Lietuvos iškilios moterys: Regina Vaitkevičienė, Eglė Vaitkevičienė ir Monika Vaitkevičienė

Šiame straipsnyje pristatomos trys iškilios Lietuvos moterys, kurių veikla apima pedagogiką, žurnalistiką, bendruomeninę veiklą, biotechnologijas ir istorijos išsaugojimą. Jos visos, nors ir skirtingose srityse, sėkmingai realizuoja save ir palieka reikšmingą pėdsaką šalies gyvenime.

Regina Vaitkevičienė: Pedagogė, Žurnalistė ir Bendruomenės Aktyvistė

Asmeninė informacija ir išsilavinimas

Regina Vaitkevičienė gimė 1947 m. lapkričio 28 d. Baisogaloje, Radviliškio rajone. Ji yra ištekėjusi ir turi 3 vaikus. 1965 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą, o 1970 m. - Vilniaus valstybinį universitetą, įgydama filologo ir lietuvių kalbos bei literatūros dėstytojo specialybę.

Profesinė karjera ir pasiekimai

Nuo 1970 m. Regina Vaitkevičienė aktyviai dirbo švietimo srityje:

• 1970-1972 m. - lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja Širvintų rajono Bartkuškio hidromelioracijos technikume.
• 1972-1973 m. - lietuvių ir vokiečių kalbos mokytoja Radviliškio r. Palonų pagrindinėje mokykloje.
• 1974-1978 m. - lietuvių kalbos mokytoja Radviliškio rajono Labučių pagrindinėje mokykloje.
• 1979-1987 m. - lietuvių kalbos mokytoja Radviliškio rajono Grinkiškio vidurinės mokyklos.
• 1989-1994 m. - lietuvių kalbos mokytoja Radviliškio rajono Baisogalos vidurinės mokyklos.

Vėliau, 1995-1999 m., Regina dirbo Radviliškio rajono laikraštyje „Mūsų kraštas“ stiliste, redaktoriaus pavaduotoja ir redaktore, taip pat „Šiaulių krašto“ reportere. Nuo 2000 m. ji dirba lietuvių kalbos mokytoja Baisogalos vidurinėje mokykloje (gimnazijoje).

Jos profesiniai pasiekimai buvo įvertinti: 2006 m. suteikta lietuvių kalbos ir literatūros vyresniosios mokytojos kvalifikacijos kategorija, o 2008 m. - lietuvių kalbos mokytojos metodininkės kvalifikacinė kategorija.

Ryšiai su bendruomene ir visuomeninė veikla

Regina Vaitkevičienė yra aktyvi Baisogalos bendruomenės narė. 2009 m. išleistoje knygoje „Baisogala“ buvo išspausdinti du jos straipsniai: „Baisogalos žydai“ ir „Antroji Baisogala“. Ji kartu su bendruomene ir mokykla parengė projektą „Kaimo bendruomenės verslumo ugdymas“ ir 2,5 metų (2003-2005) redagavo laikraštį „Baisogalos valsčius“, kuriam savivaldybė skyrė finansinę paramą. 2006 m. ji skaitė pranešimą apie projektą rajono mokyklų vadovams.

2007-2008 m. Regina Vaitkevičienė rengė išvykas į spektaklius ir koncertus Baisogalos bendruomenės nariams. Taip pat talkino Baltijos televizijai, kuriančiai laidą „Brydė“ apie Baisogalos dvarą (2009 m.). Ji aktyviai renka ir kaupia medžiagą apie Baisogalos praeitį, yra Baisogalos iniciatyvinės grupės, siekiančios kaupti ir išsaugoti istorinį kultūrinį Baisogalos miestelio ir jo apylinkių paveldą, narė. Regina Vaitkevičienė parengė išsamų pranešimą apie kraštietį poetą, žurnalistą, agronomą ir laisvės kovotoją Balį Gaidžiūną, minint jo 100-ąsias gimimo metines.

Ji rašo straipsnius į rajono ir Respublikos laikraščius apie mokyklos ir bendruomenės gyvenimą. 2011 m. už publikacijas, liudijančias apie kūrybišką ir įdomią gimnazijos veiklą, „Dialogas“ gimnazijai paskyrė 5 vietą tarp Respublikos mokyklų.

Projektai ir iniciatyvos

Reginos Vaitkevičienės parengti projektai:

• Nuo 2004 m. (2005, 2007, 2009, 2011) rengia respublikinius „Poezijos pavasarėlius“.
• 2008 ir 2010 m. rengė respublikinius jaunųjų kūrėjų seminarus: „Kūrybiškumo ugdymas. Poezijos ir muzikos dermė“ ir „Kūrybiškumo ugdymas. IKT panaudojimas lietuvių kalbos pamokose“ (skirtas kraštiečio poeto Vytauto Bložės 80-osioms gimimo metinėms).
• Parengė projektą respublikiniam ryšių su visuomene konkursui „Patirtis - 2008“.

Bendradarbiavo rengiant projektus:

• „Baisogala tūkstantmečių sandūroje“
• „Baisogala seniau ir dabar“
• „Mes prieš korupciją. Nuo pilietinės iniciatyvos prie pilietinės visuomenės“
• „Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo rėmimas 2008 metais“
• „Veiksmo savaitė 2009“
• „Žalioji klasė“ ir kt.

Mokinių pasiekimai ir nominacijos

Reginos Vaitkevičienės parengti mokiniai kasmet tampa rajono Jaunųjų filologų konkurso laureatais. Išskirtiniai pasiekimai:

• 2007 m. respublikiniame Jaunųjų filologų konkurse M. Dauskurdytė gavo paskatinamąją premiją.
• 2012 m. 1ag klasės mokinė Aurėja Strolytė respublikiniame jaunųjų filologų konkurse laimėjo trečiąją vietą.
• 2008 m. Pasakorių konkurse T. Norvilas laimėjo 2 vietą.
• 2009 m. vykusioje Kalbų kengūroje grupė septintų klasių mokinių laimėjo prizines vietas.
• 2007 m. mokytojos parengta 8a klasės mokinė Beatričė Puidokaitė laimėjo II vietą konkurse, skirtame V. Jakševičiaus Alantos gimimo metinėms.
• 2011 m. 3ag klasės mokinė Joana Jedinkutė laimėjo paskatinamąją premiją.

2008 m. Regina Vaitkevičienė buvo nominuota rajono „Metų literatūros mokytoja“. Jos parengti mokiniai keletą metų dalyvauja konkurse „Lietuvos laisvės kovų ir netekčių istorija“. Paulius Adomaitis buvo apdovanotas Švietimo ir mokslo ministro padėkos raštu, interviu su Pauliumi ir jo konkursinis straipsnis buvo išspausdinti žurnale „Trimitas“.

Būreliai ir seminarai

Nuo 2000 iki 2011 m. Regina Vaitkevičienė vadovavo jaunųjų korespondentų būreliui. Trys mokytojos mokinių grupės baigė Vilniaus jaunųjų gamtininkų mokyklą, kur plėtė pažintinius interesus, tobulino komunikacinius įgūdžius ir lavino vaizduotę. Keletą metų ji taip pat turėjo „Bložiukų būrelį“, pavadintą kraštiečio poeto Vytauto Bložės garbei. Šio būrelio mokiniai dirbo visuomenei naudingus darbus, globojo pagalbos reikalingus žmones.

Regina Vaitkevičienė vedė seminarus:

• 2007 m. - 6 val. seminarą „Pradžioje buvo žodis“.
• 2008 m. - 8 val. seminarą „Kūrybiškumo ugdymas. Poezijos ir muzikos dermė“.

2006 m. respublikinėje konferencijoje „Gimtoji kalba ir tautinė kultūra projektinėje veikloje“ skaitė pranešimą „Poezijos pavasarėlis“.

Pažintinės ekskursijos

2009 m. Kauno rajono lituanistams surengė pažintinę ekskursiją tema „Dvarų kultūra“. Ji taip pat organizavo pažintines ekskursijas po Baisogalą Vilniaus valstybinio universiteto bibliotekininkams, Šiaulėnų Marcelino Šikšnio vidurinės mokyklos pedagogams, rajono pradinių klasių mokytojams, svečiams iš Olandijos, „Poezijos pavasarėlio“ dalyviams, Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos mokiniams, Panevėžio miesto mokiniams ir kt. Nuo 2009 m. Paskutinio skambučio šventės dieną abiturientams rengia tradicinę pažintinę išvyką „Mano gimtinė“.

Eglė Vaitkevičienė: Daugiavaikė Mama, Biotechnologijų Lyderė ir Visuomenininkė

Motinystės istorija

Eglė Vaitkevičienė - išties unikali asmenybė, užauginusi 20 vaikų. Iš jų trys yra biologiniai, o likusieji į šeimą atėjo per globą. Tokiam sprendimui, pasak Eglės, buvo svarbus ir vyro pritarimas, kuris ją visuomet palaikė ir suprato. Vaitkevičių šeima yra didelė ir spalvinga, o švenčių metu visiems susėsti prie bendro stalo ar keliauti prireikia net autobuso, kas rodo, kad vienatvė šioje šeimoje tikrai nekvepia.

Apie motinišką ir moterišką kasdienybę bei šeimos subtilybes E. Vaitkevičienė daugiau papasakojo laidoje „Pasaulis pagal moteris“. Eglė pabrėžia, kad motinystė jai nėra tik viena diena metuose, nes vaikai ją mama ima vadinti net nepraėjus mėnesiui nuo apsigyvenimo jos namuose. „Kiekviena diena - kontaktas. Mes kalbamės, bendraujame. Todėl kiekviena diena yra šventė“, - teigia ji.

Šeimoje jau yra 15 suaugusių vaikų, o penki yra nepilnamečiai paaugliai. Mažiausiam vaikui šiuo metu 11 metų, vyriausiam - 31-eri. Nors santykiai tarp vaikų būna įvairūs, kaip ir visose didelėse šeimose, jie dažnai „labai draugauja ir labai vienas kitą myli“. Kiekvieno vaiko atėjimas į Vaitkevičių šeimą turi savo istoriją. Nors pradžioje buvo planuojamas tik vienas biologinis vaikas ir sąmoningai ieškota globoti vienos ikimokyklinio amžiaus mergaitės, visi kiti atėjo patys, dažnai motyvuojant skambučiais iš globos namų ar situacijomis, kai vaikai, atsidūrę laikinai, pasiliko šeimoje visam laikui.

Vaikų auginimo filosofija ir iššūkiai

Eglė teigia, kad daugiausia į jų šeimą atėjo vyresni vaikai, o tai daugeliui atrodo gąsdinanti amžiaus grupė. Tačiau ji su vyru sąmoningai priėmė paauglius, norėdami įrodyti, kad su jais viskas gerai ir kad lengva užmegzti santykį. Sunkiausia buvo auginti save ir keisti savo požiūrį, suprasti, kad neįmanoma visko sukontroliuoti. Eglė tiki, kad „daug dalykų išsisprendžia leidžiant, kad jie būtų, ir nenurašant vaiko“, ir svarbu tikėti, kad net jei vaikas elgiasi netinkamai, tai nereiškia, kad ateityje jis neturės gražaus rytojaus. Paaugliams, anot Eglės, reikia daugiau erdvės, pagarbos ir leidimo ieškoti, švelniai prižiūrint, bet ne kontroliuojant.

Kalbant apie dėmesio pavydą, Eglė Vaitkevičienė paaiškina, kad kiekvienas vaikas yra mylimas labiausiai, kaip jam ir reikia. Ryšys užsimezga per kelis etapus, o po „medaus mėnesio“ ateina sudėtingesnis periodas, kai vaikas bando ribas. Tačiau Eglė stengiasi visada rasti bendrą kalbą, o didžiausią palengvėjimą jai atneša, kai vaikai susidraugauja tarpusavyje.

Asmeninė savirealizacija ir laikas sau

Be motinystės, Eglė turi daugybę kitų veiklų, leidžiančių jai realizuoti save: draugai, kelionės, sportas, rašymas, globos ambasadorės veikla, bendruomenės pirmininkavimas ir savanorystė. Ji pabrėžia, kad moters savirealizacija nėra tik švarūs langai ir trijų patiekalų pietūs. Dabar Eglė ne tik mama, bet ir močiutė - turi tris anūkėlius. Šie metai bus ypatingi, nes šeima darys „Genties meet‘ą“ (susitikimą), kai rugpjūčio mėnesį visi susirinks malūne.

Nors laiko sau lieka labai mažai, Eglė stengiasi jį paskirstyti proporcingai. Būdama aktyvi nuo vaikystės, ji išmoko derinti ir planuoti savo laiką. Šeimoje beveik neegzistuoja tyla, nes visi mėgsta muziką ir dažnai namuose vyksta gyvo garso koncertai, pasirodymai ar spektakliai. Labai daug laiko praleidžiama gamtoje: ūkininkaujant, žygiuojant ar tyrinėjant augalus ir gyvūnus su vaikais.

Laikas su šeima Eglei yra svarbiausias poilsio ir jėgų atgavimo šaltinis. Nors perdegimų darbinėje veikloje ji neišvengia, savaitgalis jai yra skirtas šeimai ir sau, kas padeda pasikrauti naujai darbo savaitei. Eglė pabrėžia emocinės sveikatos svarbą ir atvirumą, kalbant apie sunkumus, nes tai padeda artimiesiems ir kolegoms paskatinti pasidaryti pertraukėlę.

Meilės istorija ir inspiracija

Eglės ir jos vyro meilės istorija užgimė Salako mieste, nors pora susipažino tranzuodama visai kitose vietose, kai juos suvedė atsitiktinis automobilis. Po šešių savaičių nuo pažinties jie nunešė prašymus tuoktis. Eglė iškart pasakė vyrui, kad norėtų užauginti globotinį, o jos vyras sutiko.

Eglę Vaitkevičienę labiausiai įkvepia pats mokslas, ypač inovatyvios naujos technologijos. Ji stengiasi užburti komandą noru perkelti šias technologijas į praktiką, nes biotechnologijų mokslas yra pilnas inovacijų ir neįprastų sprendimų medicinoje, pramonėje, aplinkosaugoje, maiste ir žemės ūkyje.

Monika Vaitkevičienė: Poteronių Geležinkelio Istorijos Sargė

Atminties liudijimai

Monika Vaitkevičienė, buvusi Alovės mokyklos mokytoja, gimusi ir augusi Poteronių kaime 1934 metais, saugo gyvus prisiminimus apie Poteronių geležinkelį ir geležinkelio stotį. Jos tėvai namus nusipirko 1930 m. prie pat buvusios geležinkelio stoties. Mokytoja prisimena, kad buvo likę pabėgiai, kuriuos jie vadino „špalais“, o tarp jų esančias žemės juostas kaimo vaikai buvo pasidalinę savo „teritorijomis“.

Geležinkelio stoties aprašymas

Šiandien pro buvusios geležinkelio stoties teritoriją, kuriai priklausė trys namai ir ūkiniai pastatai, matomi lig šiol išlikę du pastatai. Monika Vaitkevičienė pasakoja, kad pati stotis buvo ilgas (apie 30 metrų, o gal ir daugiau) medinis pastatas. Per pastato vidurį buvo vienos durys į geležinkelį, kitos - į sodą, o iš abiejų pastato galų taip pat buvo durys. Jos tėvų namuose buvo įrengtos operacinės. Netoliese buvo ir žuvusiųjų rusų kapinės, kurios vėliau buvo panaikintos, o palaikai perlaidoti Alytuje.

Nuo geležinkelio į stotį vedė mediniai laiptai, o pro juos buvo galima patekti į nemažą salę. Į abi puses nuo salės buvo po keturis kambarius, į kuriuos buvo galima įeiti pro galines duris. Stotis stovėjo ant aukštumėlės, kiek aukščiau už išlikusį pastatą. Ji dažniausiai būdavo tuščia, tačiau vasaros metu jaunimas salėje organizuodavo šokius. Stotis sudegė apie 1958 metus, kartu su netoliese stovėjusiu vieno kambario nameliu ir ūkiniu pastatėliu. Iš tų laikų dar yra išlikęs rūsys, kuris atrodo kaip kalnelis. Karo metu, skrendant lėktuvams, žmonės bėgdavo į tą rūsį slėptis. Monika Vaitkevičienė prisimena, kad visi pastatai turėjo dekoratyvinių elementų, o ties visa stoties teritorija buvo topolių alėja.

tags: #padangiu #paukstis #vaitkeviciene