Metalo laužas yra itin svarbi antrinė žaliava, kurios reikšmė tik auga šiuolaikiniame pasaulyje. Europoje jis yra viena iš nedaugelio antrinių žaliavų, kurių ateityje tikriausiai nepritrūks ar net bus nedidelis perteklius. Europos Sąjungoje metalo laužu daugelį dešimtmečių aktyviai prekiaujama, jis importuojamas ir eksportuojamas į kitas šalis.
Metalo laužas: svarbi antrinė žaliava ir jos vaidmuo
Metalo laužas yra svarbi plieno gamybos žaliava. Pavyzdžiui, elektrinių lankinių krosnių (ELK) procese naudojamas metalo laužas, o aukštakrosnėse - metalo laužas ir geležies rūda. Tai pabrėžia jo universalumą ir strateginę reikšmę pramonėje.
Metalo laužo statusas ir teisinis reguliavimas
Komisija ir Taryba aktyviai dirba, siekdamos patikslinti teisinius metalo laužo statuso apibrėžimus. Taryba priėmė reglamento projektą, kuriuo nustatomi kriterijai, kada tam tikros rūšys metalo laužo nebelaikomas atliekomis.
Dėl to būtina sudaryti tinkamas sąlygas medžiagoms perdirbti ir pateikti teisiškai aiškesnius skirstymus, aprašant, pavyzdžiui, kada metalo laužas yra ne atliekos, o žaliava. Kad metalo laužas galėtų būti nebelaikomas atliekomis, turi būti užbaigtas visas jo apdorojimas (pjaustymas, smulkinimas, valymas, teršalų pašalinimas), kurio reikia siekiant paruošti laužą galutiniam naudojimui plieno ar aliuminio gamyklose arba liejyklose.
Konkretūs metalo laužo tipai
Metalo laužas apima įvairias medžiagas ir jų mišinius, turinčius skirtingą vertę ir panaudojimą. Pavyzdžiui:
- Metalo laužas (varis, aliuminis, plienas): Nuo 2009 m. gruodžio mėn. metalo laužas, kurio vertė 41 206 EUR, buvo parduotas Jungtinei Karalystei, o plieno laužas, kurio prekybos vertė 86 470 EUR, - Indijai.
- Kermeto atliekos ir laužas (GF 020 ex 8113 00): metalo keramikos mišiniai.
- Berilio metalas, lydiniai ir jų atliekos ar laužas (1C230): lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 50 % berilio (pagal masę), junginiai, gaminiai iš jų ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.
- Boro 10 (10 B) izotopais prisodrintas boras (1C225): atominis boras, junginiai, mišiniai, kuriuose yra boro, gaminiai iš jų, ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.
- Ličio-6 (6 Li) izotopais prisodrintas litis (1C233): litis ir produktai ar prietaisai, kuriuose yra prisodrinto ličio, atominis litis, lydiniai, junginiai arba mišiniai, kuriuose yra ličio, gaminiai iš jų, ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.
- Metalinis hafnis, lydiniai ir jų atliekos ar laužas (1C231): lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 60 % hafnio (pagal masę), junginiai, kuriuos sudaro daugiau nei 60 % hafnio (pagal masę), gaminiai iš jų ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.
- Tauriojo metalo arba metalo, plakiruoto tauriuoju metalu, atliekos ir laužas (7112): kitos atliekos ir laužas, kurių sudėtyje yra tauriojo metalo arba tauriojo metalo junginių, dažniausiai naudojami tauriajam metalui regeneruoti.
Be to, vykdomas bendrosios kadmio metalo ir kadmio oksido rizikos vertinimas pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, siekiant palaipsniui sumažinti kadmio išmetimą į aplinką, pratęsiant kadmio naudojimo draudimą nešiojamoms baterijoms ir akumuliatoriams, skirtiems belaidžiams elektriniams įrankiams, nes rinkoje yra tinkamų pakaitalų be kadmio, tokių kaip nikelio-metalo hidrido ir ličio jonų baterijų technologijos.
„Opel“ istorija: nuo siuvimo mašinų iki automobilių legendų
„Opel“ istorija apima 160 metų ir yra kupina automobilių legendų, pradedant nuo ankstyvųjų „Doktorwagen“ ar „Opel Olympia“, „Kadett“ ir „Kapitän“, baigiant dabartiniais populiariais modeliais, tokiais kaip „Corsa“, „Mokka“ ir naujasis „Astra“. Įmonės varomoji jėga visada buvo siekis padaryti aukščiausios klasės technologijas ir naujoves prieinamas kiekvienam.
„Opel“ inovatyvumas ir diversifikacija
Nėra paslaptis, kad įmonės įkūrėjas Adamas Opelis 1862 m. pradėjo gaminti siuvimo mašinas, o automobilius pradėjo gaminti tik praėjus ketveriems metams po jo mirties - jo žmona Sofija ir sūnūs. Tačiau mažai kas žino, kad „Opel“ dešimt metų, nuo 1885 m., gamino vyno daryklų mašinas ir sėkmingai jas pardavinėjo Vokietijos rinkoje. Nepaisant didelės paklausos, greitai išryškėjo problema: kamščiavimo mašinos buvo sezoninis verslas. Tuo tarpu siuvimo mašinos ir dviračiai, kuriuos įmonė gamino nuo 1887 m., užtikrino ištisus metus gamyklų užimtumą. Taigi, po Adamo Opelio mirties 1895 m., sūnūs pardavė visą rūsio mašinų gamybą „Opel“ darbuotojams Blöcheriui ir Lorenzui.
Metalo gamybos inovacijos „Opel“
1911 m. „Opel“ pristatė monumentalų žemės ūkio mašiną - motorizuotą plūgą, kurio širdyje buvo naujai sukurtas 60 AG variklis. Su šiuo kolosu „Opel“ norėjo pasiūlyti ūkininkams alternatyvą garo plūgui, nes motorizuotą plūgą galėjo valdyti tik vienas žmogus. Produkto aprašymas žadėjo „galimybę per dieną arti dešimt ar dvylika hektarų vidutinio sunkumo dirvožemio“. Deja, Reino-Maino regiono ariamosios žemės buvo per mažos, kad būtų galima protingai naudoti šį įrenginį, todėl gamyba buvo sustabdyta.
1936 m. „Opel“ sukūrė ir keltuvą transporterį, prieinamą atviroje rinkoje už 3 750 reichsmarkių. Su trijų tonų keliamąja galia ir dviejų metrų kėlimo aukščiu, tuo metu jis buvo laikomas novatorišku. Buvo pagaminta apie 300 transporterių, o vėliau „Opel“ pardavė gamybos licenciją kitam vokiečių transporto priemonių gamintojui.
Beveik pamiršta ir tai, kad „Opel“ sėkmingai dalyvavo motociklų kūrime XX amžiaus pradžioje. 1901 m. „Opel“ savo pirmąjį motociklą pavadino „Motorzweirad“, o paskutinis modelis buvo „Motoclub 500“, siūlytas nuo 1928 iki 1930 m.
1911 m. įvyko dar viena premjera - „Opel“ orlaivių variklis. 65 AG vandeniu aušinamas „Opel“ keturių cilindrų variklis buvo itin lengvas - apie 130 kilogramų. Vėliau „Opel“ taip pat gamino šešių cilindrų orlaivių variklius pagal licenciją Pirmojo pasaulinio karo metu.
Nuo 1920-ųjų vidurio buvo transliuojama „Opel Wochenschau“ („Opel“ naujienų laidos), automobilių gamintojo iš Riuselsheimo remiama naujienų santrauka, informuojanti apie pasaulio įvykius ir įmonės pasiekimus.
„Opel“ automobilių gamybos raida
Kai Adamas Opelis mirė, jo du sūnūs dvejus metus su Friedrichu Lutzmanu gamino automobilius, o vėliau pradėjo savarankišką veiklą. Pirmasis modelis buvo pristatytas Hamburgo automobilių parodoje 1902 m. Automobiliai „Opel“ gamykloje buvo gaminami nuo 1907 m. lygiagrečiai su siuvimo mašinomis, kol 1911 m. gamyklą beveik visiškai sunaikino pražūtingas gaisras. Kai gamyba buvo atnaujinta, gaminti liko tik automobiliai, o vietoj siuvimo mašinų „Opel“ pradėjo gaminti motociklus. 1913 m. jie jau buvo didžiausias automobilių gamintojas Vokietijoje.
1924 m. „Opel“ pristatė pirmąją masinės gamybos surinkimo liniją Vokietijoje, o pirmasis iš jos išriedėjęs modelis buvo „Opel Laubfrosch“. Iki 1928 m. „Opel“ išlaikė didžiausio Vokietijos automobilių gamintojo titulą.
Amerikiečių „General Motors“ (GM) 1929 m. įsigijo daugumą „Opel“ akcijų. Iki 1930 m. „Opel“ buvo didžiausias automobilių gamintojas Europoje. Tai leido „Opel“ dar labiau plėsti gamybą ir pristatyti naujus modelius, tokius kaip „Opel Olympia“, pirmasis masinės gamybos automobilis su pilnai plieniniu kėbulu ir rėmu.
Antrasis pasaulinis karas buvo sunkus metas „Opel“ gamyklai. Pirmasis automobilis, išriedėjęs iš gamyklos po karo, buvo „Blitz“ sunkvežimis. Gamyklos buvo visiškai suremontuotos tik 1956 m., kai „Opel“ pavyko pagaminti savo 2 milijoninį automobilį. „Opel“ atidarė naują gamyklą Bochume, kur išriedėjo naujas modelis „Kadett“. Vėliau modelių gamą papildė ir sportinių automobilių entuziastams skirtas GT. 1972 m. „Opel“ išlaikė didžiausio Vokietijos automobilių gamintojo titulą.
„Opel“ plėtėsi globaliai, atidarydama gamyklas Ellesmere Porte, Anglijoje (1963 m.), Antverpene, Belgijoje (1967 m.), Saragosoje, Ispanijoje (1982 m.), ir transmisijų bei variklių gamyklą Vienoje, Austrijoje (1982 m.).
1988 m. buvo pristatytas sėkmingiausias modelis „Vectra“, ir „Opel“ į visus savo automobilius įdiegė katalizinius konverterius. 1991 m. „Kadett“ buvo nutrauktas, o „Astra“ tapo jo įpėdiniu. „Frontera“ ir „Monterey“ buvo „Opel“ visureigiai. 2000 m. „Opel“ pradėjo gaminti „Agila“, mikroautobusą, pirmąjį tokio tipo Vokietijoje. Naujame amžiuje atgimė ir seni modeliai, pristatyta naujos kartos „Corsa“ ir antrosios kartos „Astra“. Sportinių automobilių segmentą užpildė „Speedster“ (2002 m.) ir „Tigra“ (2004 m.).
„Opel“ siekia išlikti priekyje ir teikti kokybę masėms už prieinamą kainą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad visos „OnStar“ ir „Wi-Fi“ paslaugos nustos galioti 2020 m. gruodžio 31 d.
„Opel“ logotipų evoliucija
Adamas Opelis savo gamybos veiklą Riuselsheime pradėjo 1862 m. Apie 1890 m. logotipas buvo visiškai pertvarkytas, jame atsirado žodžiai „Victoria Blitz“. 1909 m. naujas logotipas tapo dinamiškesnis ir jame buvo tik įmonės pavadinimas „Opel“. Nuo 1930-ųjų vidurio iki 1960-ųjų lengvieji automobiliai turėjo žiedą, per kurį ėjo kažkoks skriejantis daiktas, kuris tam tikra forma galėjo būti interpretuojamas kaip cepelinas.
Žaibo „Opel“ logotipe kilmė slypi sunkvežimyje „Opel Blitz“ (vokiškas „Blitz“ = angliškas „žaibas“), kuris buvo komerciškai sėkmingas ir plačiai naudojamas Vermachte. Iki 1960-ųjų pabaigos dvi formos susijungė, o horizontalus žaibas pakeitė skriejantį daiktą žiede, taip atsirandant pagrindiniam dizainui, kuris nuo tada naudojamas su variacijomis. 1964 m. įvyko tolesni logotipo pokyčiai.
„Misija - Tatrai“: kelionė su „Opeliu“ už 80 eurų
Keturi Kaune gyvenantys draugai - Domantas, Rytis, Rokas ir Aurimas - praėjusią vasarą nusprendė sau mesti iššūkį, kurį padėjo įgyvendinti vieno jų garaže atsiradęs „Opel“ markės automobilis, paruoštas detalių ardymui ir įsigytas už vos 80 eurų. Ši transporto priemonė tapo jų nuotykių į Slovakijos kalnus pagrindu.
Kelionės planavimas ir automobilio „paruošimas“
Vaikinai pasakoja, kad daugelis juos laikė tikrais kvailiais, tačiau po savaitės sėkmingai grįžus į Lietuvą nuomonė labai pasikeitė. Kelionės idėja gimė spontaniškai, kai Aurimas užsiminė apie 80 eurų kainuojantį „Opelį“, kuris buvo pirktas su mintimi ardyti dalimis, nes mašina nesikūrė. Pradėję rimtai ruoštis porą savaičių prieš kelionę, draugai atrado daugiau gedimų. Kaip sako Rytis, pamatę automobilį ir jo būklę, jie užtikrintai pasakė: „Su tokiu tai tikrai niekur nekeliausime, reikia sutvarkyti starterį, patikrinti stabdžius, važiuoklę.“
Po pirmojo bandomojo važiavimo paaiškėjo, kad variklis perkaista, o gedimas buvo rimtas. Nors visiems nusviro rankos, Rytis įkalbėjo draugus važiuoti su tokios būklės automobiliu, vengiant eismo spūsčių. Jie bandė keisti starterį, tačiau tai nepadėjo. Galiausiai, nusivylę remontu, jie nusprendė pradėti kelionę su netvarkinga mašina. „Ką, neužsistumsim automobilio? Užsistumsim“ (juokiasi), - prisimena vaikinai.
Maršrutą planavo atsakingai, bet išvyko žinodami tik vieną pirminį tikslą - pasiekti Rysų kalną Slovakijos ir Lenkijos teritorijoje, o toliau - „kur opelis nuveš“. Domantas ir Rytis, būdami studentai ir mėgstantys iššūkius, sutiko leistis į tokią avantiūrą. Rokas, informatikos doktorantas, prisijungė paskutinę minutę, pamatęs po kapotu du savadarbius ventiliatorius ir įžvelgęs „komišką, neapskaičiuotą ambiciją“.
Nepaisant pandemijos apribojimų, vaikinai sekė URM rekomendacijas ir stengėsi būti gamtoje. Domantas teigia, kad prieš išvažiuojant buvo baisu, jog grįžus teks karantinuotis, tačiau jiems pasisekė grįžti prieš pat saviizoliacijos įvedimą.
Paklausti apie svarbiausius daiktus kelionėje:
- Domantas: „Laimės akiniai“, kurie bet kurią debesuotą dieną padarydavo spalvingesne.
- Rytis: Fotoaparatas, dronas, mikrofonas ir kita technika kelionei filmuoti, įtampos keitiklis įrenginiams krauti, purškiamasis eteris varikliui užkurti ir tempimo trosai.
- Rokas: Viską susiruošė tą pačią kelionės dieną, nes apie išvykimą sužinojo tik išvakarėse.
Iššūkiai ir kuriozinės situacijos kelyje
Kelionė su 80 eurų kainuojančiu „Opeliu“ buvo kupina iššūkių. „Visa kelionė buvo vienas didelis kuriozas“, - teigia Rytis.
- Variklio perkaitimas: Nuvažiavus į Tatrų kalnus ir papuolus į kamščius per pačią dienos kaitrą, iš variklio pasirodė garai. Nors išsigando, viskas buvo gerai, bet vėliau teko nuolat stebėti variklio temperatūrą ir įjungti salono oro pūtimą maksimaliu greičiu su didžiausia temperatūra, kad variklis atvėstų. Rokas priduria, kad sėdint priekyje ir įjungus savadarbį aušinimą, jausdavoisi „kaip pirtyje“.
- Užvedimo problemos: Kiekvieną rytą tekdavo arba užsistumti mašiną, arba purkšti specialų eterį į variklio oro padavimo skyrių, kad ji užsivestų.
- Gedimai kelyje: Dar Lenkijoje automobilis „parodė savo charakterį“ ir pro variklio dangtį išpurškė aušinimo skystį. Bevažiuojant pradėjo svilti papildomų variklio ventiliatorių laidai.
- Specialiosios tarnybos: Dvi dienas iš eilės neapsiėjo be specialių tarnybų: pirmąją greitosios, antrąją policijos.
Kelionės metu policijos pareigūnai neskyrė baudų, nes automobilis „nebuvo labai išskirtinis“ ne pačiose turtingiausiose Europos šalyse. Vieną baudą už pasibaigusį privalomąjį draudimą vaikinai gavo dar Lietuvoje.
Naktimis keliautojai apsistodavo įvairiai: pirmąją bei paskutinę naktis praleido prie vairo, kelias - palapinėje, o dvi - viešbutyje. Po 16 valandų žygio po kalnus, vienam komandos narių stipriai pasitempus raiščius, psichologiškai nebesugebėjo statyti palapinės.
Kelionės patirtys ir iššūkiai
Vaikinai pasakoja apie kelionės metu kylančius pokalbius ir merginų draugijos trūkumą. Domantas teigia, kad per savaitę laiko didelio trūkumo nepajuto, tačiau grįžtant mintys šiek tiek pasikeitė. Rytis juokauja, kad merginų nepasigedo, nes „nelabai ir laiko tam buvo, vis atsidurdavome kokioje nors bėdoje“, o temos varijavo nuo dirbtinio intelekto iki pokerio taktikų. Merginos į kelionę reagavo šiek tiek keistai, baimindamosi dėl karantinavimosi ir saugumo, tačiau palaikė ryšį.
Muzika kelionėje buvo labai svarbi. Domantas teigia, kad ji „leido nesusipykti ir išlaikyti blaivų protą“. Klausėmės klasikinės, senesnės muzikos. Ryčiui labiausiai įstrigo Willo Smitho „Miami“.
Automobilio „Opel“ vaidmuo kelionėje
Domantas paaiškina, kad tokį automobilį pasiūlė Aurimas, o Rytis prisiminė senas Starkaus ir Radzevičiaus keliones su senomis mašinomis. Jie suprato, kad kelionė būtų daug įdomesnė važiuojant tokiu nepatikimu automobiliu. Rytis teigia, kad dabar apie „Opel“ markę galėtų sakyti „arba gerai, arba nieko“. Pati kelionės esmė - įveikti didelį atstumą, kliūtis, kalnus įvairiomis problemomis besiskundžiančiu ir „į pensiją besiprašančiu“ automobiliu, su kuriuo spėji užmegzti tam tikrą ryšį.
Ar nebuvo baisu leistis į kelionę su netvarkingu automobiliu? Domantas teigia: „mes save galime laikyti tam tikrais nutrūktgalviais, nes tikrai nedaug žmonių pasiryžtų panašiai avantiūrai. Mes tikėjome opeliu, vylėmės, kad jis atlaikys tokią kelionę, juk važiavome tik 3000 km, o tai nėra toks didelis atstumas.“ Rytis prisipažįsta, kad prieš išvažiuojant domėjosi, kur automobilį būtų galima utilizuoti užsienyje šiam sugedus ir kiek tai galėtų kainuoti. Rokas juokauja, kad Aurimas pakeliui vis „užmesdavo akį, kur artimiausias metalo laužas“.
Nepaisant visų gedimų ir iššūkių, tikslas - Slovakijos kalnai - buvo pasiektas, parsivežant daugybę įspūdžių ir patvirtinant, kad net ir senas, pigus „Opel“ gali tapti neįkainojamų nuotykių dalimi, kol dar neatsiduria metalo laužo aikštelėje.
tags: #opel #metalolauzas #angliskai