Naujos vairuotojų taisyklės Lietuvoje nuo lapkričio

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje įsigalioja esminiai pokyčiai, susiję su AM kategorijos vairuotojo pažymėjimo įgijimu, taip pat numatomi ir kiti, platesnio masto, eismo saugumo reguliavimo atnaujinimai. Šie pakeitimai paveiks ne tik jaunuosius vairuotojus, bet ir visus eismo dalyvius, siekiant padidinti saugumą keliuose ir užtikrinti tinkamesnį pasirengimą eismui.

AM kategorijos vairuotojo pažymėjimo įgijimo pokyčiai

Dabartinė tvarka ir jos populiarumas

Iki 2026 metų lapkričio 1 dienos penkiolikmečiai dar gali įgyti teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones pagal dabar galiojančią, gerokai paprastesnę tvarką. Šiuo metu AM kategorija Lietuvoje išsiskiria tuo, kad yra viena lengviausiai įgyjamų vairavimo kategorijų, kuriai užtenka išlaikyti teorijos egzaminą „Regitroje“, o praktinio vairavimo įgūdžių tikrinti nereikia. Minimalus amžius yra 15 metų.

Gautas AM vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius - vadinamuosius mažuosius automobilius, kurie pastaraisiais metais sparčiai populiarėja jaunimo tarpe. Šis paprastumas ir prieinamumas lėmė ryškų nedidelių transporto priemonių kiekio miestų gatvėse augimą. Jei 2020 metais Lietuvoje buvo registruoti vos 199 AM kategorijos automobiliai, tai praėjusiais metais jų skaičius pasiekė 1115, o šiuo metu bendras skaičius siekia 3452. Daugiausia jų - 305 - registruota Kaune.

Kodėl nuspręsta keisti tvarką?

Didėjantis šių transporto priemonių populiarumas atskleidė ir kitą medalio pusę - saugumo problemas. Kaip pažymi „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas, mažųjų automobilių eismo įvykių skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo net penkis kartus. „Matome aiškią tendenciją - šios transporto priemonės vis dažniau patenka į smulkius eismo įvykius, ypač miestuose. Būtent mažesnės masės ir trumpesnės bazės automobiliai jautriau reaguoja į staigius manevrus, o ribotos deformacinės zonos lemia prastesnį smūgio sugėrimą, palyginus su įprastais lengvaisiais automobiliais“, - teigia G. Petrikas.

Pasak eksperto, svarbus avaringumo veiksnys yra ir jaunas statistinis tokių automobilių vairuotojų amžius. Daugeliui jų tai yra pirmoji transporto priemonė, todėl įgūdžių stoka ir rizikų intensyviame miesto eisme nuvertinimas neretai baigiasi incidentais ir avarijomis. 2025 metais fiksuoti 274 žalų atvejai, kai 2021 metais jų buvo vos 57. „Lietuvos draudimo" duomenys rodo, kad daugiausia žalų patiriama dėl transporto priemonių susidūrimų - per pastaruosius penkerius metus tokių atvejų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus - nuo 21 iki 91.

Antroje vietoje, pagal dažnumą, rikiuojasi sudėtingos avarijos, kai vienu metu susiklosto kelios priežastys, o trečioje - incidentai, kai pažeidžiami tik transporto priemonės stiklai. „Nors dauguma šių incidentų yra nedidelio masto, jų skaičius sparčiai auga, o bendros žalų apimtys kasmet didėja. Mūsų bendrovės duomenimis, per pastaruosius metus mažųjų automobilių žalų suma išaugo beveik tris kartus - nuo 173 tūkst. eurų 2022 m. iki daugiau nei 405 tūkst. eurų 2025 m.", - teigia ekspertas.

Dėl techninių specifikacijų ir patirties stokos mažųjų automobilių vairuotojai dažniau eismo įvykiuose nukenčia patys, nei sukelia žalą kitiems eismo dalyviams. Gamintojai pabrėžia, kad nors mikroautomobiliai yra mažesni, jų kėbulas projektuojamas taip, kad sugertų smūgio energiją ir kuo geriau apsaugotų keleivius. Taip pat juose montuojamos pagrindinės saugumo priemonės - saugos diržai, oro pagalvės ir kiti būtini elementai.

MB „Žalų valdymas” steigėja ir vadovė Erika Bartusevičienė sako, kad jauniems žmonėms pravartu turėti specialistų kontaktus ir, esant poreikiui, pasitarti eismo įvykio atvejais. Vis dėlto, jos teigimu, griežtesni reikalavimai yra pagrįsti. „Pritariu sugriežtintai tvarkai, nes per pastaruosius metus labai išaugo eismo įvykių skaičius, o nemaža dalis jų susiję su jaunais vairuotojais, valdančiais mažus automobilius. Eismo saugumui būtinas teorinių ir praktinių žinių visumos taikymas bei bendras atsakomybės suvokimas išvažiavus į kelius. Čia svarbus ne vien noras vairuoti, bet ir gebėjimas prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus eismo dalyvius - pėsčiuosius ar kitus vairuotojus“, - sako E. Bartusevičienė.

Policija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pažeidimų nėra itin daug, jie egzistuoja. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2025 metais gauta pranešimų apie šių transporto priemonių statymą netinkamose vietose, ypač prie ugdymo įstaigų, o dalis vairuotojų už tai buvo nubausti.

Nauji reikalavimai nuo lapkričio 1 d.

Pastaraisiais metais situacija keliuose ir eismo intensyvumas reikšmingai pasikeitė, todėl siekiant užtikrinti didesnį saugumą keliuose nuo 2026 metų lapkričio 1 d. įsigalios pakeitimai AM kategorijai. Seimas nusprendė, kad norintiesiems gauti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius (AM kategorijos transporto priemonę) bus privalu išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą. Taip pat teisė vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius motociklus bus suteikiama ne nuo 15 metų, kaip šiuo metu nustatyta, o nuo 16 metų.

Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas pažymi, kad galutinės įgyvendinimo detalės dar derinamos: „Artimiausiu metu AB „Regitra“ pateiks Vidaus reikalų ministerijai derinti egzaminavimo tvarkos aprašo projektą. Tuomet bus aiškiau, kaip konkrečiai vyks naujoji sistema.“ „Regitros“ atstovė spaudai Karolina Judeikė taip pat patvirtina, kad procesas vyksta: „Šiuo metu rengiami dokumentai, kurie detalizuos egzaminavimo tvarką nuo lapkričio 1 dienos.“

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė pabrėžia, kad pokyčiai yra nuoseklus žingsnis stiprinant saugumą. „AM kategorijos vairuotojams bus taikomi tokie patys principai kaip ir kitų kategorijų vairuotojams - mokymai, teorija ir praktika. Tai leis užtikrinti didesnį pasirengimą dalyvauti eisme“, - sako ji.

Vairavimo instruktoriai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad iki šiol AM kategorija iškrito iš bendros sistemos. „Kitų kategorijų vairuotojai privalo mokytis ir laikyti egzaminus, o čia - ne. Tai nebuvo visiškai nuoseklu“, - teigia vairavimo mokymo vadovas Valdas Šlepikas. Pasak jo, didelė dalis jaunųjų vairuotojų praktinių įgūdžių įgyja ne vairavimo mokyklose, o savarankiškai - iš tėvų ar draugų. Tai reiškia, kad mokymasis ne visada vyksta kokybiškai. Kai kurie specialistai abejoja, ar egzaminas pats savaime išspręs problemas, tačiau pabrėžia, kad patirtis ateina su laiku. Egzaminas yra svarbus, bet jis neišmokys visų situacijų kelyje.

Kitos susijusios nuostatos

Augant mažųjų automobilių skaičiui, aktualūs tampa ir praktiniai klausimai, pavyzdžiui, parkavimas. „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas primena, kad nors mopedai, motociklai, mažieji ir didieji elektromobiliai gali stovėti nemokamai, AM kategorijai priskiriamiems mažiesiems automobiliams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir įprastoms transporto priemonėms. „Visi mažieji automobiliai privalo mokėti rinkliavą už parkavimą“, - sako jis.

Iki lapkričio 1-osios įgijus AM teisę, vėliau gali pakakti tik vairavimo egzamino, todėl pasirengimas bus paprastesnis ir pigesnis. Tai aktualu ne tik pradedantiesiems, bet ir tiems, kurie ateityje laikys aukštesnio lygio teises.

Kiti „Regitros“ siūlomi pokyčiai egzaminavimo tvarkoje

„Regitra“ kartu su AM kategorijos pakeitimais siūlo ir kitus patobulinimus, kurie gali paveikti visus egzaminuojamuosius:

• Rezervacijos į egzaminą patvirtinimas (nuo 2027 m. sausio 14 d.): Egzamino laiko rezervacija bus patvirtinama tik po apmokėjimo. Tai leistų greičiau aptarnauti klientus padaliniuose ir sumažintų administracinę naštą.
• Netaikomas 30 dienų ribojimas: Siūloma atsisakyti 30 dienų ribojimo pakartotinei registracijai į egzaminą, jei asmuo neatvyko dėl neprivalomų dokumentų, aprangos ar netinkamai nurodytos pavarų dėžės.
• Galimybė susipažinti su teorijos egzamino rezultatu: Būsimiems vairuotojams bus suteikta iki 5 minučių susipažinti su teorijos egzamino rezultatais iškart po jo.
• Važiavimas pagal kelio ženklus: Išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, sugedus navigacijai, praktikos egzamino metu bus galima orientuotis pagal kelio ženklus.
• T kategorijos egzaminas: Numatoma, kad troleibusų vairuotojų egzamino metu transporto priemonėje galėtų būti ir kiti egzaminuojamieji.

Visi šie pakeitimai siekia užtikrinti sklandesnį ir skaidresnį egzaminavimo procesą.

Platesnio masto Saugaus eismo keliais įstatymo pakeitimai

„Euro 7“ išmetamųjų teršalų standartas (nuo 2026 m. lapkričio 29 d.)

Nuo 2026 m. lapkričio 29 d. įsigalios „Euro 7“ išmetamųjų teršalų standartas naujai homologuotoms transporto priemonėms. Nors išmetamųjų teršalų vertės išliks panašios į dabartines ribas, bandymų metodai taps gerokai griežtesni. Ryškiausias pokytis yra tas, kad net elektromobiliai pateks į naujojo standarto taikymo sritį. Nors jie neišskiria išmetamųjų teršalų, „Euro 7“ apims padangų ir stabdžių kietųjų dalelių išmetimo apribojimus, pavyzdžiui, 3 mg/km ribą stabdžių dulkėms. Ši taisyklė taikoma ES, o Lietuvoje įgyvendinimas gali skirtis techninėmis detalėmis.

Gamintojai privalės užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos išliktų veiksmingos bent 160 000 km arba 8 metus. Lietuvių vairuotojams, planuojantiems įsigyti naujų transporto priemonių 2026 m. ir vėliau, šie atnaujinimai gali padidinti pradinę naujų automobilių kainą dėl pažangesnių komponentų. Tačiau griežtesni išmetimo sistemų ir elektromobilių akumuliatorių patvarumo standartai galėtų sumažinti ilgalaikes priežiūros išlaidas.

Kiti techniniai ir saugumo reikalavimai (nuo 2026 m.)

• Tachografų reikalavimai (nuo 2026 m. liepos 1 d.): Tachografų reikalavimai bus išplėsti ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė yra nuo 2,5 iki 3,5 tonos. Ši prievolė taikoma tik tarptautiniams vežimo maršrutams. Transporto priemonėse, kurioms taikomos naujos taisyklės, turi būti įrengti antros kartos išmanieji tachografai (G2V2), kurie registruoja sienų kirtimus ir vairavimo veiklą.
• eCall sistemos (nuo 2026 m. sausio 1 d.): Nauji transporto priemonių modeliai, patenkantys į ES rinką, privalo naudoti „eCall“ sistemas, veikiančias LTE/5G tinkluose, o ne pasenusias 2G/3G paslaugas.
• Vairuotojo pagalbos sistemos (nuo 2026 m. liepos 7 d.): Bus išplėstas privalomų vairuotojo pagalbos sistemų, skirtų naujiems automobiliams, sąrašas. Tai apima avarines stabdymo sistemas, galinčias aptikti dviratininkus ir pėsčiuosius, vairuotojo dėmesio išsiblaškymo stebėjimo ir avarines eismo juostos laikymosi sistemas.

Sezoniniai kelių eismo taisyklių pasikeitimai

Greičio apribojimai ir dinaminis režimas (nuo lapkričio 1 d.)

„Via Lietuva“ informuoja, kad nuo lapkričio 1 d. prasideda žieminių padangų sezonas, taip pat mažėja maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu.

Tačiau Lietuvos vairuotojų šią žiemą magistralėje A1 Vilnius-Kaunas ir A5 automagistralėje nuo Garliavos iki Marijampolės laukia naujovė - dinaminis padidinto greičio režimas. Esant palankioms oro sąlygoms, čia bus galima važiuoti greičiau - iki 130 km/val. vietoj dabar galiojančio 110 km/val. Leistinas greitis būtų dinaminis - jį reguliuos intelektinės transporto sistemos: kelių oro sąlygų stotelės, kintamos informacijos ženklai ir vaizdo kameros. Surinkti duomenys realiu laiku leistų automatiškai nustatyti optimalų greitį pagal oro ir kelio būklę. Jeigu sąlygos būtų palankios - kelio danga būtų sausa, o oro temperatūra teigiama - būtų leidžiama važiuoti iki 130 km/val. Tačiau esant blogesnėms oro sąlygoms - jei snigtų, danga taptų slidi ar temperatūra kristų žemiau nulio - greitis būtų mažinamas iki 110 km/val. Greitis keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia - išlieka 90 km/val.

„Via Lietuva“ primena, kad visada svarbu pasirinkti saugų greitį, kuris būna mažesnis už leistiną maksimalų.

Padangų reikalavimai (nuo lapkričio 10 d.)

Mažesnis maksimalus leistinas važiavimo greitis automagistralėse ir greitkeliuose - ne vienintelis sezoninis pasikeitimas. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. privaloma naudoti žiemines padangas. Netinkamos būklės padangos gali kelti grėsmę eismo saugumui ir būti viena iš eismo įvykio priežasčių, lemiančių jo padarinius. Žiemos sezonui padangas reiktų rinktis atsižvelgiant į tai, kokiais keliais dažniausiai tenka važinėti. Padangos užtikrina tinkamą sukibimą su kelio danga, todėl labai svarbu, kad jos būtų nenudėvėtos, protektoriaus gylis, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, būtų ne mažesnis nei 3 mm.

Dygliuotas padangas rekomenduojama rinktis, jei daugiausia tenka važinėti užmiesčio, sunkiai išvažiuojamais keliais. Naudojant dygliuotas padangas, ant automobilio galo turi būti priklijuotas nustatytas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Primenama, kad dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. Transporto priemonėje būtina turėti sustojimo ženklą, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį, taip pat ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

tags: #nuo #lapkricio #galioja #naujos #vairuotoju