijusi su viešuoju interesu. Viešojo intereso įmonė yra tokia, kuri svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus.
• Jei tokį reikalavimą nustato specialieji įstatymai (pvz., dėl licencijuojamos veiklos).
• Įmonėms, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, atitinkančios įmonės dydžio kriterijus ir kurių pajamos iš reguliuojamos veiklos sudaro daugiau kaip pusę visų įmonės pajamų.
• Finansinėse įstaigose, draudimo bendrovėse.

Nors prievolė atlikti auditą apibrėžta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, iki šiol nebuvo numatyta atsakomybė už jos nevykdymą. Todėl įmonėms, neatlikusioms finansinių ataskaitų audito, nors jis yra privalomas, nebuvo taikomos sankcijos. Už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Registrų centrui atsako įmonės vadovas.

Audito procesas ir etapai

Audito atlikimą reglamentuoja Audito įstatymas bei profesiniai standartai, kiti reglamentai bei praktiniai nurodymai. Lietuvoje taikomi Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) priimti tarptautiniai audito standartai. Įprastai audito procesas trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio ir daugiau.

Audito etapai:

1. Planavimas (Paruošiamasis etapas): Auditorius susipažįsta su audituojama įmone ir jos veikla, surenkami dokumentai, apibrėžiami audito tikslai, vertinama rizika. Dauguma auditorių iš anksto pateikia klausimynus ir dokumentų formas, kurias buhalteriai bei atsakingi asmenys turi užpildyti.
2. Įrodymų rinkimas (Audito atlikimas): Auditorius analizuoja finansinius dokumentus, tikrina apskaitą, tikrina, ar laikomasi įstatymų ir renka įrodymus, kad būtų galima pagrįsti audito išvadą. Peržiūrimos pelno (nuostolių) ataskaitos, balansas, pinigų srautų ir kiti dokumentai.
3. Įrodymų įvertinimas: Auditorius įvertina surinktus įrodymus, kad nustatytų, ar jie yra pakankami ir patikimi. Audito metu auditoriams kyla įvairių klausimų.
4. Ataskaitos parengimas: Paruošiama audito išvada - patvirtinimas, pastabos arba rekomendacijos. Modifikuotomis išvadomis siekiama atkreipti išvados skaitytojo dėmesį į tam tikrus dalykus.

Audito metu auditorius gali paprašyti pateikti papildomų dokumentų, jei jam kyla tam tikrų abejonių. Dokumentų pateikimas auditoriui yra audito proceso dalis ir svarbus audito proceso žingsnis. Auditoriai laikosi konfidencialumo, atsižvelgdami į aukštus etikos standartus ir įstatymų reikalavimus. Konfidencialumas yra vienas iš pagrindinių auditorių etikos principų.

Šiuos etapus palengvina Rivile ERP, padedanti efektyviai valdyti finansinius duomenis, dokumentaciją bei sudaryti aiškų auditoriui reikalingą informacijos pagrindą. Norint pasiruošti auditui be streso, rekomenduojama naudoti pažangias apskaitos ir dokumentų valdymo sistemas, tokias kaip:

• Rivile ERP - išsami verslo valdymo sistema.
• Rivile GAMA - personalo ir dokumentų valdymo sprendimas.
• Rivile MSCAN - efektyvi sandėlio apskaita.

Audito rūšys ir tipai

Auditas - tai tikrinamo dalyko, dažniausiai finansinių ataskaitų, analizė bei įvertinimas, siekiant pareikšti nuomonę apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Audito objektas priklauso nuo audito rūšies. Tradiciškai auditas yra finansinių ataskaitų patikrinimas, tačiau gali būti naudojamas apibūdinti ir kitų rūšių tikrinimus.

Dažniausiai susiduriama su vidaus ir išorės audito sąvokomis.

Vidaus auditas

Vidaus auditas apima įmonės vidaus kontrolę, jos analizę ir sisteminimą, siekiant didinti įmonės procesų efektyvumą. Šį auditą dažnai atlieka paskirti įmonės darbuotojai arba pasirinkta išorės įmonė, kuri vėliau konsultuoja įmonės vadovybę. Atliktas vidaus auditas padeda surasti būdus įmonei išvengti finansinių nuostolių, tikrinama ar duomenys patikimi ir kaip juos panaudoti.

Išorės auditas

Išorės auditas yra atliekamas sertifikuotų auditorių ir yra orientuotas į įmonės finansinių ataskaitų patikrinimą. Finansinių ataskaitų auditą gali atlikti tik audito įmonės. Audito įmonė - įmonė, kuriai yra išduotas audito įmonės pažymėjimas ir įmonė yra įtraukta į audito įmonių sąrašą. Audito įmonių veikla yra ne tik griežtai reglamentuota, bet ir prižiūrima.

Viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą atlieka Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tarnybos darbuotojai atlieka auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimą siekiant užtikrinti auditų kokybę. Jie tikrina, ar audito įmonės vidaus kontrolės sistema yra veiksminga, vertinama jos struktūra, ar laikomasi politikos, procedūrų, audito įstatymo, peržiūrima audito atlikimo metodologija.

Kitos audito rūšys:

• Reguliuojamos veiklos auditas - tikrinamos reguliuojamos veiklos ataskaitos.
• Valdymo auditas - tikrinama įmonės valdymo politika.
• Veiklos auditas - tokio audito tikslas įvertinti įmonės rezultatyvumą.
• Socialinis auditas - jo metu koncentruojamasi į darbuotojų bei aplinkos gerovę.

Auditas ir revizija: skirtumai

Reikia atsiminti, kad auditas nėra revizija. Revizija dažniausiai yra procesas, apimantis tik finansinių ataskaitų tikrinimą arba tam tikros, konkrečios dalies patikrinimą (mokesčių deklaracijos, techninės specifikacijos). Auditas yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik finansinių ataskaitų, bet ir kitų procesų ir sistemų vertinimą.

Auditą gali atlikti tik asmenys, turintys auditoriaus pažymėjimą, revizoriui yra keliami mažesni kvalifikacijos reikalavimai. Audito rezultatas - teisės aktuose nurodytą formą atitinkanti nepriklausomo auditoriaus išvada, tuo tarpu revizijos ataskaita neturi nustatytos formos ir yra rašoma remiantis patikrinimo rezultatais.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Kada įmonė gali būti atleista nuo privalomo audito?

Kai ji neatitinka įstatymuose nurodytų kriterijų - tai gali būti smulkios ar mažos įmonės, kurios neviršija turto, pajamų ar darbuotojų skaičiaus ribų.

Kaip pasirinkti tinkamą audito įmonę?

Svarbu rinktis sertifikuotą, patikimą ir patirties turinčią audito įmonę. Tam tikrus Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatytus metinės apyvartos, turto vertės ar vidutinio darbuotojų skaičiaus rodiklius atitinkančios bendrovės privalo užsakyti ir atlikti savo finansinių ataskaitų auditą. Pasibaigus ataskaitiniams metams ir patvirtinus visuotiniam akcininkų susirinkimui, finansinės ataskaitos kartu su auditoriaus išvada turi būti per 30 dienų pateiktos Registrų centrui.

Kada auditas atliekamas savanoriškai?

Neretais atvejais, įmonės ar jų akcininkai nusprendžia atlikti auditą net jeigu jis ir nebūna privalomas. Pavyzdžiui, akcininkai, aktyviai nedalyvaujantys įmonės valdyme, nori gauti užtikrinimą, kad vadovų pateikiamos ataskaitos pateikia tikrą ir teisingą vaizdą apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Auditas taip pat dažnai atliekamas įsigyjant įmonę (angl. financial due diligence), ar parduodant įmonės akcijas, tam kad akcininkai įgytų geresnį supratimą apie akcijų vertę. Be to, auditavimas iš esmės gali būti užsakomas bet kada. Pasitaiko atvejų, kai įmonėje kyla klausimų dėl finansinių ataskaitų atitikimo savininkams ar akcininkams, taip pat kai keičiasi vadovai ar akcininkai ir norima įvertinti, kaip vykdoma įmonės finansine veikla. Dažnai audito procedūra užsakoma bankroto metu ar kai įmonė turi dukterines įmones.

Auditas - tai ne tik patikrinimas, bet ir puiki proga įmonėms įvertinti savo finansinę būklę, ištaisyti silpnąsias vietas ir užtikrinti, kad ateityje jų apskaita būtų dar tikslesnė. Jei finansai valdomi skaidriai ir įmonė tinkamai pasiruošusi, auditas tampa ne problema, o vertinga priemone tvariam augimui užtikrinti.

tags: #kas #baudzia #jei #neaudituoji #imones