Opel Vectra C: Krovimo sistemos problemos ir jų sprendimai

„Opel Vectra C“ (2002-2008 m.), nors ir laikomas patikimu bei ekonomišku automobiliu, kaip ir bet kuris kitas, turi specifinių trūkumų ir dažniausiai pasitaikančių problemų, ypač susijusių su krovimo sistema. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius „Opel Vectra C“ modelio gedimus, susijusius su krovimu, ir pateiksime informaciją apie jų galimus sprendimus.

Akumuliatoriaus problemos ir dingęs krovimas

Šiuolaikiniuose automobiliuose akumuliatorius perima variklio, kaip „automobilio širdies“, titulą. Su besiplečiančiomis elektros sistemomis kartu didėja ir problemų įvairovė. Viena labiausiai erzinančių yra išsikrovęs akumuliatorius. Vairuotojai, pastebėję išsikrovusį akumuliatorių ryte, dažnai papuola į nepatogią situaciją, todėl šią problemą reikia spręsti kuo greičiau.

Dažniausios akumuliatoriaus išsikrovimo priežastys

„Vokietijos automobilių klubo (ADAC)“ duomenimis, 32 proc. visų automobilių gedimų sukelia išsikrovę ar sugedę akumuliatoriai. ADAC pabrėžia, kad kaltas ne pats akumuliatorius, o energijos trūkumas, kai šiuolaikiniams automobiliams pasirenkamas pernelyg mažos talpos akumuliatorius.

• Padidėjęs elektros prietaisų naudojimas: moderniuose automobiliuose energijos poreikis viršija generatoriaus galią, todėl kyla grėsmė akumuliatorių greičiau iškrauti. Šiuo metu daugiau kaip 100 prietaisų automobilyje elektros galios poreikis siekia 5000 W. Tai dažnai nulemia neigiamą energijos balansą akumuliatoriaus sąskaita ir priešlaikinį jo išsikrovimą.
• Nepakankamos talpos ir galios originalus akumuliatorius: automobilių gamintojai, taupydami išlaidas, montuoja akumuliatorius, kurių galia ir talpa paprasčiausiai yra nepakankamos. Todėl dažnai akumuliatorius nepajėgia tiekti reikiamos energijos visiems automobilyje esantiems prietaisams.
• Naudojami papildomi prietaisai: navigacijos įrenginiai, stacionarios šildymo sistemos, pramoginės sistemos ir kt., kuriems reikia papildomos energijos. Dėl to originalaus akumuliatoriaus talpos nebepakanka ir akumuliatoriaus gyvavimo laikas sutrumpėja.
• Akumuliatoriaus šalto užvedimo funkcija ir talpa: padidėjusios talpos akumuliatorių poreikis išaugo atsiradus TDI varikliams. Energijos suvartojimas šių dienų automobiliuose yra dvigubai didesnis nei buvo prieš dešimtmetį. Todėl dabar akumuliatoriaus talpa, o ne šalto užvedimo srovė (A), yra lemiamas faktorius akumuliatoriaus ilgaamžiškumui.
• Akumuliatoriai dažnai naudojami ne pilnai įkrauti: kuo dažniau automobilio akumuliatorius yra iškraunamas, tuo greičiau jis sensta ir dėvisi. Esant 20 proc. iškrovai, akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra maždaug penkis kartus ilgesnis nei esant 50 proc. iškrovai.
• Nereguliarūs ir trumpų atstumų važinėjimo įpročiai: nereguliarūs ir trumpų atstumų važinėjimo įpročiai gali sutrumpinti akumuliatoriaus tarnavimo laiką, nes akumuliatorius ilgai būna iš dalies iškrautas.
• Šalčio iššūkis: kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0° C, akumuliatorius šiuolaikiniame automobilyje nepakankamai įkraunamas. Net kai oro temperatūra yra tik šiek tiek žemiau 0°C, variklio užvedimo energijos poreikis išauga 50 proc. lyginant su kambario temperatūra.

Kitos galimos krovimo sistemos sutrikimų priežastys

• Elektros sistemos problemos: senose automobilių elektros sistemose laikui bėgant atsiranda laidų oksidacija, izoliacijos pažeidimas arba tiesiog nusitrina ir nulūžta laidai. Tokiais atvejais dažnai vyksta trumpas sujungimas.
• Signalizacija: visuose šiuolaikiniuose automobiliuose yra įdiegta signalizacija, kuri nuolat yra budėjimo režime ir, jeigu veikia netinkamai, gali iškrauti akumuliatorių per naktį. Dažniausiai tokios problemos kyla turint ne originalią signalizaciją.
• Muzikos sistemos: galingos garso sistemos su papildomais stiprintuvais bei žemų dažnių garsiakalbiais reikalauja didelės elektros srovės. Nepatyrę jaunuoliai dažnai nesujungia sistemos tinkamai, todėl net ir užgesinus variklį garso stiprintuvas gali likti įjungtas.
• Sugedęs generatorius: labai retais atvejais generatorius taip pat gali iškrauti akumuliatorių automobiliui tiesiog stovint. Jeigu jis yra susidėvėjęs arba veikia netinkamai, dėl trumpo sujungimo akumuliatorius gali išsikrauti vos per keletą valandų.
• Senas akumuliatorius: prastos būklės, pasenę akumuliatoriai nebegali tinkamai įsikrauti bei nebeišlaiko normalios įkrovos.

Kaip patikrinti akumuliatoriaus būklę ir rasti gedimą

Akumuliatoriaus būklę galite patikrinti įvairiais būdais. Vienas paprasčiausių yra vizualinis patikrinimas. Modernūs akumuliatoriai įprastai turi indikatorių viršuje, kurio spalva kinta pagal elektrolitų lygį. Indikatorius visada turėtų būti žalias.

Pabandykite išimti akumuliatorių iš automobilio, jį gerai įkrauti ir atjungti nakčiai. Jeigu ryte įkrova nesiekia 12,4-12,7 V, tai laikas keisti akumuliatorių.

Tiksliai nustatyti priežastį, kodėl išsikrauna automobilio akumuliatorius, gali būti sudėtinga, nes tam gali prireikti specialios įrangos. Jeigu automobilyje kuri nors sistema ar prietaisas iškrauna akumuliatorių, tai sistemai nuolat tiekiama atitinkamo dydžio srovė, kurią jums reikia pamatuoti.

Srovės matavimas multimetru:

1. Suradę akumuliatorių, atlaisvinkite jungtį veržliarakčiu (dažniausiai 10 mm) ir atjunkite laidą.
2. Įjunkite multimetrą ir nustatykite nuolatinės srovės matavimo režimą (DC), o matavimo vienetai yra amperai.
3. Vieną multimetro laidą prijunkite prie akumuliatoriaus neigiamos jungties, o kitą - prie automobilio minusinio laido.
4. Prijungę multimetrą pastebėsite srovės šuolį, tačiau matuojama srovė pamažu turėtų nukristi. Įprastai, budėjimo režimu, srovė neturėtų viršyti 50 miliamperų - jeigu srovė siekia 100 miliamperų, reikia ieškoti problemos.

Nustatę, kad srovė yra per didelė, galite pradėti ieškoti problemos, sistemingai traukdami ir įstatydami saugiklius. Jeigu problema slypi, pavyzdžiui, salono apšvietime, tai ištraukę salono apšvietimo saugiklį pastebėsite didelį matuojamos srovės kritimą. Sužinoję, kokia sistema automobilyje iškrauna akumuliatorių, galite kreiptis į autoelektriką.

Generatoriaus ir įtampos reguliatoriaus svarba

Automobiliui važiuojant generatorius yra atsakingas už akumuliatoriaus krovimą. Generatorius varomas automobilio variklio diržine pavara ir generuoja kintamąją srovę, kuri diodais keičiama į pastoviosios įtampos nuolatinę srovę. Po to ši nuolatinė srovė stabilizuojama ir perduodama į akumuliatorių. Būtent čia savo darbą pradeda įtampos reguliatorius, kuris reguliuoja į akumuliatorių perduodamos srovės įtampą.

Generatoriaus veikimo principas ir savybės

Generatorius gamina elektros energiją, kuria maitinami automobilio elektros prietaisai ir tuo pat metu įkraunamas akumuliatorius. Darbinė generatoriaus įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 voltų, o srovė priklausomai nuo modelio gali skirtis. Daugumos lengvųjų automobilių generatorių srovės stipris siekia nuo 130 iki 200 amperų.

Šiuolaikiniai kintamosios srovės generatoriai turi labai ilgą tarnavimo laiką ir retai sugenda. Generatoriaus veikimas apskaičiuotas maždaug 300 tūkstančių kilometrų automobilio ridai.

Generatoriaus gedimo signaliniai ženklai

Yra keletas signalinių ženklų, rodančių galimą generatoriaus gedimą:

• Užvedimo sunkumai: pirmasis požymis yra užvedimo sunkumai, o tai reiškia, kad reikia pabandyti kelis kartus, kad variklis pradėtų veikti.
• Iškraunanti baterija: jei naujas akumuliatorius išsikrauna netrukus po įdiegimo, tai paprastai yra dėl generatoriaus gedimo.
• Akumuliatoriaus lemputė prietaisų skydelyje: jei prietaisų skydelyje dega akumuliatoriaus lemputė, gali kilti problemų ir su dinamo varikliu.
• Padidėjęs generatoriaus triukšmas: statoriaus apvijų sudegimas arba trumpas sujungimas tarp apvijų gali sukelti generatoriaus gaudimą arba degėsių kvapą.
• Lygintuvo diodų bloko (diodinio tilto) gedimas.
• Generatoriaus laisvos eigos skriemulio susidėvėjimas arba triukšmas.
• Nepakankama generatoriaus galia, įrengus papildomą įrangą.
• Sugedę guoliai: nusidėvėję arba pažeisti guoliai gali sukelti triukšmą.
• Susidėvėjęs, laisvas arba pažeistas diržas: jei trapecinis diržas nusidėvėjęs arba atsipalaidavęs, galios srautas tarp generatoriaus ir variklio yra silpnas.
• Įtampos reguliatoriaus gedimas: gali sukelti įtampos šuolius.
• Laidų ar jungčių problemos.
• Generaoriaus šepetėlių susidėvėjimas.
• Kontaktinių žiedų sudegimas ar susidėvėjimas.

Generatoriaus perkaitimas

Generatoriaus kaitimas yra normalus procesas, tačiau tik iki tam tikro lygio. Jei be sustojimo nuvažiuosite ilgą kelią, tai net naujas įrenginys gali sušilti iki beveik 100 laipsnių. Tačiau, jei tokia temperatūra pasiekiama jau po 15-20 kelionės minučių, tai gali signalizuoti apie problemą.

Galimos generatoriaus perkaitimo priežastys:

• Sudegę diodai: reikėtų patikrinti diodų tiltelį. Yra tikimybė, jog atsipalaidavo litavimas arba kontaktai blogai sulituoti.
• Blogai užtrauktas gnybtas.
• Akumuliatoriaus gedimas: jei akumuliatorius yra sugedęs, generatorius perduoda elektros krūvį į bateriją nepertraukiamu režimu, dėl to atsiranda generatoriaus perkaitimas.
• Sugedęs guolis: jį galima patikrinti savarankiškai - nuimti diržą nuo skriemulio ir pabandyti jį prasukti kelis kartus. Jei jaučiate pasipriešinimą, tai yra pirmas ženklas, jog sugedo guolis.
• Didelė elektros apkrova: jei variklio kubatūra ne iš didžiausių, generatorius gali būti ne itin galingas ir todėl jautriai reaguoti į apkrovas.

Dirbančio generatoriaus temperatūra gali pakilti iki 150°C. Užtiškus ant jo vandeniui, dėl staigaus atšalimo trūkinėja statoriaus apvijų, jėgos ir papildomų diodų izoliacija, rūdija diodinio tilto plokštės ir pliusinis generatoriaus išvadas.

Generatoriaus patikrinimas ir keitimas

Situacijos vertinimą reikėtų pradėti nuo akumuliatoriaus įtampos patikrinimo multimetru. Norėdami patikrinti generatorių, užveskite automobilį ir naudodami multimetrą pamatuokite įtampos tarp akumuliatoriaus gnybtų. Jei įtampa siekia nuo 13 iki 14,5 volto, generatorius krauna taip, kaip numatyta. Jei įtampa nesiekia 13 voltų arba pastebimai svyruoja, galima įtarti generatoriaus gedimą.

Generatoriaus keitimas nėra paprasta užduotis, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su specializuotu servisu. Remontuojant generatorių, atliekamas pilnas išardymas, dalių valymas, guolių ir tarpiklių keitimas naujais, dalių apdirbimas ir pilnas patikrinimas, ar generatorius atitinka gamintojo reikalavimus.

Įtampos reguliatoriaus vaidmuo

Įtampos reguliatorius yra automobilio akumuliatoriaus įkrovimo sistemos dalis, atsakinga už generatoriaus gaminamos srovės įtampos stabilizavimą. Vairuotojo požiūriu, akumuliatoriaus saugaus įkrovimo sąvoka yra labai svarbi. Jei įtampa bus per žema, akumuliatorius bus linkęs išsikrauti, o per aukšta įkrovimo įtampa gali nepataisomai pažeisti akumuliatorių.

Kai akumuliatoriaus baterijų įkrovimo lygis yra žemas, reguliatorius padidina įkrovimo įtampos dydį, o kai akumuliatorius yra visiškai įkrautas, įtampa mažinama, kad akumuliatorius neperkaistų ir nebūtų pažeistas. Įtampos reguliatoriaus gedimo požymiai leidžia daryti vieną išvadą - greitai automobiliui iškils rimtų problemų su srovės tiekimu, dėl to bus sunku paleisti variklį ir bus apribotos važiavimo galimybės.

Srovės nuotėkiai per "masę" ir jų prevencija

Srovės nuotėkiai per "masę" yra elektros srovės judėjimas netinkamais keliais dėl prastų įžeminimo taškų ar netinkamai sujungtų elektros grandinių. Pagal „REGITRA“ ir „VGTU Transporto inžinerijos fakulteto“ atliktas analizes, vidutiniškai 31% Lietuvoje registruotų automobilių susiduria su elektros sistemos problemomis per pirmus 5 eksploatacijos metus.

Srovės nuotėkių požymiai ir diagnostika

Srovės nuotėkius per masę galima atpažinti pagal kelis aiškius požymius:

• Nepaaiškinamai greitai išsikrauna akumuliatorius.
• Elektros prietaisai veikia su trukdžiais (pvz., žibintų mirgėjimas, nevienodas valytuvų darbas).
• Matuojant kontaktinę varžą tarp masės taškų randami didesni nei 0,1 Ω rodmenys.
• Matomi korozijos požymiai ant masės kontaktų.
• Pastebimi įkaitę jungiamieji laidai.

Pagal „Lietuvos Techninės apžiūros centro“ duomenis, apie 27% automobilių nesėkmingai praeina techninę apžiūrą pirmą kartą dėl problemų, susijusių su elektros sistemomis.

Kontaktinė varža ir korozija

Kontaktinė varža (dar vadinama pereinamąja varža) yra pagrindinė elektrinė charakteristika, kuri rodo, kaip efektyviai elektros srovė juda per jungtis ir kontaktus. Normaliai masės grandinės kontaktinė varža neturėtų viršyti 0,1 Ω (omo). Didesni rodmenys rodo problemą, kurią būtina spręsti.

Korozija yra pagrindinis masės kontaktų priešas, galinti padidinti kontaktinę varžą iki 400%. Korozijos procesas paspartėja dėl druskos naudojimo keliuose žiemą, jūros oro pajūryje ir padidėjusios temperatūros variklio skyriuje.

Srovės nuotėkių prevencija ir lokalizavimas

Korozijos prevencinės priemonės yra ekonomiškai efektyviausias būdas išvengti masės kontaktų problemų. Pagal „Europos transporto saugos tarybos“ duomenis, prastos būklės elektros sistemos dėl korozijos paveiktų masės kontaktų yra susiję su 12% automobilių gaisrų atvejų.

Blogų įžeminimų lokalizavimui naudojama sisteminė metodika, apimanti grandinių izoliavimą, kontaktinės varžos matavimą ir vizualinę inspekciją. Metodas susideda iš trijų etapų:

1. Problemos patvirtinimas: akumuliatoriaus ir pagrindinio masės laido patikrinimas.
2. Problemos lokalizavimas: sistematiškas atskirų grandinių testavimas.
3. Tikslus gedimo taško nustatymas: detalus įtarimų keliančių jungčių tyrimas.

Kuro tiekimo sistemos įtaka traukos praradimui

Viena iš galimų priežasčių, dėl kurios automobilis gali nevažiuoti pilnu pajėgumu, yra susijusi su kuro tiekimo sistema. Dyzeliniai varikliai garsėja patikimumu, ekonomiškumu ir ilgaamžiškumu. Visgi, net ir nuolat prižiūrimas automobilis gali prarasti galią: pavyzdžiui, tampa vangus lenkiant ar važiuojant į įkalnę. Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto.

Kuro filtras ir degalų kokybė

Viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka, - užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras. Dyzeliniams automobiliams itin svarbu, kad kuras būtų tiekiamas švarus ir reikiamu slėgiu. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti.

Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:

• Pastebimai prastesnis greitėjimas.
• Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
• Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.

Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.

Kuro purkštukų problemos

Kuro purkštukai dyzeliniuose varikliuose turi svarbią užduotį - itin tiksliai purkšti kurą. Jei jie užsiteršia, pradeda „lašėti“ arba purškia netolygiai, varikliui trūksta energijos, didėja degalų sąnaudos ir prastėja degimo procesas. Tuomet akivaizdžiai pastebimi simptomai: lenkiant automobilis vangiai reaguoja, didėja dūmingumas, o ilgesnėje kelionėje jaučiamas dinamikos trūkumas.

Užsiteršusių purkštukų signalai:

• Nelygus laisvos eigos darbas, vibracija.
• Sumažėjusi galia spaudžiant akceleratorių.
• Galimas variklio „kalimas“ ar kitokie neįprasti garsai.

Kuo anksčiau pastebėsite purkštukų darbo sutrikimus, tuo paprastesnis remontas (valymas, sandarinimas). Uždelsus, gali tekti juos keisti naujais ar atnaujintais, kas atsieina brangiau.

Kuro siurblio gedimas

Kuro siurblys yra mechanizmo dalis, kuri reguliuoja degalų tiekimą į variklį reikiamu slėgiu. Jei siurblys nusidėvi arba atsiranda konstrukcinių pažeidimų, varikliui ima trūkti kuro, kas labiausiai išryškėja norint staigiau įsibėgėti. „Opel Vectra C 2.2i Direct“ modelyje yra du kuro siurbliai: vienas žemo slėgio bake, o kitas aukšto slėgio prie variklio. Jei aukšto slėgio siurblys veikia netinkamai ir nesukelia pakankamo kuro slėgio, variklis negali dirbti pilnomis apsukomis.

Naujo siurblio kaina gali būti gana aukšta, todėl restauravimas tampa patrauklesne alternatyva. Geriausias sprendimas - atlikti išsamų kuro sistemos patikrinimą. Jei kuro siurblys keičiamas laiku, pavyksta apsaugoti purkštukus bei kitus brangius sistemos elementus.

Išmetimo sistemos problemos ir traukos praradimas

Dyzeliniams varikliams traukos praradimą gali lemti ir išmetimo sistemos sutrikimai.

DPF filtro užsikimšimas

DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtras) skirtas suodžiams sulaikyti, kad jie nepatektų į aplinką. Įprastai modernūs automobiliai periodiškai atlieka DPF regeneraciją, tačiau jei važinėjate trumpais atstumais mieste arba degalai nekokybiški, filtras gali greičiau užsiteršti. Toks užsikimšimas reiškia, kad išmetamosios dujos sunkiau pasišalina, todėl variklis nepasiekia įprastos galios.

Galimi požymiai, kad DPF užsikimšęs:

• Sumažėjusi trauka, ypač didesniu greičiu ar kylant į kalną.
• Gerokai padidėjęs dūmingumas iš išmetimo.
• Užsidegusi DPF indikacinė lemputė prietaisų skydelyje.

Kai kurie vairuotojai pastebi situaciją, kai prietaisų skydelyje mirksi pakaitinimo žvakių lemputė, o kartu dingo trauka - tai gali reikšti ne tik su žvakėmis susijusias problemas, bet ir kitus variklio valdymo sistemos sutrikimus, tarp jų ir DPF perkrovą. Norint išvengti brangaus filtro keitimo, verta laiku atlikti valymą arba patikrinimą specializuotame servise.

Oro tiekimo sistemos sutrikimai

Kad dyzelinis variklis veiktų tinkamai, būtina tiksli informacija apie įsiurbiamą oro kiekį bei slėgį.

Oro srauto matuoklės (MAF) ar MAP jutiklio sutrikimai

MAF (Mass Air Flow) matuoklė nustato oro srautą, o MAP (Manifold Absolute Pressure) jutiklis - slėgį įsiurbimo kolektoriuje. Užteršus šias dalis ar sutrikus jų veikimui, variklio valdymo blokas ima neteisingai dozuoti degalus. Tokias problemas tiksliausiai nustato specialistai, taikydami automobilių diagnostika procedūras. Kartais MAF arba MAP užtenka nuvalyti, o kartais tenka keisti naujais - svarbiausia laiku susirūpinti, kodėl variklis prarado galią.

EGR vožtuvo užsikimšimas

EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas sugrąžina dalį išmetamųjų dujų atgal į degimo kamerą, taip mažindamas azoto oksidų emisijas. Tačiau dyzeliniai varikliai, turintys daugiau suodžių, neretai kenčia nuo užteršto ar užstrigusio EGR vožtuvo. Dėl per didelio nuosėdų kiekio šis mechanizmas nebeužsidaro ar nebeatsidaro tinkamai.

Kaip atpažinti galimus EGR nesklandumus:

• Netolygus variklio darbas, nerišli trauka.
• „Check Engine“ lemputė arba blyksintys kiti įspėjamieji signalai.
• Akivaizdus traukos sumažėjimas, ypač važiuojant didesniu greičiu.

Užstrigęs EGR vožtuvas neretai sukelia ir didesnį dūmingumą. Delsiant jį išvalyti ar suremontuoti, gali kilti pavojus, kad problemos išplis ir į kitus komponentus, taip stipriai pabrangindamos remontą.

Įsiurbimo sistemos nuotėkiai ir sklendės

Dyzeliniame variklyje ne mažiau svarbus tinkamas oro kiekis. Nesandarios žarnos, pažeistas interkuleris ar netinkamai užsandarinamas įsiurbimo kolektorius gali lemti reikšmingą oro nuotėkį. Tokiu atveju varikliui trūksta slėgio, todėl dingsta trauka arba ji būna labai nestabili.

Kai kurie varikliai turi vadinamąsias swirl flaps - oro srauto sklendes, kurios reguliuoja degimą. Jei jos užsikerta ar sutrinka jų valdymas, pakinta oro tekėjimo dinamika į cilindrus, todėl variklis tampa mažiau galingas ir gali pradėti netolygiai dirbti.

Turbinos gedimas

Turbina - pagrindinis galios šaltinis daugelyje dyzelinių modelių. Ji užtikrina, kad varikliui būtų tiekiamas didesnis oro kiekis, suteikiantis papildomą trauką. Tačiau turbinos guolių susidėvėjimas, mentelių pažeidimai ar nesandarūs vamzdžiai tarp turbinos ir interkulerio gali lemti, jog staiga dingo trauka ir automobilis tiesiog nebepajėgia greitėti kaip anksčiau.

Kartais požymiai minimalūs - girdimas ūžesys, pastebimas lengvas galios trūkumas. Tačiau jei situacija sparčiai blogėja, automobilyje dingsta trauka visai, ypač aukštesnėmis apsukomis. Kreipiantis į specialistus, svarbu patikrinti ne tik pačią turbiną, bet ir visas jungtis bei tarpines, mat net menkiausias nuotėkis gali išderinti degimo procesą.

„Opel Vectra C“ specifinės problemos, susijusios su krovimu

Be bendrų dyzelinių variklių problemų, „Opel Vectra C“ turi ir specifinių gedimų, kurie gali turėti įtakos krovimo sistemai ir variklio veikimui.

Elektronikos gedimai

Elektronika yra viena iš dažniausiai kritikuojamų „Opel Vectra C“ sričių. Pasitaiko skydelio problemų, kai jis pradeda veikti netinkamai, ir tenka keisti visą skydelį. Taip pat dažnos CIM (vairo ritės) problemos, kurių pakeitimo kaina gali būti nemaža.

Kiti elektronikos gedimai apima:

• Vairo padėties daviklio gedimus.
• Klimato valdymo problemas, kurios gali veikti neaiškiai ir būti nepatogiai valdomos.
• Dažnai įsijungiantis vairo stiprintuvo ir antipraslydimo sistemos ženklas.
• Posūkių neatmetinėjimas, kurio taisymas gali būti brangus.
• Nekurimas šiltu oru.

Kai kurie savininkai pastebi, kad visa automobilio elektros sistema, kuri buvo modernizuota, gali veikti netinkamai. Blogas kontaktas gali sukelti netikėtus gedimus ir klaidas, kurių diagnostika ne visada iš karto parodo teisingą priežastį.

Variklio ir važiuoklės problemos

Kalbant apie variklį, dažniausiai minimi aukšto slėgio kuro siurblių gedimai. Dyzeliniams 2.0/2.2 DTI varikliams rekomenduojama profilaktiškai pasikeisti vakuumo ir grįžtamąsias kuro žarneles su trišakiukais. Dažnai pradeda "durniuoti" Elobau (gesinimo sklendės daviklis), todėl daugelis savininkų jį tiesiog išprogramuoja.

Kas 200-250 tūkst. kilometrų rekomenduojama keisti alkūninio veleno vidurinius indeklus, nes jie susidėvi.

Jei automobilis neužsiveda arba gesdamas bevažiuojant, tai gali būti elektroninės dalies, pavyzdžiui, dyzelinio siurblio, gedimo požymiai. Tokiais atvejais rekomenduojama atlikti automobilio elektronikos diagnostiką. Dažnai variklio valdymo bloke pasirodo klaida, susijusi su kuro kiekio dozatoriumi ar siurblio apsukų davikliu.

Dažniausiai pasitaikančios „Opel Vectra C“ problemos, turinčios įtakos krovimui ir variklio veikimui:

• Variklio veikimo sutrikimai (apsukų kritimas, galios praradimas).
• Oro padavimo sistemos klaidos (oro srauto matuoklė, lambda zondas).
• Kuro tiekimo sistemos gedimai (aukšto slėgio kuro siurblio problemos).
• Elektroninės dalies gedimai (pvz., VP44 siurblio el. dalis).
• Stabdžių žibintų problemos.
• Masės ir jungčių sutrikimai.

tags: #opel #vectra #c #dingsta #krovimas