Pablo Picasso (1881-1973) vardas girdėtas daugeliui. Jis - vienas žymiausių XX a. kūrėjų ir kubizmo pradininkas. Šis ispanų dailininkas, skulptorius, keramikas, scenografas ir poetas pralenkė savo epochą, palikdamas milžinišką palikimą - apie 20 tūkstančių paveikslų, piešinių, grafikos darbų ir skulptūrų.

Kūrybinis kelias ir stiliaus evoliucija
Pablas Pikasas gimė pietų Ispanijoje ir jau nuo mažumės pasižymėjo polinkiu į meną. Anot jo motinos, pirmasis berniuko ištartas žodis buvo „pieštukas“. Nors tėvas, būdamas tapytojas, mokė sūnų technikos, Pikasas niekuomet nebuvo geras mokinys, o vietoj nuobodžių pamokų rinkdavosi klajoti po Barseloną.
Jo kūryba skirstoma į keletą ryškių etapų:
- Mėlynasis periodas (1901-1904): melsvais, niūriais atspalviais vaizduojami iškankinti žmonės, elgetos ir prostitutės. Šį etapą siejo vargingas menininko gyvenimas ir draugo savižudybė.
- Rausvasis periodas (1904-1906): vyrauja oranžinės, rožinės spalvos, cirko artistai, akrobatai ir arlekinai.
- Afrikos įkvėptas periodas (1907-1909): domėjimasis primityvizmu ir genčių kultūra.
- Analitinis (1909-1912) ir sintetinis (1912-1919) kubizmas: daiktų skaidymas į geometrines plokštumas ir dėmesys meninėms priemonėms.
- Neoklasicizmas ir siurrealizmas (1919-1929): harmoningos spalvos ir geidulingi moterų kūnai.

Žymiausi kūriniai ir jų prasmė
Daugelis Pikaso darbų tapo meno istorijos etalonais. Pavyzdžiui, „Gernika“ - tai freskos dydžio paveikslas, tapęs protestu prieš karo žiaurumus po nacių įvykdyto miesto bombardavimo 1937 metais. Kiti kūriniai, tokie kaip „Sapnas“ ar „Dora Mar su kate“, pasižymi ne tik estetine verte, bet ir itin didelėmis sumomis meno aukcionuose.
| Kūrinys | Periodas | Svarba |
|---|---|---|
| „Senas gitaristas“ | Mėlynasis | Melancholijos ir vargo simbolis |
| „Trys muzikantai“ | Sintetinis kubizmas | Vienas žymiausių kubistinių darbų |
Asmenybė, mūzos ir gyvenimo taisyklės
Pikaso gyveno pagal savo taisykles, kurios dažnai sugriaudavo aplinkinių gyvenimus. Jo santykiai su moterimis - Dora Maar, Marija Tereza Walter ir kitomis - buvo audringi ir dažnai toksiški. Dora Maar, viena iš jo mūzų, jį vadino „moraliai beverčiu egoistu“. Menininkas visur - nuo išmestos vielos iki savo mylimųjų - įžvelgdavo tik priemones menui kurti.
Pats dailininkas apie meną ir gyvenimą kalbėjo su jam būdingu sarkazmu:
„Kiekvienas vaikas yra menininkas. Problema ta, kaip išlikti menininku, kai užaugi.“
Jis teigė, kad menas neturi atspindėti vyraujančių grožio kanonų, o privalo išjudinti tą vietą mūsų galvoje, kurioje neegzistuoja taisyklės. Nors šiandien jo kūriniai laikomi saugesne investicija nei auksas ar deimantai, pats Pikasas į sėkmę žiūrėjo atsargiai: „Sėkmė yra pavojingas dalykas. Žmogus pradeda kopijuoti pats save.“
Neramus Pablo Picasso gyvenimas (meno istorijos dokumentinis filmas) | Už menininko pečių
tags: #pablo #picasso #literatura