„Saab“ - tai legendinė Švedijos markė, kurios istorija kupina ambicijų, inovacijų, tačiau ir finansinių sunkumų bei neišpildytų lūkesčių. Nors daugelis mano, kad „Saab“ automobilių gamyba sustojo 2011 metais, įmonės kelias buvo ilgesnis ir sudėtingesnis, o gamykla Trollhättane patyrė ne vieną bandymą atgimti. Šiandien „Saab“ automobiliai nebėra gaminami originaliu pavadinimu, tačiau jų palikimas ir inžinerinės idėjos išlieka automobilių pasaulyje.
„Saab“ pradžia: nuo lėktuvų iki automobilių
„Svenska Aeroplan Aktiebolaget“ (SAAB) pradėjo savo veiklą 1937 metais, gamindama lėktuvus Švedijos karinėms oro pajėgoms, ruošiantis galimam Antrajam pasauliniam karui. Nors iš pradžių daug dalių buvo paslapčia vežamos iš Vokietijos, „Svenska Aero“ ilgainiui ėmė gaminti ir kitokius lėktuvus, o 1929 metais jau kūrė nuosavus modelius. Didėjant karo baimei, 1939 metais „Svenska Aero“ susijungė su „ASJA“ ir taip atsirado „SAAB Aeroplan“. Pirmasis „SAAB“ lėktuvas - bombonešis „Saab 17“ - dienos šviesą išvydo 1942 metais, vėliau sekė dvimotoris „Saab 18“ ir naikintuvas „Saab 21“.
Pasibaigus karui, šalys buvo sočiai aprūpintos kariniais lėktuvais, todėl „SAAB“ teko ieškoti naujų veiklos sričių. Jie priėmė sprendimą gaminti švedišką automobilį, vadinamą „URISAAB“ („originalus Saab“), ir jam sukurti skyrė 6 mėnesius. Šį automobilį kūrė tie patys žmonės, kurie su „SAAB“ dirbo iki pat septintojo dešimtmečio pabaigos. Akivaizdu, kad automobilį kūrė lėktuvų dizaineriai, nes ir pats automobilis priminė lėktuvą su nukirstais sparnais. Įdomus faktas: šis automobilis pasižymėjo 50 % mažesniu oro pasipriešinimu nei kiti to meto automobiliai.
„SAAB“ pirmąjį serijinės gamybos automobilį - „SAAB 92“ - pristatė 1949 metais. Kadangi nuo karinių lėktuvų gamybos buvo likusių dažų, vienintelė spalva, kurią galėjo rinktis pirkėjas, buvo žalia. Jau po dviejų savaičių nuo pasirodymo, „SAAB“ savo naują kūrinį išsivežė į ralį, o 1952 metais prasidėjo „SAAB“ pergalės automobilių sporte. Automobiliui populiarėjant, „SAAB“ ne tik pristatė modelį su atidaromu stogu, bet ir įsigijo daugiau dažų, kad klientai turėtų didesnį pasirinkimą. Iš viso buvo parduota 20 000 šio modelio automobilių.
Sėkmės ir iššūkių dešimtmečiai
Modelių įvairovė ir inovacijos
1955 metais pasirodė naujasis - 93 modelis. Nors šiek tiek didesnis, geriausia naujiena buvo galingesnis trijų cilindrų variklis, išvystantis net 33 arklio galias. Tai buvo ir pirmasis „SAAB“ automobilis, eksportuotas į JAV. 1956 metais buvo eksportuota vos 300 automobilių, tačiau dešimtmečio pabaigoje JAV tapo pagrindine „SAAB“ eksporto rinka.
Sėkmingi pardavimai JAV ir pergalės autosporte paskatino „SAAB“ sukurti lengvą sportinį automobilį - „Sonett“, skirtą taip pat JAV rinkai. Nors su 748 kubinių centimetrų varikliu jis galėjo pasiekti net 160 kilometrų per valandą greitį, modelis nebuvo sėkmingas ir buvo parduoti tik 6 egzemplioriai. Po šios nesėkmės kompanija nusprendė išleisti sportiškesnį 93 modelio atnaujinimą. 1958 metais pasirodė automobilis, galintis iki 100 km/h įsibėgėti per 15 sekundžių, o tai, palyginti su to meto standartiniais modeliais, buvusiais žymiai lėtesniais, buvo įspūdingas rezultatas. Su šiuo automobiliu „SAAB“ laimėjo kalnų ralį Naujojoje Anglijoje ir Monte Carlo ralį 1961, 1962 bei 1963 metais. Erikas Carlssonas buvo vienas geriausių to meto vairuotojų, važinėjusių su „SAAB“ automobiliais šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Nors automobilį jis dažnai mėgdavo apversti, ne kartą tiesiog atvertė jį ir tęsė lenktynes.
Kompanija toliau tobulino sėkmingai parduodamą 93 modelį ir 1959 metais išleido šeimoms skirtą universalą. Tai buvo sėkmingi laikai „SAAB“ - įmonė eksportuodavo po 6000 automobilių vien tik į JAV. 93 modelį pakeitė 96 jau 1960-aisiais, siūlantis rafinuotesnį ir galingesnį variantą. Tačiau senasis variklis nebetenkino pirkėjų, o „SAAB“, siekdama išlikti masinės pasaulio automobilių gamybos dalimi, turėjo ieškoti išeities. Kadangi „SAAB“ daug pinigų buvo išleidusi plėtrai ir buvo vis dar maža kompanija, palyginti su konkurentais, jie neturėjo lėšų naujo variklio gamybai. Po ilgų svarstymų ir paieškų buvo pasirinktas „Ford V4 Taunus“ variklis.
Saab 99 GL 1981 static review
1966 metais „SAAB“ dar kartą pabandė pagaminti JAV rinkai skirtą sportinį automobilį, pavadintą „Sonett 2“. Mažas, 850 kubinių centimetrų variklis nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėdavo per 12,5 sekundės ir galėjo pasiekti net 175 km/h. O 1967 metais šis automobilis gavo ir 1,5 l, 4 cilindrų „Taunus“ variklį, kuris automobilį pavertė rafinuotesniu, tačiau keista, bet ne greitesniu. 1970 metais „SAAB“ išleido ir „Sonett 3“ modelį su atverčiamomis lempomis, tačiau visų 3 modelių pardavimai buvo labai prasti, kas lėmė šio modelio gamybos pabaigą 1974 metais.
Nepaisant „Sonett“ modelio nesėkmės, „SAAB“ pardavimai vis augo. 1965 metais buvo parduota daugiau nei 250 000 „SAAB“ automobilių, o per 1966 metus dar 50 000. 1968 metais buvo sukurtas ir didysis „SAAB 99“, kuris prisijungė prie jau gaminamo 96 modelio. Su šiuo modeliu kompanija iš mažų, savotiškų automobilių gamintojos virto prabangesnių automobilių pardavėja. Šis modelis konkuravo su BMW 2002 ir „Alfa-Romeo Giulia“, o JAV rinkoje „SAAB 99“ puikiai prigijo. Tai buvo pirmasis „SAAB“ modelis, į kurį buvo montuojami priekinių žibintų valytuvai ir šildomos sėdynės.
1969 metais „SAAB“ susijungė su „Scania“, kuri puikiai išmanė turbinų gamybos technologiją. Tuomet „SAAB“ labai norėjo, kad jų 4 cilindrų varikliai galėtų konkuruoti su V6 varikliais, ir išleido vieną pirmųjų serijinei gamybai skirtų modelių - „SAAB 99 turbo“. Pirkėjams labai patiko padidinta automobilio galia: automobilis išvystė 143 arklio galias ir galėjo pasiekti 200 km/h.
1978 metais buvo pristatytas „SAAB 900“ modelis, kuris tapo geriausiai parduodamu automobiliu iš visų kompanijos modelių. Tais pačiais metais „SAAB“ pradėjo bendradarbiauti su „FIAT“ ir „LANCIA“. Taip buvo pradėta pardavinėti „Lancia Delta“, kuri Švedijoje buvo vadinama „SAAB Lancia 200“. Šio susitarimo dėka tolimesnis įmonės kelias vedė prie „SAAB 9000“ modelio, kuris buvo pristatytas 1984 metais. Būdamas labai panašus į „FIAT Chroma“, „LANCIA Thema“ ir „Alfa-Romeo 164“, šis modelis ir toliau padėjo „SAAB“ keliauti prabangių automobilių gamintojų link, taip ir toliau didindamas pardavimus JAV.
„General Motors“ era ir bankrotas
„SAAB“ kompanija, kuri septintajame dešimtmetyje turėjo tik vieną gaminamą modelį, devintojo dešimtmečio viduryje jau gamino 4 skirtingus automobilius. Tačiau nepaisant to, kad du iš šių modelių buvo modifikuoti „FIAT“, kompanija finansiškai laikėsi sunkiai. Didėjančios kainos mažino pelnus, todėl „SAAB“ pradėjo ieškoti potencialių investuotojų. Taip jie surado „General Motors“.
„General Motors“ jau ilgai bandė pagaminti didelės maržos prabangų automobilį europietiškam vartotojui, tačiau tuo metu pirkėjai buvo per daug sužavėti prestižiniais vokiškais automobiliais. Todėl „General Motors“ suprato, kad „SAAB“ gali būti partneris, kuris padės jiems šiose lenktynėse. Tačiau kompanijos buvo labai skirtingos. „General Motors“ buvo lyg inteligentiška dvaro dama, o „SAAB“ - lyg nešvari ir išsiblaškiusi paauglė, kuri naktimis negrįžta ilgai ir visuomet svajoja apie didelius dalykus. Ir labai greit dvaro dama liepė savo nedėkingai paauglei šiek tiek pamodifikuoti „Opel Vectra“. Žinoma, paauglė pradėjo maištauti.
Pirmasis bendras kūrinys buvo „SAAB 900“, išleistas 1994 metais. Tai turėjo būti perdaryta „Opel Vectra“, tačiau tik trečdalis automobilio buvo „Opel“. Tai iš esmės nebuvo didelė problema, bet „SAAB“ perdarė ne tas „Opel“ vietas, kurias iš tiesų reikėjo, taip pagamindami automobilį, kuris turėjo puikiai parduotis, kad atsipirktų padidėjusios išlaidos. 1995 metais kompanija „SAAB“ po ilgo laiko pagaliau turėjo pelno. O 1997 metais jau buvo pardavusi 3 milijonus automobilių.
Greitai jie pristatė ir 9-5 modelį, kuris pakeitė 9000. 9-5 buvo didelis žingsnis į prabangių automobilių pardavimo segmentą ir pirmasis „SAAB“ su ventiliuojamomis sėdynėmis. Savo ruožtu „SAAB 900“ modelis gavo 9-3 etiketę. Norint praplėsti parduodamų modelių pasiūlą, 2005 metais buvo pristatyti dar 2 nauji modeliai: „SAAB 9-2X“, kuris buvo šiek tiek perdaryta „Subaru Impreza“, ir 9-7X, kuris buvo taip pat šiek tiek perdarytas „Chevy Trailblazer“. Tačiau niekas nepatikėjo, kad 9-7X yra prabangus automobilis, galintis konkuruoti su BMW X5 ar panašiais automobiliais. O jei norėjote „Subaru Impreza“, kodėl gi tiesiog nenusipirkus „Subaru Impreza“?
Kelio pabaiga pradėjo matytis jau 2008 metais, kai „General Motors“ pateikė bankroto bylą. Gavę valstybės paramą, jie vis tiek privalėjo sumažinti išlaidas, kas privedė prie net kelių automobilių markių gamybos pabaigos. „Hummer“, „Saturn“, „Pontiac“ ir, žinoma, „SAAB“ gamyba buvo nutraukta. „General Motors“ paskelbė, kad jei iki 2010 metų sausio mėnesio niekas nenupirks „SAAB“, jie likviduos šią kompaniją. Tačiau jie gavo pasiūlymą iš sportinių automobilių gamintojo „Spyker“.
„Spyker“ netgi sugebėjo nustebinti 2011 metais Ženevos parodoje pristatęs „SAAB“ koncepcinį modelį, pavadinimu „PhoeniX“, taip tikėdamasis padėti „SAAB“ prisikelti iš pelenų. Pagrindinis tikslas buvo patekti į Kinijos automobilių rinką. Gaila, tačiau „Spyker“ nepavyko pasiekti norimų pardavimų ir jau 2011 metų birželį „SAAB“ gamyklos darbuotojai nebesulaukė savo algų. Tų pačių metų pabaigoje, 2011 m. gruodį, trys „Saab“ kompanijos - „SAAB Automobile Aktiebolag“, „Saab Automobile Tools AB“ ir „Saab Automobile Powertrain“ - kreipėsi į teismą dėl bankroto. Gamyba didžiausiame gamyklos padalinyje Švedijos mieste Trollhättane buvo sustabdyta balandžio mėnesį.
Atgimimo bandymai ir NEVS era
2011 m. rugsėjį kompanijai „Saab“ Švedijos teismas suteikė apsaugą nuo kreditorių. Gamintoja tikėjosi pritraukti strateginių investuotojų, siekdama išgelbėti kompaniją. Tačiau nepavykus gauti finansavimo, vėliau, 2012 metais, tris bankrutavusias „Saab“ kompanijas išpirko bendra Kinijos ir Švedijos investicijų grupė „National Electric Vehicle Sweden“ (NEVS). Gamintojas tikėjosi pritraukti strateginių investuotojų, siekdama išgelbėti kompaniją. Anksčiau buvo skelbta apie planus parduoti „Saab“ Kinijos kompanijoms „Pang Da Automobile Trade Co.“ ir „Zhejiang Youngman Lotus Automobile Co.“. Šalys pasirašė memorandumą, pagal kurį sandoris buvo įvertintas 100 mln. eurų.
Saab 99 GL 1981 static review
„NEVS“ perėmė didžiąją dalį „Saab“ turto, įskaitant „Saab Automobile Powertrain AB“ ir įrankius. Nors „Saab“ pavadinimas ir logotipas priklausė atskiram juridiniam asmeniui, taip pat žinomam kaip „Saab“, bei sunkvežimių gamintojui „Scania“, „NEVS“ iš pradžių turėjo galimybę naudoti jų pavadinimą ir logotipą. „NEVS“ gamykloje, esančioje Vakarų Švedijoje, Trollhättano mieste, buvo atnaujinta sedanų „Saab 9-3“ gamyba. Laikinai buvo gaminami benzinu varomi modeliai, tačiau 2014 metais ketinta rinkoms pateikti elektrinę automobilio versiją. „Ji bus labai panaši, juk negalime vos per metus iš esmės pakeisti automobilio ar sukurti ko nors naujo, - AFP naujienų agentūra citavo NEVS atstovą spaudai Mikaelį Oestlundą. - Svarbiausia dabar - tinkamai bendradarbiauti su 400 mūsų tiekėjų ir užtikrinti, kad gamyklos dirbs efektyviai“.
„NEVS“ trumpam atkūrė automobilių gamybą 2013 metų rugsėjį, tačiau tai tebuvo ribota elektrinės „Saab 9-3“ modelio versijos gamyba, kuri Europoje ir visame pasaulyje nesulaukė didžiulio susidomėjimo. 2014 metais „NEVS“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir bankrutavo. Tuo metu jau buvo galima manyti, kad „NEVS“ praras teises į „Saab“ prekės ženklo ir grifono logotipo naudojimą. Buvo aišku, kad „Saab“ kaip stiprus automobilių prekės ženklas neatsigaus, todėl „NEVS“ turėjo gaminti automobilius su savo logotipu.
Vėliau šis projektas buvo perkeltas į Kiniją, tačiau ir ten jo vystymas nutrūko, kai didžiausia Kinijos nekilnojamojo turto bendrovė „Evergrande“, „NEVS“ savininkė, susidūrė su finansiniais sunkumais. Po to „NEVS“ turtas pateko į abejotinos reputacijos verslininko Jihado Mohammado rankas. Jo įkurtas startuolis „EV Electra“ skelbėsi norintis įsigyti elektrinį „NEVS Emily“ prototipą, tačiau sandoris taip ir neįvyko.
Naujas Trolhättano gamyklos gyvenimas
Bandymai prikelti šią gamyklą naujam gyvenimui buvo ne vienas. Elektromobilių startuolis „Sono Motors“ svarstė galimybę gaminti savo modelį „Sion“ Trollhättane, tačiau nesugebėjo pritraukti investicijų. Tuo tarpu „Polestar“ taip pat svarstė galimybę įsikurti šioje gamykloje, bet planai liko neįgyvendinti.
Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sąstingio, Trollhättano gamyklą ruošiasi atgaivinti britų sportinių automobilių gamintojas „AC Cars“, žinomas kaip legendinio „AC Cobra“ kūrėjas. Pranešama, kad „AC Cars“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „T-Engineering“ - bendrove, įsikūrusia Trollhättane ir specializuojančia automobilių kūrimo bei testavimo srityse. Naujoji partnerystė leis „AC Cars“ išnaudoti ne tik gamyklos erdves, bet ir buvusią „Saab“ infrastruktūrą, įskaitant bandymų poligoną, skirtą automobilių testavimui.
Kas išriedės iš gamyklos?
Šiuo metu „AC Cars“ gamina „Cobra“ modelį dviejų tipų kėbulais - kupė ir rodsterio. Automobilis aprūpintas 5,0 litro „Ford“ V8 varikliu, kuris po britų inžinierių patobulinimų išvysto net 654 AG. Išskirtinė kokybė ir ribotas gamybos kiekis atsispindi ir kainoje - „AC Cobra Roadster“ kainuoja nuo 236 000 eurų, o kupė versija - nuo 272 000 eurų. Be „Cobra“ modelio, „AC Cars“ gamina ir mažesnį „AC Ace“, kuris aprūpintas 2,3 litro „Ford EcoBoost“ keturių cilindrų varikliu - tokiu pačiu, kuris buvo naudojamas sportiškame „Ford Focus RS“.