Opel Vectra sunkiai užsiveda: išsamus gedimų vadovas

Kiekvienas automobilio savininkas yra patyręs tą nemalonų jausmą, kai pasukus raktelį, variklis neužsiveda. Nors visuomet galima kviesti pagalbą kelyje, supratimas apie galimas gedimų priežastis gali padėti sutaupyti laiko ir pinigų. Ypač dyzeliniai automobiliai, tokie kaip Opel Vectra su 2.2 DTI varikliu, gali kelti iššūkių, ypač kai variklis yra šiltas.

Pagrindinės automobilio neužsivedimo priežastys

Automobilio neužsivedimas gali būti nulemtas daugybės faktorių. Apžvelkime dažniausiai pasitaikančias problemas.

Akumuliatoriaus problemos

Silpnas arba išsikrovęs akumuliatorius yra pati dažniausia neužsivedimo priežastis. Akumuliatorius gali sugesti, jei jam daugiau nei 5-7 metai, arba jis gali būti tiesiog išsikrovęs. Tai gali atsitikti dėl vairuotojo neapdairumo - palikus įjungtą vidaus ar žibintų apšvietimą, garso sistemą ar kitą elektros sistemos dalį. Taip pat, dėl per silpno ar nepakankamai įsikrovusio prietaiso, ypač šaltais orais arba važinėjant trumpais atstumais, neleidžiančiais akumuliatoriui pakankamai įsikrauti. Pilnai įkrauto 12 V akumuliatoriaus įtampa turėtų būti 12,6 V.

Požymiai:

• Girdisi vienkartinis ar daugkartinis spragtelėjimas, bet starteris nesuka variklio.
• Įjungus valytuvus, jie juda daug lėčiau nei įprasta.
• Tolimosios šviesos šviečia neryškiai, turi geltoną atspalvį.

Sprendimas: Akumuliatoriaus įkrovimas gnybtų ar įkroviklio pagalba. Jei akumuliatorius senas, gali prireikti jį pakeisti. Naujesnių automobilių sistema gali neleisti prasukti starterio su nepilna akumuliatoriaus galia, todėl net ir nesukant varikliui, tai gali būti akumuliatoriaus problema.

Jeigu automobilis turi mechaninę pavarų dėžę, galima bandyti užvesti traukiant lynu, tačiau šis metodas yra pavojingas ir kenksmingas variklio sistemoms, ypač paskirstymo veleno dirželiui.

Starterio gedimai

Starteris suka variklį ir taip pat gali sugesti. Jo gedimą gali signalizuoti atsiradę ausiai neįprasti džeržgimo garsai, iš automobilio sklindantys dūmai arba bėganti alyva. Pastoviai zulinant starterį, jis ilgai nelaiko, nes dirba padidintos apkrovos sąlygomis.

Sprendimas: Pastebėjus bent vieną iš požymių, būtina kreiptis į automobilių servisą kuo greičiau.

Užvedimo sistemos užblokavimas

Prieš leidžiant užvesti variklį, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos:

• Kompiuteris turi gauti maitinimą.
• Automatinė pavarų dėžė turi būti „Park“ arba „Neutral“ padėtyje.
• Imobilaizeris turi atpažinti raktą.
• Turi būti nuspaustas stabdžių (automatinė pavarų dėžė) arba sankabos (mechaninė pavarų dėžė) pedalas.
• Turi veikti uždegimo spynelė.

Patikrinimas:

• Ar raktelio ar pultelio kodas sutampa su įrašytu kompiuteryje? Išbandykite atsarginį raktą.
• Ar automatas „Park“ arba „Neutral“ padėtyje?
• Ar galite pasukti raktelį?
• Įjungus degimą: ar užsidega prietaisų skydelio lemputės? Ar „Security“ lemputė lieka įjungta ar mirksi?
• Vairo spyna gali būti užsirakinusi dėl ratų padėties ar prispaudimo prie bordiūro.
• Gali būti uždegimo spynos ar rakto gedimas.

Kuro tiekimo sistemos problemos

Kuro siurblys yra atsakingas už reikiamą kuro kiekio padavimą į variklį. Šiai daliai veikiant netinkamai, nustatytas kuro kiekis nebus paduotas ir automobilio nepavyks užkurti. Jei kurdami automobilį, girdite, kad starteris sukasi, tačiau jo užkurti vis tiek nepavyksta, viena iš priežasčių gali būti kuro siurblio gedimas.

Kuro purkštukai taip pat atlieka degalų padavimo funkciją. Jei jie užsikimšę arba neveikia tinkamai, įtakoja automobilio užvedimo problemas.

Užsikimšęs kuro filtras. Kuro filtrą rekomenduojama keisti kas 20-30 tūkst. kilometrų, tačiau šie skaičiai gali kisti nuo į automobilį pilamo kuro kokybės. Jei naudojate nekokybišką kurą, filtras gali užsikimšti greičiau, ypač žiemą, kai dyzelinas kristalizuojasi.

Oro patekimas į degalus. Dėl nesandarumo arba apgadintų sujungimų, į kuro tiekimo vamzdynus gali patekti oro. Labai realu, kad dėl to gali sutrikti degalų tiekimas į variklį, ir variklis užges jį užvedus, o vėl užvesti bus sunku.

Dyzelino problemos žiemą

Dyzeliniams automobiliams žiemą kyla daugiau rūpesčių. Dyzelino padavimas gali sustoti net neprasidėjęs dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

• Nepakankamas kuro kiekis. Nors pastačius automobilį atrodo, jog kuro bake yra dar pakankamai, esant dideliems šalčiams, jo kiekio užvedimui gali tiesiog nepakakti. Be to, užvedus automobilį su mažu dyzelio kiekiu bake, daroma žala visai kuro sistemai.
• Užšalęs dyzelinas. Antroji problema, neleidžianti užsivesti automobiliui žiemą, yra kuro bake užšalęs dyzelinas, kuris žemesnėje temperatūroje linkęs tapti panašus į gelį. Susidūrus su šia problema, vienintelė išeitis - kurą atšildyti.

Sprendimas: Prieš žiemą rekomenduojama pakeisti dyzelinių variklių kuro filtrus ir naudoti kokybišką dyzeliną su priedais, kad išvengtumėte kuro užšalimo.

Opel Vectra (2.2 DTI variklis) sunkiai užsiveda šiltas

Daugelis nenaujų dyzelinių automobilių, ypač su 2.2 DTI varikliu, savininkų susiduria su situacija, kai automobilis puikiai užsiveda šaltas, tačiau pradeda kelti sunkumų, kai variklis sušyla ir bandant jį užvesti praėjus kuriam laikui po sustojimo. Ši problema ne tik erzina, bet ir kenkia starteriui, akumuliatoriui bei teršia aplinką dėl nesudegusio kuro išmetimo.

Kodėl šiltas dyzelinis variklis sunkiai užsiveda?

Kai automobilis ilgai nesikuria, į jo cilindrus patenka kuras. Kuo ilgiau trunka bandymas užvesti, tuo daugiau kuro pripilama. Užvedus variklį, nesudegęs kuras išmetamas į atmosferą, sukeldamas nemalonų kvapą ir baltų dūmų kamuolį. Tai taip pat gali lemti kuro siurblio elektroninės dalies gedimus, kurių remontas yra brangus.

Dažnai servisai negali nustatyti šios problemos priežasties, nes ji slypi paprastame automobilio "amžiuje". Laikui bėgant išsitampo variklio grandinė, sudyla prispaudėjai, velenėlių žvaigždės, kuro siurblio mechaninė dalis bei pakinta purkštukų parametrai. Visos šios priežastys sukelia parametrus, kurie "išplaukia" iš normos, ir kuras paduodamas ne laiku užsiliepsnojimo procesui.

Pakaitinimo žvakių vaidmuo

Viena iš pastebėtų priežasčių, kodėl automobilis "ožiuojasi", yra neveikiančios pakaitinimo žvakės. Jei jos priverstinai įjungiamos (pavyzdžiui, atjungus jungtį nuo termostato esančio temperatūrinio daviklio), automobilis visada kuriasi gerai. GM konstruktoriai nusprendė leisti žvakių kaitinimą prie žemos temperatūros (kai kuriems modeliams žvakės įsijungia tik žemiau +5°C), kas yra keista, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje šiuolaikinių automobilių žvakės veikia net ir vasarą.

Variklis neužsives ir tuomet, jei žvakės neduos nenutrūkstamos kibirkšties. Nesusidaryti kibirkštis gali dėl užsiteršusių, apdegusių arba drėgnų žvakių galiukų. Pastebėjus žvakių neveiksnumą, rekomenduojama jas išimti, nuvalyti ir nusausinti.

Galimi sprendimo būdai, kai Opel Vectra sunkiai užsiveda šilta

• Mechaninis kuro padavimo momento koregavimas: Tai galima atlikti sukiojant siurblio ašį dantračio atžvilgiu. Nors daugeliui variklių tai atliekama specialiame stende, patyrę meistrai tai gali padaryti ir garažo sąlygomis. Šis metodas gali būti ne itin pigus, tačiau veiksmingas.
• Detalių keitimas: Galima pakeisti visas susidėvėjusias detales naujomis, tačiau tai gali kainuoti tiek, kiek visas automobilis.
• Apgaviko įdiegimas ant temperatūrinio daviklio: Šis būdas nėra estetiškas ir gali pažeisti originalią automobilio laidyną, tačiau sistema veiks.
• Programinis koregavimas: Tai subtilesnis, paprastesnis ir greitesnis būdas, nereikalaujantis mechaninių intervencijų. Jo esmė - pakoreguoti valdymo kompiuterio programą taip, kad žvakių kaitinimas įsijungtų prie aukštesnės variklio temperatūros. Tokiu būdu nekorektišką kuro įpurškimo momentą kompensuoja pašildymo žvakės, ir automobilis pamiršta šią populiarią nesikūrimo ligą.

Programinės korekcijos naudos ir pasekmės

Atlikus programinį pakaitinimo žvakių kaitinimo koregavimą, kyla klausimas dėl pakaitinimo žvakių tarnavimo trukmės sutrumpėjimo. Tačiau verta apsvarstyti ekonominę ir ekologinę naudą.

Ekonominė nauda:

• Starterio ir akumuliatoriaus tausojimas: Jei programavimas atliktas, žvakės gali laikyti ilgiau. Tačiau net ir trumpesnis žvakių tarnavimo laikas yra kompensuojamas tuo, kad nuolat "nebekankiname" starterio ir akumuliatoriaus kelias ar keliasdešimt sekundžių vos ne kasdien.
• Akumuliatoriaus ir generatoriaus ilgaamžiškumas: Pastoviai neiškraunamas akumuliatorius mažiau apkrauna generatorių.
• Kuro siurblio elektronikos apsauga: Kai akumuliatoriaus įtampa nukrinta, kūrimosi metu smarkiai išauga srovė per kuro siurblio elektroniką, todėl ji gali sugesti. Remonto kaina prasideda nuo 100 EUR.
• Starterio ilgaamžiškumas: Nuolat zulinamas starteris taip pat greičiau susidėvi ir reikalauja brangaus remonto.

Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje, taupant žvakes, galime patirti didesnių išlaidų remontuojant kuro siurblio elektroniką, starterį ar net generatorių.

Ekologinė nauda:

Kiekvienas neužvesto variklio apsisukimas reiškia papildomą kuro tiekimą į degimo kamerą. Kai variklis nedirba, kuras nuolat pilamas į cilindrus. Užvedus automobilį, visas nesudegęs kuras išmetamas į orą. Jei automobilis ilgai sukasi starteriu, jis išmeta didelį baltų/pilkų dūmų kamuolį, smirdantį nesudegusiu dyzelinu. Jei tai vyksta nuolat su daugybe automobilių, tai sudaro didelius kiekius išmetamo dyzelino į gamtą.

Atlikus programinį koregavimą, galime sutaupyti pinigų ir tapti ekologiškesni gamtai.

Kitos dažnos sunkiojo užvedimo priežastys

Be pakaitinimo žvakių sistemos problemų, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių dyzelinis automobilis gali sunkiai užsivesti:

• Kompresijos problemos: Dyzelinių variklių degalai užsidega ne nuo kibirkšties, bet dėl labai didelio suspaudimo. Jei kompresija per maža, variklis neužsiveda. Taip gali būti dėl susidėvėjusių stūmoklio žiedų, vožtuvų arba galvos tarpinės problemų. Jas nei nustatyti, nei išspręsti nėra lengva. Kur prarandama kompresija, rasti gali tik patyrę technikai su tinkama įranga.
• Daviklių gedimai: Tokie davikliai kaip alkūninio veleno ir skirstymo veleno padėties yra labai svarbūs variklio laiko (angl. engine time) nustatymui. Sugedus šiems sensoriams, variklis gali neužsivesti, nes nedirba sinchroniškai, atsiranda neatitikimų.

Jeigu variklis sunkiai užsiveda ir pastebite kitas problemas, pavyzdžiui, šokinėjančias apsukas, išaugusias kuro sąnaudas, dūmus, pašalinius garsus - viską prisiminkite bei informuokite meistrus.

Diagnostika ir prevencija

Jei automobilis sunkiai užsiveda, svarbu atlikti išsamią diagnostiką. Dažnai problema prasideda nuo paprastų dalykų, tokių kaip akumuliatorius ar oro temperatūra, tačiau gali slypėti ir rimtesni gedimai. Prieš imantis konkrečių veiksmų, kai neužsiveda automobilis per šalčius, būtina nepamiršti, kad ne šaltis gali būti priežastimi.

Ką patikrinti ir ką daryti

• Akumuliatoriaus būklė: Patikrinkite akumuliatoriaus įtampą. Jei ji mažesnė nei 12.4 V, laikas jį įkrauti arba keisti. Taip pat patikrinkite akumuliatoriaus gnybtus. Akumuliatoriaus gyvybė priklauso ne tik nuo jo gamintojo. Tvarkingame automobilyje naujas akumuliatorius tarnaus bent 4 metus. Jeigu vairuotojai per šalčius nusprendžia niekur nevažiuoti ir automobilis stovės, pavyzdžiui, savaitę, o lauke -20 laipsnių, tai reikėtų jį bent prakurti ir 20-30 minučių palikti užvestą.
• Kuro sistema: Patikrinkite kuro filtrą, ar jis neužsikimšęs (ypač žiemą). Galima trumpam ištraukti filtrą ir apžiūrėti, ar jis nėra juodas. Taip pat patikrinkite kuro siurblio veikimą ir slėgį sistemoje.
• Degalų tiekimo sistema: Įsitikinkite, kad į degalų sistemą nepateko oro. Tai gali atsitikti dėl nesandarių žarnelių ar kitų jungčių.
• Purkštukai: Patikrinkite purkštukų veikimą. Jei jie užsikimšę arba neveikia tinkamai, gali būti sunku užvesti variklį.
• Pakaitinimo žvakių sistema: Patikrinkite pakaitinimo žvakių, jų relės ir temperatūrinio daviklio veikimą.
• Starteris: Jei girdite neįprastus garsus, starterio gedimas gali būti viena iš priežasčių.

Profesionalų patarimai

Pasak "Dperformance" automobilių serviso vadovo Manto Ramanausko, "neužsiveda tik techniškai netvarkingi automobiliai". Jis ragina vėlyvą rudenį pasidaryti namų darbus ir užtikrinti, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas. Servise daugumai automobilių užtenka atlikti kompiuterinę diagnostiką, kurios metu patikrinama, kaip veikia pakaitinimo žvakės, jų rėlė, pamatuojamas akumuliatoriaus gyvybingumas. Ši paslauga servisuose vidutiniškai kainuoja apie 30 eurų. Pasitikrinus, vėliau galima išvengti daug didesnių išlaidų.

M. Ramanauskas taip pat perspėja nenaudoti aerozolinių skysčių ar purkšti eteriu, siekiant palengvinti užvedimą, nes tai gali sugadinti variklį. Svarbu žinoti, kur ir kiek purkšti, o svarbiausia - ką purkšti, nes dažnai vairuotojai to nežino.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vytenis Surblys rekomenduoja akumuliatorių bateriją įkrauti prasidėjus žiemai, o jei automobilis rečiau naudojamas ar juo važiuojama trumpais atstumais - kelis kartus per žiemą. Aukštas akumuliatorių baterijos įkrovos lygis neleidžia užšalti skysčiui (elektrolitui), esančiam akumuliatorių baterijoje. Taip net ir dideli šalčiai nepakenkia akumuliatorių baterijai.

Kai kurias problemas, pavyzdžiui, akumuliatoriaus ar filtro keitimą, gali išspręsti asmenys, turintys garažą ar dirbtuves ir neblogas žinias mechanikoje, tačiau sudėtingesnių problemų, ypač susijusių su degalų sistema ar sensoriais, reikėtų nespręsti patiems. Tai palikite profesionaliems mechanikams.

tags: #opel #vectra #karsta #neuzsiveda