Nissan Qashqai kuro siurblio gedimai: priežastys ir sprendimai

Kuro siurblys automobilyje atlieka itin svarbų vaidmenį - jis dideliu slėgiu tiekia kurą iš bako į variklį. Dyzelinių variklių degalų padavimo sistema tiekia reikiamą dyzelino kiekį tiksliu slėgiu. Be tokio proceso transporto priemonė tiesiog tinkamai neveiktų. Degalai kuro siurbliu perpumpuojami į purkštukus ir tuomet įpurškiami į variklio cilindrus. Nesvarbu, ar variklis varomas benzinu, ar dyzelinu - netinkamai veikiantis siurblys gali sukelti rimtų problemų: nuo trūkčiojimo važiuojant iki visiško variklio užgesimo.

Kuro siurblių tipai ir skirtumai

Automobiliuose naudojami įvairių tipų kuro siurbliai, kurie skiriasi veikimo principu, konstrukcija ir paskirtimi, nepriklausomai nuo kuro rūšies (benzinas ar dyzelinas).

Mechaniniai kuro siurbliai

• Dažniausiai montuojami senesniuose automobiliuose su karbiuratoriais arba senesniuose dyzeliniuose varikliuose.
• Veikia mechaniniu būdu, dažniausiai varomi skirstymo veleno ekscentrišku strypu.
• Pagrindinė konstrukcija - diafragminis siurblys su įleidimo ir išleidimo vožtuvais, kurie užtikrina kuro srautą.
• Patvarūs, tačiau remontas sudėtingesnis ir reikalauja specialių žinių.

Elektriniai kuro siurbliai

• Dažniausiai naudojami šiuolaikiniuose benzinu ir dyzelinu varomuose automobiliuose.
• Montuojami degalų bake (panardinami) arba kuro vamzdyne.
• Veikia elektros variklio principu, gali būti ritininiai, krumpliaratiniai arba išcentriniai.
• Valdomi per variklio valdymo bloką (ECU), užtikrina pastovų ir tikslų kuro tiekimą.
• Dažniausios gedimų priežastys - elektros instaliacijos problemos, užterštas filtras ar sugedę valdymo komponentai.

Elektrinis kuro siurblys suprojektuotas tiekti dideliu slėgiu kurą iš bako į variklį. Yra du kuro siurbliukų tipai: išorinis siurbliukas ir siurbliukas, esantis bako viduje. Vidinio degalų siurbliuko padėtis leidžia sumažinti triukšmą, kurį sukelia kuro siurbliuko elektros variklis. Jis užtikrina tinkamą degalų tiekimą į siurblį, tepant ir aušinant jo variklį. Kai veikia vidinio bako kuro siurblio rotorius, mentelė juda aplink rotorių, sukurdama sūkurinius judesius siurblio viduje. Kuro srautas aplink siurblio variklį, didina slėgį ir atidaro atbulinį vožtuvą, o degalai nukreipiami į kuro liniją. Dėl didelių darbinių cilindrų variklių naudojimo vis daugiau reikia didesnės talpos kuro siurblių. Todėl šių siurblių srautas turi būti sureguliuotas taip, kad atitiktų variklio eksploatavimo sąlygas.

Aukšto slėgio kuro siurbliai

• Naudojami moderniose įpurškimo sistemose, ypač dyzeliniuose varikliuose, taip pat kai kuriuose benzinu varomuose su tiesioginiu įpurškimu.
• Skirstomi į kelis tipus pagal konstrukciją ir veikimo principą:
  • Daugiaplunžeriniai skirstomieji (In-Line) - dažniau sunkvežimiuose, patikimi ir ilgaamžiai.
  • Vienplunžeriniai skirstomieji (Distributor) - dažniausiai lengvuosiuose automobiliuose.
  • Siurblys-purkštukas (Unit Injector, Pumpe-Düse) - atlieka kuro suslėgimo ir įpurškimo funkcijas.
  • Magistraliniai (Common Rail) - leidžia tiksliai valdyti kuro įpurškimą, sumažinti sąnaudas ir taršą.

Dažniausios kuro siurblio gedimo priežastys

Priežasčių, lemiančių kuro siurblių gedimus, gali būti pačių įvairiausių. Dažniausia elektrinio kuro siurblio gedimo priežastis - rūdys ir purvas, susikaupę degalų bake. Labai dažnai kuro siurblio gedimą lemia purvu, rūdimis ar kitais nešvarumais užterštas kuro bakas. Kita dažna priežastis - netinkamos elektros jungtys. Neretai kuro siurblių gedimo priežastimi tampa netinkamos elektros jungtys. Įprotis dažnai važiuoti su žemu kuro lygiu gali neigiamai paveikti kuro siurblį. Toks vairavimo stilius skatina siurblio ir variklio perkaitimą, o laikui bėgant tai gali lemti rimtus gedimus. Dar viena dažna priežastis, dėl kurios susiduriama su kuro siurblio problemomis - dažnas važinėjimas žemu kuro lygiu.

Kada reikalingas kuro siurblio remontas? Gedimo požymiai

Tai, kad kuro siurblys sugedo, sufleruoja gana bendro pobūdžio problemos, būdingos ir esant kitokiems gedimams. Dėl to detalės būklę reikia vertinti atidžiai. Jei pastebite šiuos požymius, laikas apsilankyti servise:

• Variklis neužsiveda. Automobilis nenori užvesti. Bandant užvesti automobilį, jis suksis (bandys užsivesti), starteris suks, akumuliatorius ok, bet variklis taip ir neužsives.
• Važiuoti nepatogu. Anksčiausią dyzelinio kuro siurblio problemą išpranašauja motoro „trukčiojimai“, pvz., esant didesniam greičiui. Dažniausiai tai nutinka greitkeliuose, kai vidutinis greitis šiek tiek didesnis nei įprastai važinėjant mieste. Automobilis gali puikiai nuvažiuoti, tarkim, kokį 50 km didesniu greičiu, tačiau mažinant greitį gali pradėti trukčioti, „springti“, arba atvirkščiai, staiga didinant greitį iš palaikomo gali pasijausti uždelsimas, „pridusimas“ ar trukčiojimas. Sugedus siurbliui, automobilis trūkčioja, nes įgaunant pagreitį sumažėja kuro srautas. Be to, nepasiekiama pakankama galia, nes degalų slėgis nepasikeičia. Dėl to pats variklis trūkčioja, iš jo sklinda pašaliniai garsai.
• Garsus siurblio darbas. Jei degalų siurblys pažeistas, jis gali skleisti „zirziantį“, ūžiantį garsą. Siurblys taip pat gali skleisti tokį triukšmą, jei trūksta degalų arba bake esantys degalai yra užteršti. Įprastas siurblio skleidžiamas triukšmas yra vos girdimas „dūzgimas“. Silpnai girdimas kuro siurblio darbas yra normalus, tačiau sugedus kuro slėgio reguliatoriui, garsas gali būti daug stipresnis ir erzinantis. Jeigu girdite, kad kuro siurblys veikia garsiau nei įprasta, vertėtų patikrinti slėgį kuro sistemoje.
• Staigus galios praradimas. Tai tikrai gana pavojinga, kai automobilis staiga praranda galią. Tiesa, staigus galios kitimas taip pat yra purkštuko gedimo simptomas.
• Padidėjusios kuro sąnaudos. Netvarkingai dirbanti kuro sistema degalų sąnaudas gali padidinti net iki 30 procentų! Padidėjus kuro sąnaudoms, vertėtų atkreipti dėmesį ir rasti priežastį. Taip nutinka, kai išpurškiamas per didelis kuro kiekis į variklio cilindrus.
• Degalų kvapas ar nuotėkis. Juntamas vis stipresnis degalų kvapas gali reikšti degalų nuotėkį. Požymiai gali atsirasti dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus tarpiklio arba diafragmos, esančios viduje. Jeigu ištraukus tepalo lygio matuoklę galima aiškiai užuosti degalų kvapą, taip pat gali būti blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai. Taip nutinka, kai dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus darbo yra išpurškiamas didesnis kuro kiekis į variklio cilindrus nei priklauso.
• Užsidega „Check Engine“ lemputė. Dėl neįprasto sistemos darbo, kurį fiksuoja jutiklis, prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė „Check Engine“. Tokiu būdu kompiuterio atmintyje yra išsaugomas klaidos kodas, pagal kurį galima numatyti, kurioje sistemos dalyje vyksta neįprasti procesai.
• Kompiuterinė diagnostika rodo klaidas, susijusias su kuro slėgio neatitikimais.

Nedelskite: netinkamai veikiantis kuro siurblys gali pažeisti ir kitas kuro sistemos dalis. Važinėjimas su netvarkingu kuro siurbliu gali pažeisti purkštukus, katalizatorių ar net sukelti variklio perkaitimą.

Kuro siurblio priežiūra ir gedimų prevencija

Norint išvengti problemų dėl degalų bako, būtina pasirūpinti nepriekaištinga siurblio ir degalų sistemos būkle. Tinkamai prižiūrimas kuro siurblys realiai turėtų tarnauti visą automobilio eksploatavimo laiką. Norint išvengti kuro siurblio gedimų, svarbu laikytis kelių paprastų, bet efektyvių taisyklių:

• Niekada neleiskite automobilio degalų lygiui nukristi žemiau ketvirtadalio bako. Atrodo paprasta, tačiau žmonės linkę „išgręžti“ kuro baką iki dugno, todėl siurbliai greičiau susidėvi. Bake esantys degalai aušina siurblį, tačiau kai kuro lygis per mažas siurblys gali perkaisti. Stenkitės vengti važinėjimo beveik tuščiu baku - tai padeda apsaugoti siurblį nuo perkaitimo ir oro patekimo į sistemą.
• Atkreipkite dėmesį į degalų kokybę ir oktaninį skaičių. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį, kokį kurą pilate į savo automobilį - rinkitės tik aukštos kokybės degalus bei stenkitės nevažinėti su pustuščiu baku. Nors jo patikrinti gal ir neišeina, bet bent jau pilkite iš patikimų degalinių.
• Reguliariai tikrinkite degalų tiekimo sistemą bei elektros jungtis. Nuolat stebėkite, ar degalų tiekimo linijose, elektros jungtyse nėra įtrūkimų, nutekėjimų, kitų pažeidimų.
• Laiku pakeiskite kuro filtrą. Kuro filtro keitimas taip pat padės išsaugoti kuro siurblį. Nepamirškite, jog kuro filtrą būtina pakeisti kas 20-30 tūkst. km, kad būtų užtikrintas švarus ir stabilus degalų tiekimas.
• Naudokite profesionalius kuro priedus, kurie padeda valyti, tepti ir prižiūrėti bendrai kuro sistemą.

Atidi automobilio priežiūra, važiavimo komforto stebėjimas padės laiku pastebėti, kad kuro siurblys sugedo. Nuolatinis dėmesys pastebimiems pakitimams važiavimo metu padės apsaugoti automobilį ir nuo kitų galimų gedimų. Be to, taip galėsite pasirūpinti savalaikiu, sklandesniu ir pigesniu remontu. Tvarkinga kuro sistema padeda užtikrinti tinkamą variklio darbą ir maksimalų automobilio ekonomiškumą.

Kuro siurblio diagnostika ir remontas

Pastebėję kuro siurblio gedimo požymių, kreipkitės į specialistus. Jie padės nustatyti tikrąją automobilio gedimo priežastį. Prieš sumontuojant naują kuro siurblį labai svarbu nustatyti teisingą diagnozę, nes tikroji gedimo priežastis gali būti kita dalis, ne kuro siurblys, pvz.: užsikimšęs filtro tinklelis, užterštas kuro filtras, pažeistas kuro matuoklis ir net labai mažas kuro kiekis bakelyje.

Kuro siurblio patikra

Kuro siurblys yra būtinas benzininio ir dyzelinio variklio veikimui - siurbliui streikuojant sumažėja variklio galia, jis sunkiau vedasi arba, galiausiai, visai nebeužsiveda. Susidūrus su tokiomis problemomis reikėtų kreiptis į specialistus, kadangi diagnozę reikėtų pradėti nuo kompiuterinės diagnostikos pajungimo. Automobiliai gali turėti dviejų rūšių kuro siurblius - įprastus (dažniausiai bake arba po automobilio dugnu) bei aukšto slėgio siurblius variklio skyriuje. Įprasti siurbliai yra skirti kuro tiekimui iš bako, todėl jų slėgis nėra didelis. Šie siurbliai dažniausiai suveikia kai įjungiamas variklio degimas, todėl įjunkite ir pasiklausykite - siurblys bake turėtų aktyvuotis. Tačiau atminkite, kad ne visuose automobiliuose siurblys aktyvuojasi būtent taip, o kartais jo net nepavyks išgirsti. Jeigu turite galimybę išimti siurblį, tai jį galite patikrinti tiesiogiai prijungdami prie akumuliatoriaus - naudodami laidus prijunkite teigiamą siurblio laidą prie akumuliatoriaus (+), o neigiamą prie (-). Bet kokiu atveju, visada verta pradėti nuo kompiuterinės diagnostikos ir saugiklių patikros. Labai dažnai šie veiksmai padeda aptikti problemą vos per keletą minučių. Aukšto slėgio kuro siurbliai gali būti mechaniniai (senesniuose automobiliuose), pusiau elektriniai ir elektriniai. Kone vienintelė ir paprasčiausia aukšto slėgio kuro siurblio patikra, kurią galėtumėte atlikti savarankiškai, yra pasinaudojant kompiuterinės diagnostikos įrankiu. Tam tinka ir nebrangūs, keliasdešimt eurų kainuojantys, diagnostikos įrankiai - svarbiausia, kad būtų galimybė tikrinti „gyvus parametrus“. Tada patikrinkite ar parametrai atitinka gamintojo nurodytus rėžius.

Aukšto slėgio siurblio testavimas

Kuro įpurškimo sistemos „Common Rail“ rinkoje pasirodė 1997 m. Net praėjus daug metų, diagnostika sukelia daugybę problemų. Dažnai pasitaikanti problema yra žemas slėgis aukšto spaudimo siurblyje. Minimalus slėgis reikalingas variklio užvedimui yra apie 180 Bar, o naujuose automobiliuose jau apie 250 Bar. Jeigu slėgis yra pakankamai aukštas, neužsivedančio variklio problema slypi ne dyzelinėje kuro sistemoje. Ne visada minėtos problemos priežastis yra siurblio ar purkštuko gedimas. Gedimo ieškoti reikia pradėti nuo žemo slėgio degimo sistemos, pradedant nuo kuro bako ir elektrinio kuro siurblio. Reikia patikrinti jų parametrus t.y slėgį ir srautą. Dauguma dyzelinių siurblių kurą tiekia 3,5 Bar ir 2 l/min. Jeigu testai nėra geri, prieš keičiant dyzelinį kuro siurblį reikia patikrinti kuro pratekėjimą degalų tiekimo magistralėje, ypatingai žiemą, kai ledo gabaliukai gali blokuoti kuro srautą degalų tiekimo vamzdeliuose esančiuose po automobilio dugnu. To priežastimi gali būti sulamdytos arba sutrūkusios guminės žarnelės. Mechaninį siurblį, teikiantį žemą slėgį, galima patikrinti montuojant manometrą tarp kuro filtro ir kuro siurblio. Varikliui dirbant, slopinamas kuro srautas už filtro, taip galima patikrinti, ar yra vakuumas siurblyje, tai parodo siurblio vidinį sandarumą. Vakuumas turi būti minimalus 0,1 Bar arba vakuumo neturi būti visai - tai reiškia, kad kuro filtras švarus. Tai nėra tiesioginis metodas patikrinti siurblio slėgį ir srautą, bet tokiu būdu galima įvertinti siurblio techninę būklę.

Kuro filtro svarba

Labai dažnai žemo slėgio priežastimi aukšto spaudimo siurblyje yra kuro filtras. Kuro filtrą, kaip pigiausią iš įtariamų gedimo elementų, reikia keisti nedelsiant.

Aukšto slėgio siurblio tikrinimas

Norint nuodugniai patikrinti aukšto kuro slėgio siurblį Bosch CP3, tam naudojamas specialus įtaisas (Bosch nr. 0986613270). Jei žinoma, kad kuras tikrai pasiekia aukšto slėgio siurblį, tikrinamas pats common rail aukšto slėgio siurblys. Už slėgio reguliavimą atsako elektromagnetiniai solenoidai, reguliuojantys kuro slėgį arba kuro srautą. Abu solenoidiniai kuro vožtuvai gali būti patalpinti ant common rail aukšto slėgio siurblio. Jeigu ant siurblio yra tik vienas solenoidinis vožtuvas, jis visada reguliuoja tik kuro srautą. Solenoidiniai kuro srauto vožtuvai veikia dviem kryptimis, jie atsidaro arba užsidaro. Solenoidinius kuro vožtuvus galima patikrinti palyginant slėgį aukšto slėgio kuro siurblyje pasukus starterį, su prijungtu ir atjungtu solenoidiniu kištuku. Susidėvėję guminiai sandarinimo žiedai taip pat gali būti žemo slėgio common rail siurblyje priežastimi.

Slėgio reguliavimo vožtuvai

Priklausomai nuo slėgio reguliavimo tipo (magnetinio vožtuvo slėgio arba srauto reguliavimo, uždarius arba atidarius be maitinimo), kokį gali sudaryti siurblys tikrinama prie atidarytos ar uždarytos vožtuvo sklendės. Atjungus jungtis nuo purkštukų (tai pašalina galimybę užsisiurbti ir kartu neleidžia užvesti variklio) paleidžiamas starteris 10 s. ir slėgio monometro pagalba galima pamatyti kuro siurblio sudaromą slėgį. Kai gauti testavimo rezultatai yra blogesni nei pateikti eksploatavimo dokumentacijoje, tai dar nereiškia, jog reikia keisti arba remontuoti common rail siurblį. Galbūt CR siurblys nėra sugedęs ir slėgis dingsta kažkur kitur. Kitas tyrimų etapas yra common rail purkštukų patikra ant automobilio. Ant purkštukų grįžtamo kuro jungčių prijungiamas specialus matavimo prietaisas su menzūrėlėmis. Norint patikrinti pjezoelektrinius purkštukus, reikalingi specialūs priešpriešinio slėgio grįžtamieji vožtuvai, sumontuoti ant kiekvieno purkštuko. Purkštukas, kuris aiškiai praleidžia daugiau kuro, gali būti brokuotas (reikia dokumentacijoje patikrinti priimtiną kuro įpurškimą šiam purkštuko tipui). Jeigu, prie žemo slėgio, grįžtamas kuro srautas iš purkštuko nėra didelis, tai dar nereiškia, kad purkštukas yra geras. Įpurškimas iš purkštuko didėja, kai didėja slėgis, bet prie žemo slėgio (pvz.: 70 Bar) menzūrėlėse nesusidarys daug kuro. Tokiu atveju dažnai daroma skubota išvada, kad purkštukai geri. Labai svarbu, kad po kiekvieno mazgo pakeitimo, reikia pakartoti testavimą ir įsitikinti, kad mazgo pakeitimas (siurblio arba purkštuko) davė teigiamą rezultatą. Remontą laikome baigtu, kai siurblys sėkmingai praeina slėgio sudarymo testą, purkštuko įpurškimo testą (atitinka dokumentaciją duotam kuro įpurškimo tipui). Diagnostika nėra sunki, bet norint ją atlikti, dirbtuvėse reikia turėti daugybę įrangos (menzurėlės, manometrai, jungtys, diagnostikos įranga).

Kuro siurblių remontas ir restauracija

Jei kuro siurblys sugenda, paprastai laukia gana sudėtingas ir brangus remontas. Tačiau kokybiškam darbui atlikti reikalingi specialūs įrenginiai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Dyzelinių kuro siurblių testavimui turi būti naudojama speciali profesionali įranga ir įrankiai, kurių pagalba galima tiksliai nustatyti gedimą. Tokia įranga yra brangi. Suremontuotiems siurbliams suteikiama garantija. Po remonto siurbliai atitinka visus naujų siurblių parametrus.

Kaip vyksta kuro siurblių remontas?

Profesionalus kuro siurblių remonto procesas apima kelis pagrindinius etapus:

1. Diagnostika: atliekama kompiuterinė diagnostika ir kuro slėgio matavimas.
2. Išmontavimas: siurblys išimamas iš bako ar variklio skyriaus.
3. Gedimo nustatymas: identifikuojamos konkrečios detalės, kurioms reikia keitimo ar restauracijos.
4. Remontas arba keitimas: keičiamos dalys arba atliekama visa kuro siurblių restauracija.
5. Testavimas: patikrinamas kuro slėgis, degalų tiekimo stabilumas.
6. Grąžinimas ir garantija: sumontuotas siurblys testuojamas vietoje.

Kuro siurblių restauracija

Kai kurie vairuotojai, susidūrę su kuro siurblio gedimu, svarsto: ar verta siurblį restauruoti, ar geriau keisti nauju? Sprendimas priklauso nuo kelių faktorių:

Kada verta restauruoti?

• Originalus siurblys yra aukštos kokybės (pvz., Bosch, Denso, Delphi).
• Naujo siurblio kaina labai aukšta (ypač dyzeliniams modeliams).
• Gauta profesionali rekomendacija po diagnostikos.

Restauruotas kuro siurblys gali veikti taip pat gerai kaip naujas, jei darbai atliekami sertifikuotame servise su originaliomis dalimis.

Kada keisti nauju?

• Restauravimas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas siurblys.
• Originalus siurblys smarkiai pažeistas (pvz., įtrūkusi korpuso dalis).
• Nėra galimybės gauti originalių atsarginių dalių.

Kuro slėgio reguliatorius ir jo gedimai

Kuro slėgio reguliatorius yra komponentas, kuris padeda reguliuoti tiekiamo kuro slėgį sistemoje. Nors yra visuose vidaus degimo varikliuose, tačiau išvaizda gali skirtis, priklausomai nuo paties variklio dizaino, nes skirtingi varikliai reikalauja skirtingo kuro kiekio. Gera žinia, kad blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai lengvai pastebimi, o daugelyje variklių jį nėra sudėtinga pakeisti nauju.

Kuro slėgio reguliatoriaus slėgis yra stebimas automobilio kompiuterio, kuris taip pat mato kitas automobilio sistemas per įvairius signalus, perduodamus daviklių, ir taip optimizuoja variklio darbą. Visas šis procesas prasideda kuro bake. Kuro slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus. Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi, todėl norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Galime įsivaizduoti, kas vyksta priešingu atveju, jei variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikalingą slėgį į kuro purkštuvus. Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks.

Dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus veikimo kuro linijos gali persipildyti degalais, kurie patenka į išmetimo sistemą. Norėdami patikrinti, ar kuro linijos yra perpildytos, atjunkite vakuumo žarnelę nuo kuro slėgio reguliatoriaus ir patikrinkite, ar nėra viduje degalų. Kol siurblio bei purkštukų keitimas yra ypač brangus, kuro slėgio reguliatoriai dažnai kainuoja vos keliolika ar keliasdešimt eurų. Aukščiausias degalų slėgis yra laikomas aukšto slėgio kuro trasoje, kuri dažniausiai būna metalinė. Reguliatoriaus veikimo principas dažniausiai yra visiškai mechaninis ir paprastas. Jis prijungtas prie įsiurbimo kolektoriaus, aukšto slėgio kuro trasos ir grįžtamojo vamzdelio. Reguliatoriaus viduje yra spyruoklė ir membrana. Sugedęs kuro slėgio reguliatorius įprastai yra prakiuręs arba užstrigęs. Daugelyje automobilių kuro slėgio reguliatorius pakeisti nėra sudėtinga, tačiau prieš keičiant labai svarbu diagnozuoti ir patvirtinti, kad atsiradusių požymių priežastis yra būtent blogo kuro slėgio reguliatorius gedimo požymiai.

Kiek kainuoja kuro siurblio remontas?

Kuro siurblio remonto kaina dažniausiai būna apie 59-79 €, tačiau galutinė suma priklauso nuo kelių veiksnių:

• Automobilio markė ir modelis
• Siurblio tipas (mechaninis ar elektrinis, dyzelinis ar benzininis)
• Gedimo sudėtingumas ir defektų kiekis
• Atsarginių dalių kaina

Į kainą dažniausiai įeina:

• Pirminė diagnostika
• Siurblio išmontavimas ir įmontavimas
• Remonto darbai (tarpinių, vožtuvų, filtrų ar elektrinių komponentų keitimas)
• Bandymai ir kuro slėgio patikra

Kai kuriais atvejais siurblys būna neremontuotinas - tokiu atveju servisas siūlys pilną keitimą arba restauraciją, kuri gali kainuoti nuo 100 € iki 300 € ar daugiau, priklausomai nuo siurblio modelio.

tags: #nissan #qashqai #siurblio #gedimas